Pradžia Dienoraštis Puslapis 1110

Karas Ukrainoje. Keturiasdešimt šeštoji (balandžio 10) diena

0

Rusija jau pradėjo puolimą prieš Donbasą, vyksta pirmasis etapas – Arestovičius

Rusijos Federacija mėgins pulti vienu metu iš šiaurės ir iš pietų.

Pirmasis Rusijos kariuomenės puolimo etapas Donbase jau prasidėjo, antrajam etapui laukia atvykstant pastiprinimo. Apie tai interviu Markui Feiginui kalbėjo prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Aleksejus Arestovičius.

Arestovičius sakė, kad Rusijos Federacija bandys vykdyti puolimą vienu metu iš šiaurės ir iš pietų. „Dabar visi laukia antrojo ešelono: tai 10 BTG (batalionų taktinių grupių – UNIAN), atvykusių iš Tolimųjų Rytų, paskutinė, 5-oji armija; ir tie, kurie buvo atitraukti iš šiaurės nuo mūsų. – iš Kijevo, Černigovo ir Sumos“, – sakė jis.

Tuo pačiu metu, pasak Arestovičiaus, pastiprinimas iš Tolimųjų Rytų dar nepasiekė puolimo pozicijų. Ir kariuomenė išvesta iš šiaurės, dar nepasirengusi puolimui.

Anksčiau Prezidentūros vadovo patarėjas Aleksejus Arestovičius sakė, kad artimiausias dvi savaites Donbase vyks įnirtingos kautynės, kurios lems kito karo etapo likimą.

Be to, įsibrovėliai didina savo pastangas Zaporožės ir Chersono kryptimis.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadimas Denisenka mano, kad Rusijos įsibrovėliai Kijevą gali bandyti šturmuoti antrą kartą, o Odesos puolimas neatmestinas kaip dar vienas priešo taikinys.

Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoljakas sakė, kad Ukrainos ir Rusijos prezidentų derybos gali įvykti po karinio susirėmimo Donbase, kuriame Kijevas nusiteikęs laimėti.

*****

Rusijos kariuomenė mėgina prasibrauti pro Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybą netoli Izyumo ir užimti Mariupolio kontrolę.

Rusijos Federacijos priešo kariai bando prasibrauti pro Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių gynybą prie Izyum miesto ir įtvirtinti Mariupolio kontrolę. Apie tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša balandžio 10 d. operatyvinėje informacijoje.

 Pažymima, kad priešas bando prasibrauti per Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių gynybą prie Izyum miesto, kad nustatytų visišką Mariupolio kontrolę.

Taip pat įsibrovėliai bando pagerinti savo padalinių taktinę padėtį Nikolajevo kryptimi.

Slobozhansky kryptimi priešas ir toliau iš dalies blokuoja Charkovą, apšaudydamas miestą  raketų ir patrankų artilerijos sistemomis ir minosvaidžiaiss. Perkelia papildomus junginius į Izyum miesto rajoną, kad sustiprintų pajėgas nurodyta kryptimi.

Donecko ir Tauridos srityse okupantas apšaudo artilerija ir minosvaidžisids daugeliu krypčių. Vykdo puolimo operacijas Mariupolio mieste, rengia oro antskrydžius, bando užimti centrinę miesto dalį.J

Južnobugskio kryptimi priešas dar kartą mėęgino užimti Aleksandrovkos gyvenvietės kontrolę . Nepasisekė. Neteko kuopos dydžio personalo ir įrangos.

Be to, įsibrovėliai iš artilerijos toliau apšaudė Novovorontsovką, Maryanskoye, Novogrigorievka ir Shevchenkovo.

Voluinės, Poleskio ir Seversko kryptimis priešo kariuomenės pozicijoje ir veikloje reikšmingų pokyčių nėra.

Anksčiau Prezidentūros vadovo patarėjas Aleksejus Arestovičius sakė, kad pirmasis Rusijos karių puolimo etapas Donbase jau prasidėjo, o antrajam etapui tikimasi atvykti pastiprinimo.

*****

Borisas Johnsonas netikėtai pasirodė Kijevo gatvėse

dailymail.co.uk

Boriso Johnsono netikėtas vizitas Ukrainoje: bendroje spaudos konferenciją išviešinęs siaubingus Rusijos karo nusikaltimus Bučoje, premjeras kaip prizą „liūtui“ Zelenskiui pažadėjo 120 šarvuotų mašinų ir priešlaivinių raketų  raketų sistemų Vladimiro Putino okupantams išvaryti.

Borisas Johnsonas netikėto vizito Kijeve metu sakė, kad Ukrainos prezidentas Zelenskis yra riaumojantis Ukrainos žmonių liūtas.

Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip susitikusi pora sėdi už stalo vienas priešais  kitą, toliau matyit atitinkamos vėliavos. Johnsonas vilki tamsų kostiumą, o Zelenskis – chaki spalvos kombinezoną – jam būdinga apranga viešuose pasirodymuose nuo vasario 24 d.

„The Mail on Sunday“ žiniomis, JK premjero vizitas turėjo likti paslaptyje, kol premjeras paliks karo zoną. Tačiau apie jo atvykimą per popietę Ukrainos ambasada JK per klaidą paskelbė tviteryje, įdėjusi nuotrauką, kurioje jis kalbasi su Zelenskiu, su prierašu: Staigmena.

Dauningstryto padėjėjai mėgino tvirtinti, kad ministras pirmininkas jau kelias savaites rengėsi skristi į Ukrainą, ir atvyko į Kijevą „aptarti JK ilgalaikės paramos Ukrainai“.

Saugumo pareigūnai vizitui davė žalią šviesą po to, kai Putinas atitraukė išsekusias ir sumuštas Rusijos pajėgas, mėginusias apsupti Kijevą.

Johnsonas gyrė atkaklų Ukrainos karių pasipriešinimą, atrėmusį Rusijos veržimąsi į Kijevo sostinę.

„Manau, ukrainiečiai parodė liūto narsą, o jūs, Vladimirai, suteikėte jiems liūto riaumojimą“, – sakė jis.

„Rusai tikėjo, kad Ukraina gali būti užimta per kelias dienas, kad Kijevas po kelių valandų atiteks jų kariuomenei. O kaip jie klydo!

Ukraina negailėjo pagyrimų Johnsonui, jos parlamentas skelbė: „Mes stipriname savo demokratijų sąjungą. Būk drąsus, kaip Borisas. Būkite drąsūs, kaip Ukraina!

JK atstovas sakė, jog ministras pirmininkas pasinaudojo vizitu, naujam finansinės ir karinės pagalbos paketui parengti, ir atvyko kitą dieną po to, kai paskelbė apie papildomą 100 mln. svarų paramą prieštankiniais, priešlėktuviniais ginklais ir vadinamaisiais „savižudžiais dronais“.

Įrašytame video įraše kartu su Zelenskiu pasirodęs Johnsonas sakė, kad Vakarai ir toliau „griežins“ sankcijas Maskvai, jis gyrė Ukrainos pasipriešinimo drąsą.

Ministras pirmininkas vyko į Ukrainą asmeniškai susitikti su prezidentu Zelenskiu, parodydamas solidarumą su Ukrainos žmonėmis, – sakė Dauningstryto atstovas. „Jie aptars ilgalaikę JK paramą Ukrainai, o premjeras pasiūlys naują finansinės ir karinės pagalbos paketą“.

Kalbėdamas apie civilių žudynes Ukrainos miestuose, Johnsonas sakė, kad Maskvos pajėgų įvykdyti žiaurumai „visam laikui suteršė“ Putino reputaciją.

„Tai, ką Putinas padarė tokiose vietose kaip Bucha ir Irpinas, yra karo nusikaltimai, kurie visam laikui suteršė jo ir jo vyriausybės reputaciją“, – pridūrė ministras pirmininkas.

Po 2022 m. balandžio 09 d. Rusijos atakų prieš Ukrainą Černigove, Ukrainoje sunaikinto Jurijaus Gagarino stadiono vaizdas.

*****

Mindaugas Sėjūnas ir Aurimas Navys

Politinis – strateginis lygmuo
Kremliaus padugnių elitas geria ir pagiriojasi. Orkų ambasadorius JAV po grasinimų karu, jau vapa apie kažkokį bendradarbiavimą, kartodamas Zakharovos naratyvą, kad dėl visko kalti Vakarai ir NATO, kurie siekė sugriauti Sovietų Sąjungą iškart po Antrojo pasaulinio karo. Ir štai dabar Rusija tam griovimui nutarė pasipriešinti; tačiau Maskva linkusi bendradarbiauti. Kažkokia politinė šizofrenija Hagos kartuvių fone.

Putlerio ruporas Peskov nelaimingo žmogaus veidu CNN pripažino, kad Rusijos nuostoliai kare ženklūs. Mes manome, kad 20 tūkst. orkų jau padėjo galvas Ukrainos žemėje.

Rusofašistiniai melagiai toliau makaluoja dviejų tipų informacinį mėšlą: Vakarams trimituojama, kad civilius žudo ir miestus bombarduoja patys ukrainiečiai; ukrainiečiams aiškinama, jog Mariupiolio likimas laukia visų, pasipriešinti nutarusių miestų. Kyjivo taip pat.

Šaltiniai praneša, kad netrukus Rusijos „Informacinių tyrimų agentūra“ paskleis paketą dezinformacijos (TV reportažai, straipsniai su „įrodymais“), apie Izraelio, JAV, britų ir kitų šalių spec. pajėgų dalyvavimą kare Ukrainos pusėje, nes nu reikia pateisint apsišikimą kare.

Rusijos fūroms užsidarė ES sienos.

Vokietijos kancleris Šolcas verkšlendamas prašo suprasti, kodėl Vokietija negali staiga nutraukti dujų importo iš Rusijos. Šalis nuo karo pradžios orkostanui sumokėjo 35 mlrd. eur., tačiau norint atsisakyti rusiškų dujų, reikia statyti terminalus, naujas jungtis, o tą Vokietija galės pasiekti tik 2024-ųjų vidury.

Mark Milley JAV kongrese pareiškė, jog Baltijos šalys siekia įrengti nuolatines karines bazes, už kurias mokės patys, tačiau kontingentas bus rotuojamas kas 2-3 metus.

Rusijos finansų ministerija paragino BRIKS (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, PAR) pereiti prie naujos bankinių atsiskaitymų sistemos (aišku, paremtos rubliais).

Operacinis lygmuo

Kremliuje sabuntujus. Teigiama, kad putinas nebėra saugus, nes dalis generolų nepalaiko planuojamos beprotybės pulti Ukrainą iš Rytų ir siekti pergalės bet kokia kaina. Nesėkmės atveju aišku viena – putinas eina velniop ir tą padarys savi.

Rusų operaciniai tikslai išlieka tie patys: rytų ir pietų Ukraina.

Taktinis lygmuo

Intensyviai apšaudomas Charkiv.

Prasidėjo puolimas iš pietryčių Sloviansko – Krematorsko kryptimi.

Ukrainos žurnalistai suskaičiavo, kad taktiniai rūbai (įskaitant sportbačius), kuriais vilkėjo Zelenskis susitikimo su Borisu metu, iš viso kainavo 120 $.

Lukašenka gavo į snukį. Draugiškų ledo ritulio varžybų metu, žaidėjas X neva netyčia nepataikė į „šaibą“ ir skėlė „kliuška“ batkiai tiesiai per žandikaulį.

*****

 

Slovakijos priešlėktuvinė gynybos sistema S-300 sakoma jau dislokuota kažkur Ukrainos rytuose

Mindaugas Sėjūnas ir Aurimas Navys

Politinis – strateginis lygmuo

Rusijos ambasadorius JAV A. Antonovas pagrasino Amerikai karu, jei valstijos toliau rems Ukrainos vadovybę. Mes visada sakėme, kad reikia nuo pat mažens rūpintis fizine ir psichine sveikata, nes vėliau tikrai gali būti ne kažką. Ypač lakant voniomis vodką.

Prancūzijoje labai blogi reikalai. Apklausos rodo, kad rytoj vyksiančių prezidento rinkimų išvakarėse, vienu procentu nuo Makrono atsilieka radikalė, putino draugė, Kremliaus projektas, į kurį sukišta daug milijonu eurų. Jei ši draugė laimės – rusofašistinis Kremlius turės ne neutralų, o atvirai palaikantį Paryžių. Kartu su Vengrija, Prancūzija gali tapti ardomuoju ES elementu. Bet kokiu atveju, visas šis šlamštas nugarmės į bedugnę drauge su putleriu.

Vokietijos prezidentas kviečia suburti tarptautinį tribunolą putinui ir lavrovui už karo nusikaltimus Ukrainoje ir atsiprašo už klaidas, neįvertintant Rusijos anksčiau. Gerai jau, nieko nepadarysi, kačiukai atanka.

Operacinis lygmuo

Putleris karinės operacijos Ukrainoje vadu paskyrė armijos generolą A. Dvornikov, pasižymėjusį intervencijoje į Siriją. Šis karo nusikaltėlis turi didelės patirties griaunant Alepo, Homs ir kitus civilius Sirijos miestus bei atakuojant civilius taikinius. Atrodo, kad ne tik orkų vadams ant žemės duodama iniciatyvos veikti laisviau – putka nutarė išspirti iš generalinio štabo Šoigu ir Gerasimov. Fašistinės Rusijos diktatorių įkvėpė Sirijos žemėlapiai prieš ir po Rusijos intervencijos, kuomet kartu su Asadu kontroliuojamos teritorijos plotas padidėjo nuo 19 000 kv. km. iki 78 000 kv. km. Matyt, tikisi, kad pavyks padaryti copy paste Ukrainoje.

Karo nusikaltėliai toliau taikosi į civilius bei civilinius objektus, siekdami ne tik kuo daugiau jų žūčių, bet ir įsiutinti ukrainiečius, pakurstyti neapykantą ir žiaurumo protrūkius rusų karių atžvilgiu. Tai daroma tam, kad ateityje būtų galima įtikinti Vakarus, jog už visus karus nusikaltimus atsakinga Ukrainos pusė. Jau dabar stebime vystomą psichologinę operaciją, kai ant balistinės raketos, smogusios Kramatorsko geležinkelio stotyje laukusiems evakuacijos žmonėms, yra neva patvirtinantis pačių ukrainiečių kaltę ir atsakomybę už ataką užrašas „už vaikus” (rusų k.). BBC dirbantys rusų įtakos agentai pluša už 30 sidabrinių dieną naktį.

Foto: pirmieji australų Bushmasters pasiekė Ukrainą

Taktinis lygmuo
Rusai toliau bando sulyginti Charkivą su žeme. Mariupolis laikosi. Sprogimai Chersone. Odesa apšaudoma iš jūros, pasirodė informacijos apie rusų vykdomą šio uosto blokadą iš jūros.

Rusų verslininkas FB paskelbė įrašą apie tai, kaip, pamatęs savo kieme orkų karinę techniką, pats susisiekė su Ukrainos pajėgomis ir paprašė artilerija sunaikinti šalia Kyjivo stovintį prabangų jo namą kartu su visais rusų gelžgaliais. Ukrainos artilerija dirbo tiksliai – sunaikinus priešo techniką, namas, nors ir kiek apgadintas, bet stovi.

Cituojame: „Žiūrite per savo namų interneto kamerą, o ten, kieme, Rusijos kariuomenė dislokuoja 12 karinės technikos vienetų, tarp jų – MLRS, „Tornado G” ir „Grad”. Mano namas pastatytas taip, kad jis veikia kaip puiki slėptuvė, iš kurios labai patogu šaudyti į Kyjivą. Štai kodėl jie atvyko. Kyla klausimas: kiek laiko truks, kol pateikus tikslias savo namo koordinates Ukrainos pajėgoms, jos sunaikins taikinius?”

Video: bebaimis Azovo pulko karys partizaniniu būdu naikina rusų tanką, kurio įgula paslėpė jį gatvėje prie cerkvės netoli Mariupolio (?).

https://www.facebook.com/100003019162310/videos/pcb.4823678311076093/293300189614822

VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra

 

*****

 UNIAN nuotrauka. Slovakija perdavė Ukrainai oro gynybos sistemą S-300/

Slovakija perduoda Ukrainai oro gynybos sistemą S-300

Ukraina ne tik ginasi. Slovakija perdavė Ukrainai oro gynybos sistemą S-300. Apie tai Twitter paskelbė Slovakijos Respublikos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris. „Noriu patvirtinti, kad Slovakija suteikė Ukrainai oro gynybos sistemą S-300. Ukrainos žmonės drąsiai gina savo suverenią šalį ir mus.

Mūsų pareiga padėti, nelikti nuošalyje ir nepalikti žmonių gyvybių Rusijos agresijai“, – pabrėžė jis.Hegeris.

*****

Mindaugas Sėjūnas ir Aurimas Navys

Politinis – strateginis lygmuo

Lendlyzas! JAV Senatas pritarė skolinimo programai. Iš esmės, tai reiškia, kad JAV galės tiekti ginkuotę ir viską, ko reikia karui prieš Rusiją ir Baltarusiją laimėti, o Ukraina už viską galės sumokėti arba grąžinti po karo. Paskutinį kartą skolinimosi programa buvo taikoma Antrojo pasaulinio karo metais, kai Jungtinės Valstijos teikė pagalbą sąjungininkėms šalims, kovojusioms prieš nacistinę Vokietiją, daugiausia Sovietų Sąjungai ir Didžiajai Britanijai. Daugelis istorikų teigia, kad ji padėjo pakreipti karo pusiausvyrą sąjungininkų naudai.

Kijeve vėl atidaroma ES atstovybė, Borelis su kompanija vyksta aplankyti Zelenskio, o Japonija išsiunčia 8 Rusijos diplomatus.

JT suspendavo Rusijos narystę JT Žmogaus teisių taryboje.

Operacinis lygmuo

Be pakitimų. Orkai artimiausiu metu bandys perkirsti Ukrainą rytuose šiaurės-pietų kryptimi bei išlaikyti Chersoną ir užimti Mykolajivą, o ukrainiečiai, suprantama, bandys jiems to neleisti padaryti.

Taktinis lygmuo

Padugnės Maskvoje nurodė savo nežmonėms balistinėmis raketomis apšaudyti Kramatorską. Dvi sprogo geležinkelio stotyje, kurioje virš 4000 ukrainiečių laukė evakuacijos traukinio. Dešimtys žuvusių, tarp jų ir keturi vaikai, taip pat šimtai sužeistų civilių. Mūsų vertinimu, tai yra dar vienas, eilinis bandymas atverti Vakarams akis ir parodyti, kad rusofašistai nori sunaikinti Ukrainą ir ukrainiečius. Vakarai spyriojasi ir nenori to matyti.

Ukrainiečių pajėgos Donecke ties Sieverodonecku sudaužė rusų pajėgas ir privertė jas atsitraukti maždaug 10 km į rytus, paliekant Kreminos gyvenvietę. Tai pirma didesnė pergalė rytuose.

Rusai toliau raketomis apšaudo didžiausius Ukrainos miestus, oro pavojaus sirenos aidi dieną ir naktį didžiojoje Ukrainos dalyje.

VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra.

Video: taip atrodo nusiaubta Borodianka iš oro.

https://www.facebook.com/100003019162310/videos/pcb.4821216534655604/789198112468306

*****

Fronte be didelių pakitimų. Orkai toliau nesėkmingai puola šiauriniame ir pietiniame Donbaso flange. Panašu, kad agresorius supranta, jog viena iš nesėkmių priežasčių – lėtas ir stringantis tiekimas, todėl 38 – osios atskirosios geležinkelių brigados pajėgomis tvarko geležinkelį Kupyansk, Izyum, Svatove. Mariupolis kaunasi. Tuo pačiu orkai baiminasi ukrainiečių puolimo nuo Charkiv ir todėl minuoja tikėtinus atakų ruožus. Chersono apylinkėse ukrainiečiai vykdo lokalias atakas, tačiau didelės sėkmės nėra.

Chornobaivka siunčia šilčiausius linkėjimus Belgorodui. ten vėl kažkas sproginėja. Kas tai bebūtų – ukrainiečių darbas, ar vietinės problemos – tie bumbsėjimai Belgorodo gyventojus verčia susimastyti, ar tik neateis „denacifikacija“ į jų namus. Jau ir Belgorodo valdžiai Q/A sesijos metu užduodami klausimai apie miesto evakuaciją. Aparačikas žvaliai atsako, kad ne, bet vien tokie klausimai daug ką pasako. ( https://twitter.com/GirkinGirkin/status/1512273224402452485)

Peskovas pripažino, kad Rusija Ukrainoje patyrė „reikšmingų nuostolių ir jiems tai yra tragedija.“ Ar tai tiesiog bandymas nepasirodyti visišku idiotu atsakant į klausimą Vakarų žiniasklaidai, ar ledkalnyje atsirado įtrūkimas ir tai signalas, jog Rusija būtų linkusi ieškoti greitos išeities iš esamos padėties? Žiūrėsime.

p>Peskovas pripažino, kad Rusija Ukrainoje patyrė „reikšmingų nuostolių ir jiems tai yra tragedija.“ Ar tai tiesiog bandymas nepasirodyti visišku idiotu atsakant į klausimą Vakarų žiniasklaidai, ar ledkalnyje atsirado įtrūkimas ir tai signalas, jog Rusija būtų linkusi ieškoti greitos išeities iš esamos padėties? Žiūrėsime.

*****

Jūsų dėmesiui vakarinis update.

Donbaso kryptis:
– Charkivo sektoriuje agresorius intensyviai atakuoja miestą artilerija ir neleidžia miesto gynėjams vykdyti aktyvių karinių veiksmų kelio Kupiansk – Izyum link.

– Šiaurinis flangas. Tęsiamos atakos Slaviansk ir Barvinkove kryptimi, tačiau ir toliau agresorius niekur nepasistūmėjo. Maža to, ukrainiečiai didina aktyvumą Izyum kryptimi. Antai pietinėje Donets upės pusėje, netoli neseniai orkų užimtos Brazhkivka, sunaikinta agresoriaus kolona. Itin suaktyvėjo bandymai iš pietų prasimušti iki Slaviansk (iš Popasna) ir Severodonetsk (iš Novotoshkivske), tačiau ir vėl nesėkmingai.

Tuo pačiu orkai, matydami, kad Rubizhne puolimas nesiseka, pabandė pasigerinti pozicijas ir užimti Kremina (apie 5 km į šiaurės vakarus nuo Rubizhne) ir pasigerinti savo pozicijas aplink miestą. Norėjos kaip geriau, gavos kaip visada – ukrainiečiai ne tik apgynė miestelį, tačiau kontratakavo bei nustūmė priešą 10 km į rytus. Neatmestina, kad ukrainiečiai tik ir laukė tokio neatsargaus orkų žingsnio, kadangi esant tokiai priešo pajėgų koncentracijai nustumti juos 10 km nėra taip paprasta. Jei turės pakankamai pajėgų, jie galėtų išvystyti šią sėkmę ir užeiti prie Rubizhne esančiai grupuotei iš užnugario, pvz. užimti Varvarivka. Laikom kumščius.

– Pietinis flangas. Orkai vėl atnaujino puolimą Marinkos sektoriuje. Šį kartą puolama ne šiaurės vakarų link, o į vakarus Vuhledar ir Velyka Novosylka link. Kitais žodžiais tariant agresorius kiek keičia taktiką ir Vuhledar bei Velyka Novosylka problemą bando spręsti ne bukai atakuodami tuos miestelius nuo kontaktinės linijos, o bando smogti iš flango. Tiesa ir vėl ukrainiečiai sėkmingai ginasi. Tuo pačiu orkai atnaujino intensyvų puolimą Mariupolyje, gynėjai kaunasi.

Pietų kryptis. Agresoriui toliau nesiseka perimti Oleksandrivka kontrolės. Tokie orkų puolimai operacine prasme naudingi ukrainiečiams, kadangi jie turi galimybę pailsėti, persigrupuoti, o tuo pat metu orkai eikvoja kaip pavasarinis sniegas jiems Chersone tirpstančius resursus.

Kyivo kryptis. Baltarusijos teritorijoje esančios agresoriaus pajėgos demonstruoja aktyvumą, siekdamos neleisti permesti ukrainiečių pajėgas į Donbasą.

Pabudo bulbafiureris. Kurį laiką sėdėjęs tyliai, dabar jis pradėjo pasakoti apie kažkokias mistines Baltarusijos SOP operacijas išlaisvinant kažkokius fūristus (nieko neklauskit, mes patys dabar tik žvengt baigėm). Gal šio susapnuoto žygdarbio paskatintas, jis pareiškė, kad Baltarusija turi dalyvauti Ukrainos ir Rusijos taikos derybose. Tylėtų sau tyliai, o ne – pats vietos teisiamųjų suole šalia senuko – žiurkiuko ieškosi. Nieks už liežuvio netraukė.

BTR4 kontaktas su dviem orkų tankais. Štai taip kaunasi Mariupolis (nesam tikri ar šis video filmuotas šiomis dienomis ar anksčiau, bet visgi …)

https://www.facebook.com/Parakomanai/videos/386935403279643

 

*****

Egidijus Papečkys

Keturiasdešimta trečia diena (balandžio 7, ketvirtadienis)

Ir vėl neminėsiu, kas kokį kaimą užėmė, ir kokį kitą kaimą pulti atsivėrė kelias. Kol rusai nesutelkė pajėgų ir nepamėgino pradėti naujo didesnio masto puolimo, fronte vyksta nesibaigianti kova dėl atskirų kalvų, kelių sankryžų ir trijų sugriautų namų prie kelio. Todėl pakalbėkime apie kitus dalykus.

Visi Rusijos propagandistai teigia, kad į rusų rankas pateko teritorinės gynybos karių duomenys, visų pirma Chersono srityje. Ir šiomis dienomis rusų represinės struktūros Chersone likusius teritorialus žudo ir suiminėja. Manau, kad tai dezinformacija, skirta įbauginti teritorinės gynybos karius ir, svarbiausia, jų artimuosius.

Donetsko „liaudies respublikos“ milicija gėdina čečėnus, kad šie paskelbė įrašą su grupe Mariupolyje pasidavusių Ukrainos karių. Sako, kad juos sulaikė milicijos specialios paskirties būrys, o čečėnai pasifilmavo užnugaryje ir prisiėmė svetimą laimėjimą. Smulkmena, bet džiugu, kai priešai pykstasi kaip vaikėzai. Ir pamoka mums, kad nereikėtų taip pat vaikiškai aiškintis santykius socialiniuose tinkluose.

Čečėnijos vadovui Ramzanui Kadyrovui suteiktas generolo leitenanto laipsnis. „Tarnauju Rusijai“ iš jo lūpų nuskambėjo labai keistai 🙂

Rusijos tardymo komitetas kasdien šūsnimis kepa baudžiamąsias bylas Ukrainos kariams už … savo šalies gynimą nuo agresoriaus. Kaltina viskuo, perfrazuojant seną posakį – yra karys, bus ir baudžiamojo kodekso straipsnis. Tardymo komitetas patvirtino, kad kuro saugykla Belgorode, Rusijos teritorijoje, buvo apšaudyta ukrainiečių 3 balistinėmis raketomis Točka-U, sužeisti 8 Rusijos piliečiai, apgadintas 21 automobilis. Be abejo, raketas į agresoriaus teritoriją iššovusiems Ukrainos kariams iškeltos baudžiamosios bylos. Įsivaizduojate, kiek popieriaus šitoms sukurptoms byloms sugadino ir dar sugadins Rusijos tardytojai?

Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos balsavimu – esant 2/3 balsavusiųjų daugumai – suspenduota Rusijos narystė JT Žmogaus teisių taryboje.

Įdomiausios visgi žinios iš Baltarusijos. Kalbėdamas Saugumo tarybos posėdyje A. Lukašenka pasakė labai ilgą monologą, kuriame tūkstantis pirmą kartą išsakė kaltinimus Vakarams. Piktinosi, kad derybos vyksta Stambule, Turkijoje, o ne Baltarusijoje. Dar labiau pasipiktino, kad Baltarusija „paskelbta agresoriaus bendrininke“. Tiesiai ir tikslingai tarp eilučių pasakė, kad Rusija yra agresorė. Kelis kartus pakartojo, kad „mus įdėjo į vieną krepšį su Rusija“. Labai drąsus pareiškimas, akivaizdi demonstracija Vakarams, kad norėtų ištraukti galvą iš rusiškos kilpos ir toliau laviruoti tarp Vakarų ir Kremliaus.

Akivaizdu, kad Lukašenka jau jaučia galimą karo pabaigą, ir graudžiai (supranta, kad to nebus), pasisiūlė padėti po karo atstatyti Ukrainą. Tarsi ukrainiečiai galėtų pamiršti, kad tik atidarytas Baltarusijos frontas leido rusams atakuoti Kijevą, kad ir šiandien iš Baltarusijos į Ukrainos miestus skrieja raketos ir rusų lėktuvai. Niekas nepamiršo, kad Lukašenka asmeniškai, iš už nugaros, padavinėja Putinui šovinius. Už tai teks atsakyti, bet Lukašenka galvoja kažkaip išsisukti.

O dabar apie komišką detalę. Net ir kare yra vietos šypsenai – Lukašenka pranešė apie Baltarusijos specialiųjų pajėgų pravestą specialiąją operaciją, kurios metu Ukrainos teritorijoje buvo išvaduoti Baltarusijos piliečiai, daugiausia vilkikų vairuotojai, „sulaikyti“ Ukrainoje. Sako, kad niekas to nepamatė, net Saugumo tarybos nariai. Ir iš tiesų, negali nepamatyti to, kas neįvyko po mūsų saule.

Į Ukrainą keliauja ir toliau keliaus sunkioji technika ir ginklai. Rusiškuose socialiniuose tinkluose dėl to niršta, nes supranta – šie ginklai ir technika ukrainiečiams padės sėkmingiau apsiginti ir išvaduoti dalį okupuotų teritorijų. Nepamirškime ir patys paremti – nupirktos šarvinės liemenės, šalmai, termovizoriai ir netgi sausi daviniai padeda ukrainiečių kariams išgyventi fronte.

Slava Ukraini!

*****

dailymail.co.uk nuotr.

zsu.gov.ua

Prasidėjo keturiasdešimt trečiasis herojiško Ukrainos žmonių pasipriešinimo Rusijos karinei invazijai laikotarpis.

Rusijos Federacija ir toliau vykdo plataus masto ginkluotą agresiją prieš mūsų valstybę. Pagrindinės okupantų pastangos sutelktos į pasirengimą puolamajai operacijai Rytų Ukrainoje, kuria siekiama įtvirtinti visišką Donecko ir Luhansko sričių teritorijos kontrolę.

Priešas ir toliau aktyviai veikia Slobozhansky, Donecko, Pivdennobuzsky ir Tavrijos kryptimis.

Slobozhansky kryptimi priešas toliau blokavo Charkovo miestą ir jį apšaudė iš artilerijos.

Donecko ir Tavrijos kryptimis priešas toliau apšaudo iš artilerijos  Popasnos gyvenvietę. Tikslas – paralyžuoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinius ir atnaujinti puolimą Rubižnėje, Nyžnėje ir Novobachmutivkoje.

Okupantai taip pat nesėkmingai mėgino prasiveržti pro Ukrainos kariuomenės gynybą Novotoškivskės gyvenvietės rajone.

Pietų Bugo kryptimi priešas gina anksčiau užimtas pozicijas, imasi priemonių atkurti savo padalinių kovinį pajėgumą. Toliau vykdo griežtą filtraciją laikinai okupuotose Chersono srities teritorijose.

Kai kurie atšaukti rusų daliniai yra įsikūrę palapinių stovyklose daugelyje Rusijos Federacijos regionų, besiribojančių su Ukraina. Kariškiai atsisako dalyvauti tolesniuose karo veiksmuose Ukrainos teritorijoje. Šių darbuotojų moralinė ir psichologinė būklė yra žema ir linkusi blogėti.

Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė ir toliau ieško būdų, kaip išspręsti savo padalinių papildymo žmogiškaisiais ištekliais problemą.

Rusijos kariniai komisariatai suaktyvino darbą su nuo 2012 metų iš karo tarnybos atleistais šauktiniais, turinčiais vairuotojo, mechaniko-vairuotojo, žvalgo ir jaunesniųjų vadų karinės apskaitos specialybes. Oficiali iškvietimo į karių registracijos ir įdarbinimo tarnybas priežastis – 3 mėnesių trukmės mokymas dėl nurodytų karinių specialybių.

Vadinamosios Padniestrės-Moldavos Respublikos teritorijoje taip pat vykdomas atitinkamas propagandinis darbas su Rusijos pilietybę turinčiais gyventojais.

Okupantai ir toliau naudoja smurtą prieš civilius laikinai okupuotose teritorijose. Mariupolio gyventojai priverstinai deportuojami į laikinai okupuotus Donecko srities rajonus.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos praėjusią parą pataikė į tris oro taikinius: sparnuotąją raketą, UAV ir naikintuvą. Oro pajėgos ir toliau smūgiavo raketomis ir bombomis į okupacines pajėgas. Apie bendrus priešo nuostolius vėliau pateiksime atskiroje ataskaitoje.

Mes tikime Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis! Laimėkime kartu! Šlovė Ukrainai!

*****

dailymail.co.uk nuotr.

Locked N’ Loaded

Donbaso kryptis:

– Šiaurinis flangas. Agresorius toliau nesėkmingai puolė Severodonetsk sektoriuje (ypač ties Novotoshkivske). Taip pat orkai bandė atakuoti link Slaviansk iš šiaurės (nuo Izyum) ir iš pietryčių (nuo Popasna), kelis kilometrus pasistūmė į priekį, tik klausimas – ar ilgam. Tai nepakeičia bendro vakar išsakyto vertinimo – nuo vasario 24 d. Donbase kovojusios „vietinės“ pajėgos (dalis 20-osios armijos, 6 armija, „separų“ vienetai, samdiniai) išsisėmė ir dabar daužo galva į sieną norėdami: 1) palaikyti įtampą fronte, 2) sudaryti sąlygas gerokai parūgusioms pajėgoms iš kitų krypčių (1 GTA, kitai daliai 20-osios armijos vienetų, desantininkams) atkurti kovinę galią, sukaupti rezervus ir susipažinti su padėtimi fronte. Susidaro įspūdis, kad laikai, kiek „vietinės“ pajėgos gali daužyti galvą į sieną ir kiek reikia naujai atvykusioms parūgusioms pajėgoms pasiruošti nesutampa. T.y. „vietinės“ pajėgos jau išsikvėpė, o naujai atvykusios pajėgos dar nepasiruošusios. Būtent todėl vietomis orkai pereina į greitą gynybą, siekia įsitvirtinti užimtose pozicijose. Ar ukrainiečiai lauks, kol orkai pasiruoš – pažiūrėsime. Tuo pačiu neatmestina, kad agresorius vengdamas mūšio pauzės, kuri duotu laiko ukrainiečiams priimti sprendimus (pvz.: kontratakuoti arba įsitvirtinti geriau gynybą), bandys strimgalviais mesti į puolimą neapsiuosčiusias pajėgas (tai jie darė ne kartą).
– Pietinis flangas. Vyksta taktinis pasistumdymas Vuhledar – Velyka Novosylka sektoriuje (orkai bando pulti) ir Hulyaipole (aktyvesni ukrainiečiai). Mariupolis dar kaunasi.

Pietų kryptis. Be pakitimų.

Kyivo kryptis. Be pakitimų.

Ir pabaigai – apie Rusijos rezervus. Norime dar kartą pakartoti tiems, kurie išpūtę žandus aiškina “nu čia dabar biški pažaidė, nu jau dabar tai va persigrupuos, surinks ir kaip duos”. Dar kartą:

– Nuo vasario 24 d. Ukrainoje kariauja visa, ką orkai turėjo geriausia (1 GTA, desantininkų vienetai, spec. paskirties brigados, oro pajėgos). Taktiniame lygmenyje kariauja blogai – dvesia ir dega. Tai, ką dabar orkai renka yra antros, trečios arba “žemiau plintuso” kategorijos pajėgos – neapmokyti rezervistai, karo akademijų kursantai, samdiniai. Taip pat reikia suprasti, kad artileristai, logistai, oro, jūrų pajėgų, kosmoso pajėgų kariai neis į puolimą Ukrainoje kaip pėstininkai. Kitų stebuklingų, „modernių“ armijų ir divizijų nėra. Tiesiog jų nėra – nustokite fantazuoti.

– Rusijos kariuomenės geriausi vadai vadovavo jų geriausiems vienetams. Jie lygiai taip pat dvesia ir dega nuo vasario 24 d. Naujų ar tuo labiau geresnių „karo genijų“ taktiniame lygmenyje neatsiras.

– Rusija patyrė ir patiria didžiulius karinės technikos nuostolius. Ne tik iškonservuojama sena technika, bet tankai, PKM, šarvuočiai imami iš mokomųjų dalinių ir keliauja į frontą. Su kuo mokysis pavasarinio šaukimo būsimieji orkų tankistai ir mechanizuoti pėstininkai, velniai žino?

Žinoma, tai nereiškia, kad Rusija nebeturi technikos. Dar yra begalės senos technikos, kuri yra ir bus traukiama į dienos šviesą. Tačiau prieš tai paminėti dalykai daug ką pasako.

Tad galvodami apie Rusijos kariuomenę nežiūrėkime tik į žemėlapį (“gi negali tokia didžiulė šalis nebeturėti rezervų”), o analizuokime.

Ponai, karalius nuogas!

*****

 

 

 

 

Vytautas Radžvilas. Kiek tęsis avinėlių tylėjimas?

Autorius yra politikos filosofas, VU profesorius, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas

Bendražygio Almanto Stankūno straipsnyje aptariamos svarbiausios Lietuvos energetikos problemos ir valdančiosios koalicijos siūlomi jų sprendimai. Vieno iš jų padariniai bus ypač skausmingi. Juos labai greitai pajus praktiškai kiekvienas šalies gyventojas. Planų tariamai „liberalizuoti“ elektros rinką atkakliai neatsisakoma. Maža to, iš pačių elektros vartotojų, kurie tuo pat metu yra ir mokesčių mokėtojai, kišenės numatyta „kompensuoti“ vadinamųjų „nepriklausomų“ (nuo ko nepriklausomų?) elektros tiekėjų galimus patirti „nuostolius“.

Tie „nuostoliai“ atsirastų todėl, kad jiems nustačius absoliučiai plėšikiškas neva „laisvos rinkos“ kainas vyriausybė iš anksto žino, kad tos kainos daugumai vartotojų bus visiškai nepakeliamos. Išsigandus tikėtino vartotojų maišto ir siekiant jo žūtbūt išvengti nustatomos kainų „lubos“, turinčios lyg ir apsaugoti vartotojus.

Tačiau tuo pat metu jautriai pasirūpinama, kad jokiu būdu nenukentėtų įsivaizduojamos „rinkos“ veikėjų pelnai. Jie ir bus apsaugoti bei išgelbėti mokant šiems veikėjams priedus kaip „nuostolių“ kompensacijas papildomai patuštinant vartotojų pinigines. Tik tai bus padaryta subtiliai — ne asmeniškai ir tiesiog atimant pinigus iš kiekvieno vartotojo, bet paimant juos iš bendros piliečių kasos, kokia iš esmės ir yra valstybės biudžetas. Piliečiai bus apiplėšti kitaip – jie nematys pinigų, kurie kitu atveju galėtų būti ne išdalinami parazituojantiems elektros perpardavinėtojams, bet skirti įvairioms socialinėms reikmėms.

Skaitant šią autoriaus puikiai atskleistą sąmoningai iš anksto sukonstruotą žmonių apiplėšinėjimo schemą savaime iškyla jos esmę iliustruojantis ir žaismingai perteikiantis vaizdinys. Taigi atlikime mintinį eksperimentą. Įsivaizduokime, kad valdžia įteisina visišką žmonių apiplėšinėjimą, kai plėšikai gali iš jų atimti viską iki paskutinio siūlelio. Bet paskutinę akimirką susizgrimba: o kaip jausis plikas basas žmogelis, likęs be menkiausio drabužėlio ir apavo?

Ir randa saliamonišką išeitį: paskelbia, kad plėšikas, nenuvelkantis apatinių marškinių ir nenuaunantis kojinių, turi teisę įvertinti, kiek tai kainuoja, ir kreiptis į valdžią kompensacijos už parodytą gailestingumą ir gerą širdį. Jam iš valstybės biudžeto bus sumokėta tų vargšei apiplėšimo aukai paliktų marškinių ir kojinių kaina. Skamba makabriškai? Taip ir yra. Bet tiesa ta, kad valdžios sprendimas kompensuoti vartotojų lėšomis „nepriklausomų tiekėjų“ viršpelnius iš esmės ir yra grindžiamas būtent šios įsivaizduojamos „kompensacijos“ logika ir jos išmokėjimo schema.

Toks apiplėšimas ruošiamas krizės, kuri gali būti sunkesnė negu 2008 m., išvakarėse. Ir koks sutapimas: su krize šitaip ruošiasi kovoti tie patys, kurie tada taikė priemones ir vykdė panašias „laisvosios rinkos“ reformas, kurių sukeltos ekonominės, socialinės žaizdos neužgijo iki šiol, o demografiškai Lietuvėlė pratuštėjo nuo savo piliečių taip, kaip nebuvo ištuštėjusi per visą savo ilgą istoriją.

Galima piktintis ir baisėtis tokia valdančiųjų politika. Be abejo, tai kuo tikriausias Lietuvos naikinimas. Bet pasakyti, kad dėl to kalta tik savo tautos ir valstybės nekenčianti valdžia, niekaip neišeina. Nueita taip toli, kad tai kartoti jau atrodo beprasmiška ir dar sykį priminti nebekyla ranka. Stabdo vienas esminis klausimas: kas lemia, kad Lietuvos žmonės štai jau trisdešimt metų šitaip įžūliai apiplėšinėjami?

Atsakymas ateina savaime. Ne, kalčiausia vis dėlto yra ne valdžia. Tikroji priežastis – tuos visus trisdešimt metų trunkanti avinėlių tyla. Valdžia tiesiog viską mato ir girdi. Ir supranta: kad ir ką darytų, avinėliai tylės. Todėl elgiasi drąsiai ir ciniškai. Kiek dar tęsis avinėlių tylėjimas? Kol jis tęsis, tikrai niekas šioje šalyje nesikeis.

GYVENAME PEREINAMĄJĮ METĄ

2

Arvydas Praninskas VL žurnalistas

Su kultūrologu, rašytoju, politikos apžvalgininku Vytautu Rubavičiumi šįsyk kalbėjomės apie Lietuvoje akivaizdžiai stiprėjantį netikrumo dėl savo valstybės, tautos, šeimos, visų mūsų rytdienos jausmą. Netikrumą didina ne tik karas Ukrainoje ir galimos jo pasekmės, bet ir nuojauta, ar kartais netapome prieš mūsų akis dar tik besiskleidžiančių esminių pokyčių pasaulyje liudininkais.

Dėl karo Ukrainoje Lietuva tampa naujo Šaltojo karo pafrontės valstybe. Kaip tai pakeis mūsų gyvenimą?

Vyksta sudėtingi dalykai, matome vyksmus įvairiuose lygmenyse. Globalizacijos eižėjimas, kurį sukėlė geopolitikos ir civilizacinių santykių dinamika, imperinių darinių prisikėlimas ir jų varžytuvės dėl vietos po saule ir pasaulio persidalijimo, sąlyginis globalios galybės – Jungtinių Amerikos Valstijų – silpnėjimas, o sykiu kitos galybės – Kinijos– iškilimas atvedė mus į savotišką pereinamąjį metą.

Matome, kad jis yra paženklintas įvairiausių konfliktų, tarp jų ir karinių, gausėjimo. Kol tie konfliktai buvo toliau – Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Afganistane – atrodė, kad tai mūsų neliečia. Bet staiga viskas pasisuko į Europą. Tai buvo galima numatyti: kai kurie mąstytojai jau senokai Ukrainą buvo įvardiję kaip galimo didelio karinio konflikto židinį, kurį įžiebsianti Rusijos agresija. Stiprėjanti Rusijos imperinė savimonė niekaip negali apsieiti be Ukrainos, kuri tampa Rusijos kovos su Europa ir Vakarų pasauliu arena. Dabar matome, kad tokios įžvalgos pasitvirtino.

Kita galima konflikto linija, kuri irgi buvo pažymėta prognozėse, tik apie ją nelabai buvo kalbama, – Pabaltijys. Mums nėra paslaptis, kad ir geopolitiniame, ir kultūriniame Rusijos mentalitete esame išlikę kaip „Severo-Zapadnyj kraj“ – Šiaurės vakarų kraštas. Mes to nepakeisime, jei nesikeičia tarpvalstybiniai ir didieji imperiniai santykiai.

Rusija senokai rodė aiškius ženklus, kad stengsis „susitvarkyti“ su Ukraina tačiau Vakarai stengėsi „nepastebėti“ jos agresyvumo, ramindamiesi įvairiais pagraudenimais ir juokingomis sankcijomis. O juk kuo atviriausiu kariniu būdu Ukraina buvo užpulta jau 2014 metais, atplėšus Krymą ir dalis Donecko bei Luhansko sričių. Dabar galima tik svarstyti, kiek ukrainiečių gyvybių ir miestų būtų buvę išsaugota, jei Ukraina būtų bent prieš pusmetį gavusi dabar pradėtą teikti ginkluotę…

Taigi, gyvename pereinamąjį metą, ir jis nežada gerų dalykų ateityje. Pasaulis sparčiai keičiasi, konfliktinių židinių gausės, gyvenimo lygis daugelyje šalių kris dėl įvairių ekonominių, aplinkos degradavimo sukeliamų sunkumų. Jau dabar regime kai kurias anksčiau prasidėjusių
vyksmų sukeliamas pasekmes: nesustojantis pinigų spausdinimas ir infliacija, viduriniosios klasės nykimas, varguolių didėjimas Europos šalyse ir visame pasaulyje. Ritasi migrantų bangos, dabar – ir sąmoningai Rusijos žudomų ukrainiečių vijimo iš savo gimtųjų kraštų būriai.
Šitai taip pat turės ilgalaikes socialines, ekonomines ir politines pasekmes.

Rusijos kaip naujos Šiaurės Korėjos vaizdinys mus galėtų iš dalies guosti, bet ar Rusija norės tapti Šiaurės Korėja?
Manau, kad ne. Tad gali stengtis tokio likimo vengti mums nemaloniais didvalstybinio šantažo būdais. Nors jos civilizacinis „užsivėrimas“ jau dabar įsibėgėja.

Bet ar ji dabar turi kitą pasirinkimą?

Didelei šaliai visada esama galimybių, tačiau vykstant tokiam staigiam pasauliniam geopolitiniam poslinkiui jų mažėja. Atkreipkime dėmesį, kaip paspartėjo Europos politikų sprendimų priėmimo greitis. Dar visai neseniai apie atsijungimus nuo rusiškų dujų bei naftos, nuo kitokių jos išteklių ir didžiulės rinkos buvo kalbama kaip apie kelerių metų perspektyvą, o viskas vyksta jau dabar.

Dar net nepradėjus veikti amerikiečių įvestoms sankcijoms, rusų partneriai nutraukia kontraktus įvairiose šalyse, atšaukia ilgalaikes sutartis. Rusijos sumanymu, Ukrainos užpuolimas turėjo paskatinti tokią pasaulinę geopolitinę pertvarką, kurioje Rusija užsitikrintų sau vietą atsirandančioje naujoje pasaulio tvarkoje kaip trečias didysis žaidėjas kartu su JAV ir Kinija.

Kadangi Rusijos ekonomika neprilygsta Kinijos ekonomikai, nors dar prieš 40 metų buvo visai kitaip, o kitos jos galios nesulyginamos ir su Jungtinėmis Valstijomis, belieka viena galia – ryžtas smaugti savo kaimynus, kelti konfliktus ir mojuoti branduolinio ginklo vėzdu, rodant pasauliui savo naująją imperinę didybę. Su ta galia pasaulis vienaip ar kitaip skaitėsi ir turės skaitytis. Tačiau klausimas – nusileidžiant ar ieškant veiksmingų atsakų ir stengiantis užbėgti agresoriui už akių?

Jau svarstomi ir kai kurie Rusijos byrėjimo scenarijai. Tačiau nepamirškime, kad Rusijos byrėjimas taip pat gali būti nepaprastai pavojingas jos kaimynams. Byrant didelei galiai, jos nuolaužos gali taip trinktelėti, kad baisu net pagalvoti. Matome, kiek neapykantos ir žvėriškumo savo kaimynams, kuriuos anksčiau vadino broliais, yra pritvinkusi ir rusų tauta, ir Rusijos politinis elitas. Tą atskleidė karas Ukrainoje. O kokia neapykanta ten veši vadinamiesiems „Pabaltijo fašistams“? Atgimusi „denacifikavimo“ sąvoka juk skirta ne tik Rusijos tautai ideologiškai maitinti, bet ir kurstyti tą agresyvumą, kuris susiejamas su laimėjimu Antrajame pasauliniame kare.

Kitas dalykas – šita sąvoka buvo skirta ir Vokietijai: nesikiškite, mes juk „denacifikuojame“! Ir matėme, kad Vokietija – didelė šalis, kamuojama didelių kompleksų, – ilgai nedrįso atverti akių ir susivokti baisioje tikrovėje. O vokiečiams ji keleriopai baisesnė – juk Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną lepino Angela Merkel. Kaip tik vokiečiai įtvirtino pražūtingą Europos „šrioderizavimo“ politiką, kuri leido Rusijai ne tik pakabinti Europą ant energetinių išteklių kablio, bet ir veiksmingai manipuliuoti daugelio šalių politiniais elitais ir visuomenine sąmone. Tačiau panaši „šrioderizacija“ ryškėja ir Vakarų santykiuose su Kinija, kuri sėkmingai naudojosi vakariečių besaikiu godumu. Juk „belytis“ godumas ir yra pagrindinis Vakarus persmelkusios korupcijos veiksnys.

Kinija savo atstovų išsakomais svarstymais jau ima suvokti, kad Ukraina tampa pasaulinės geopolitikos veiksniu, tad kinams nepavyks ilgai balansuoti, neišsakant savo aiškios pozicijos, – jau dabar, nujausdamas galimas antrinių sankcijų paketų pasekmes, vakarietiškasis ir kitoks investicinis kapitalas ima trauktis iš Kinijos. Didžiųjų galių ir valstybių santykiai imami vertinti pirmiausia Ukrainos palaikymo matu, kurio niekam nepavyks išvengti. Tai didžioji geopolitinė Ukrainos pergalė, sujaukusi Rusijos blickrygo planą – juk jei vadinamoji „operacija“ būtų pasibaigusi per tris–penkias paras, – rusų desantininkai buvo pasiėmę ir paradinę uniformą, – tai pasauliui nespėjus atsitokėti jau būtų vykusios neva „derybos“ su statytiniais dėl naujų santykių, europiečiams lengviau atsidusus: krizė praėjo, galime ramiai gyventi.

Tačiau stebėtinai ryžtingas, sakyčiau, Dievo piršto laiminamas ukrainiečių pasipriešinimas juo toliau, juo labiau atskleidė tikrąjį rusų imperinio agresoriaus veidą, parodė jo zverinnyj oskal sobornosti. Toks jis ir yra, tik kuriam laikui nuslepiamas. Juk jie patys pripažįsta esanti okupacinė, nesiliaujanti plėstis imperija, neturinti jokio gailesčio nei kaimynams, nei saviems.

Nėra pasaulyje valstybės, kuri būtų planingai išnaikinusi tiek savųjų žmonių, taip nuo žemės paviršiaus trynusi bažnyčias ir tikinčiuosius – prisiminkime stalinizmo vidaus ir tarptautinę politiką, kurios įrankius pasitelkia šių dienų Rusijos vadovas. Prisiminkime Afganistane vykdytas žudynes, čečėnų naikinimą. Stalininės politikos atgimimas buvo pastebimas jau nuo šio amžiaus pradžios, kai tik naujasis Rusijos vadovas apsiprato Kremliuje. Tačiau primygtinai buvo stengiamasi to nematyti, tikintis – rassasiotsa.

Trumpam atsigrįšiu į praeitį ir aš. 2005 m. Rusija paskelbė didįjį pergalės prieš fašizmą 60-mečio minėjimą ir kvietimą pasaulio lyderiams bei kaimyninių valstybių vadovams atvykti. Atsiliepdamas į Tomo Venclovos raginimą mūsų prezidentui Valdui Adamkui vykti Maskvon ir raginimą nepasiduoti lietuvių vos ne prigimtinei „rusofobijai“, nes Rusijos visuomenė esą sparčiai demokratėjanti, viešai išsakiau savo raginimą nevažiuoti, nes tas šventimas sumanytas kaip stalininės rusų istorijos ir Europos pavergimo pagarbinimas, tvirtinantis stalininės politikos šaknis. Dabar anų laikų kaltintojai „rusofobija“, o jų buvo nemenkas būrelis, apie rusofobiją nebeužsimena. O neva sparčiai demokratėjusios visuomenės vaikai tapo Ukrainos gyventojų skerdikais.

Šiuo metu pasaulį užtvindė žudynių Ukrainoje vaizdai, kurie kelia siaubą, tačiau sykiu stiprina pasiryžimą bendromis jėgomis būtinai įveikti agresorių. Linkime pergalės Ukrainai, kuri gina ir mus, senąją Lietuvos Didžiąją Karalystę, norime, kad greičiau baigtųsi žudynės bei nesuvokiamo žiaurumo Ukrainos naikinimas, tačiau ir turime nepamiršti, kad tai yra sąmoninga Rusijos politika – Europai kuriama tam tikra „geopolitinė krizė“: į Vakarus varomi žmonės, kad Europa prisiimtų kuo daugiau pabėgėlių, ir kad kuo daugiau jų nebegrįžtų į tėvynėje išdegintas vietas. Ukrainos atstatymas juk bus ilgas ir labai brangus, kad ir kaip būtų vėliau. Tačiau kol kas Rusija negalvoja apie pasekmes sau – nei ukrainiečiai, nei pasaulis ilgai neužmirš rusų su pasimėgavimu rodyto žvėriškumo, jis bus įrašomas naujojoje Ukrainos ir Europos istorijoje. Ukrainoje po kurio laiko neliks jokio rusiškumo, jokių rusų kultūros ir maskvietiškosios pravoslavybės šaknų – šitai bus laikoma „absoliutaus blogio“ bei Antikristo apraiškomis.

Rusakalbiai Ukrainos gyventojai savo vaikus jau ves į ukrainietiškas mokyklas, nes rusų kalbą net vaikai jau dabar suvokia kaip jų tėvus ir draugus žudančių, juos iš gimtųjų vietų vejančių „priešų kalbą“. Beje, šitie vaizdai gal padės atsipeikėti ir kai kuriems Rusijos kaimynams, ypač baltarusiams – štai ką rusai išdarinėja ne tik su jiems neįtinkančiais savo broliais, bet ir tautiečiais, Ukrainos rusais, kurie neišėjo jų pasitikti.

Manote, kad vis dėlto bus susitarta dėl taikos? Daug kam atrodo, kad Rusija tiesiog tempia laiką ir kaupia naujas jėgas puolimui.

Kad ir kokie būtų tarpiniai susitarimai, Rusija kurį laiką (gal iki kokio vidinio perversmo, kurį paskatins stalininio pobūdžio armijos vadų valymas?) stengsis, kad Ukraina, net ir nutraukus raketų smūgius ir karinius veiksmus, būtų palikta kaip kraujuojanti žaizda, kaip Rusijos visą laiką pasaulio akivaizdoje smaugiama šalis. Kad pasaulis šiurptų. Tada dėl dalies tokio smaugimo „įrankių“ būtų galima tartis su Vakarais – keisti į tam tikras sankcijas. Tad Rusijai atsivertų naujų galimybių veikti tokiais būdais, kokių pasaulis anksčiau nelabai įsivaizdavo.

Niekas nebūtų patikėjęs, kad tokius dalykus bus galima išdarinėti XXI amžiuje. Bet Rusija parodė, kad galima. Dabar paskelbtos naujos sankcijos, aišku, stums Rusijos ekonomiką į didelę duobę – juk nutraukiami visi ekonominiai ryšiai, tad Rusija taps savotišku Kinijos priedėliu, nes tikimasi, kad Kinija turės jai padėti, maitinti, rūpintis kitais dalykais.

Tačiau vargu ar viskas taip ir vyks – juk kinams Rusijos silpnėjimas į naudą, jie turi savų istorinių sąskaitų. Kuo labiau ekonomiškai silpsta Rusija, tuo plačiau Kinijai „atsiveria“ Sibiras. Juk ten praktiškai demografinis vakuumas – nuo Uralo iki Kurilų gyvena tik 30 milijonų žmonių. Pagalvokime apie 1,4 milijardo gyventojų Kinijos demografinį spaudimą. Anksčiau ar vėliau tą spaudimą sulaikanti strateginės partnerystės membrana plyš, nes Rusija nebeturi ir kuo sieną su Kinija saugoti. Juolab kaip apsaugoti ją nuo šimtų milijonų?

Ką su jais daryti, jeigu jie pradeda eiti ir keliasi gyventi į Sibirą? Mes galime pamatyti tokius šimtų milijonų žmonių persikraustymus, kokių negalėjome net įsivaizduoti. Dėl maisto trūkumo padidės ir migracijos iš Afrikos į Europą srautas. Ukraina – viena iš pasaulio maitintojų, o Rusija yra sąmoningai numačiusi tokį Ukrainos naikinimą, kad ji daugelyje vietų negalėtų net pradėti sėjos. Nori palikti išdegintą žemę, nori sugriauti Ukrainos ekonomiką, kad jos išlaikymas gultų ant Vakarų šalių pečių. Čia bus didelė problema. Kad ir kokios turtingos būtų Vakarų šalys, jų gyventojai taip pat pajus Ukrainos bėdą – ekonomiškai, politiškai, geopolitiškai. Tačiau iš pat apačių Vakarų šalyse kyla pasiryžimas mokėti tam tikrą savo gerovės kainą dėl pasaulinio agresoriaus sutramdymo: žmonės ima jausti, kad Ukrainos kova yra už mus visus.

Ar Vakarai pajėgtų politiškai ir ekonomiškai izoliuoti Rusiją?

Norint atsakyti, reikėtų daugiau analizės ir svarstymų. Juk Geležinę uždangą gali įvesti tada, kai esi daugeliu atžvilgių pranašesnis. Bet tas priešininkas gali nesileisti už jos paliekamas. Labai sunkiai įsivaizduoju, kaip tokia uždanga būtų įmanoma mūsų regione dėl Kaliningrado srities anklavo. Ir visą laiką egzistuos Suvalkų koridoriaus, kaip taikinio, grėsmė. Suvalkų koridorius, manau, masina Rusijos generolus kaip hibridinė erdvė konfliktams kurti. Vis dėlto šiuo metu ryškėjantis civilizacinė Rusijos atmetimo slinktis rodo tokią izoliaciją jau vykstant. Sankcijos yra daug gilesnio vyksmo apraiška, kurios pasekmių net negalime numatyti.

Gali būti, kad istorijos lemta Ukrainai savo krauju tapti rusiškosios imperijos duobkasiu. Rusija išliktų, tačiau jau kitokio pavidalo. Tačiau pažvelgę į Rusijos geopolitinės įtampos kūrimo vektorių matome, kad jis veda į Pabaltijį, kuris ilgam išliks kaip galima Rusijai patogaus
karinio konflikto zona.

Kai kalbame apie įvairius atgrasymus, turėtume suvokti labai aiškų dalyką: visos atgrasymo operacijos vyktų Lietuvos ir kitų Baltijos šalių, o ne Rusijos, teritorijoje. Rusijos pajėgų išstūmimo, kažkokių jos dalinių užkardymo veiksmai vargu ar persikeltų į jos teritoriją, nes ji aprėpiama tik kinams. O jei būtų svarstoma apie branduolinį atsaką Rusijai, tai reikėtų svarstyti ir apie tai, kaip po to atsako mes gyvensime.

Iš to, ką pasakėte, atrodo, kad tas netikrumo jausmas dėl Lietuvos ateities dar labiau stiprėja…

Apie tokius dalykus tiesiog reikia blaiviai svarstyti, nes negali pasitenkinti vienokiu ar kitokiu geresnės išeities vaizdiniu. Ukrainiečiai taip pat ilgai manė, kad tokio karo negali būti, nors įspėjimų būta ne vieno. Prisimena ir didžio rusų kino režisieriaus Aleksandro Sokurovo, berods, 2007 m. išsakytas įsitikinimas, kad rusai anksčiau ar vėliau neišvengiamai žiauriai puls ukrainiečius. O ir Europos Sąjungos politikams atrodė, kad išorinė siena esanti atgyvena, kad ji varžanti laisvą žmonių judėjimą ir bendravimą. Skaudžiai paaiškėjo, kad reikalinga. Pasirodo, geopolitikoje neveikia ES nuostata, kad pirmiausia – ekonomika, o visa kita galima išspręsti visiems į naudą, nesvarbu, kad korupciniu būdu.

Svarbesni pasirodė ne ekonominiai ir naudos, o jau senokai ryškėję geopolitiniai veiksniai ir geopolitinės strategijos vaizdiniai. Kai žvelgi į praėjusių 30 metų laiką, labai aiškiai matai, kad ir ES politikai, ir pareigūnai, ir verslininkai kartu su Kremliumi melžė ir Rusiją, ir Ukrainą, kuri tapo juodąja korupcijos skyle. Rusijai pavyko pasitelkti vakarietišką godumą saviems korupciniams tikslams ir „pakabinti“ Europos Sąjungą ant energetinių išteklių kablio. Dabar regime, kaip sunku nuo jo nusikabinti. Tačiau visiškai įmanoma, sutelkus bendras jėgas ir protą.

Jau prieš 10–15 metų buvo aiškiai matyti, kad viskas juda į tą pusę, ir jei Europa pasikabins ant to kablio, bus visiškai priklausoma nuo Rusijos. Dalis ES politinio elito, taip pat ir kairuoliškojo, genderistinio, buvo prorusiški. Dabar dalis nors ir sunkiai, bet atsipeikėja. Tačiau esama ir mums, vakariečiams, nemalonių vietinių dalykų – kovos su Rusija pavyzdžiu ir pas mus imamos riboti tam tikros pilietinės laisvės, tarp jų ir žodžio laisvė. Svarstymų, pasisakymų interneto portaluose sekimai tarsi yra su pliuso ženklu – ieškoma „kenkėjų“, o nepatogius klausimus keliantiems tuoj prikabinamos „kremlinių“ etiketės.
Logika tokia pat, kaip ir Rusijoje. Cenzūra ir savicenzūra mums taip pat turės kultūrinių ir politinių pasekmių.

Kokios galėtų būti to netikrumo dėl artimiausios, o gal ir tolimesnės Lietuvos ateities išraiškos? Gal kapitalo, žmonių emigracija, ekonomikos smukimas dėl prekybos su Baltarusija ir Rusija apribojimo ar nutraukimo? Kaip keisis Lietuvos tautinė sudėtis, ar negresia mūsų valstybei suslavėti jau persikėlus ir persikeliant į ją gyventi vis daugiau iš savo tėvynių bėgančių rusų, baltarusių, ukrainiečių?

Taip, tokie vyksmai dabar išties paspartės, ir bangos bus vis didesnės. Egzistuoja vienintelis kultūrinis procesas, kuris padėtų mums išlikti kaip tautai: tai lietuvybės stiprinimas. Bet iš savo valdžios veiksmų mes matome, kad lietuvybė kaip buvo silpninama, taip ir tebėra. Čia galima prisiminti ir abėcėlės keitimą, valstybinės lietuvių kalbos statuso menkinimą, nenorą plėtoti realios savivaldos. Tą sako ir esmingiausi dalykai: pavyzdžiui, juk mūsų tauta jau prarado konstitucinį balsą – seniai nebeturime konstitucinio Referendumo įstatymo. Kitaip tariant, tauta nebeturi kaip reikšti savo nuomonę. Tai rodo, kad ji visiškai nebeturi savimonės, nebegali pakilti jokiems saviorganizacijos veiksmams. O tai reiškia, kad ji yra sąmoningai politiškai silpninama. Silpninama visų dabartinių grėsmių ir iššūkių akivaizdoje. Tokia yra mūsų politinio sluoksnio politika.

O kai pasižiūrime į to sluoksnio šaknis, matome, kad turime palikuonis, vaikus ir anūkus tų žmonių, kurie tarnavo anos santvarkos represinėse struktūrose. Ir jie kuo puikiausiai suvokia europinio politinio elito nuostatas – ištautinti ir išvalstybinti valstybes, silpninti jas, kuriant bendrą ES darinį. Šito taip ir nepavyko padaryti, nes jis pasirodė esantis politiškai neveiksnus dabartinių iššūkių akivaizdoje. Nežinau, ką reikėtų galvoti tam politiniam elitui žiūrint į įvykius Ukrainoje, į Lenkijos ir Ukrainos suartėjimą. Toks suartėjimas ES taip pat bus rimtas politinis iššūkis, nes jis vyksta nacionalumo ir nacionalizmo pagrindu. Nes tik nacionaline jausena, kuri dabar nepaprastai sustiprėjo Ukrainoje, įmanoma gintis nuo Rusijos agresijos.

Ukrainą gina nacionalizmas, o ne žmogaus teisės, tolerancija lytinėms mažumoms ar genderizmo ideologija. Gina sveikas, tautos savisaugą išreiškiantis nacionalizmas. Juk ką pagrindiniu priešu įvardijo Putinas? Ukrainos nacionalistus, kuriuos reikia naikinti. Juk dar ir šiuo metu didvyriškai Mariupolį ginančius „Azovo“ būrio karius kai kurie žiniasklaidininkai neužmiršta įvardyti „kraštutiniais nacionalistais“… Kaip tik prieš tokį Tėvynę ir tautą besąlygiškai ginantį nacionalizmą nepaliauja kovoti dalis mūsų kultūrininkų, tarp kurių skambiausias ir paveikiausias yra minėto Tomo Venclovos balsas. Jie nesiliauja šmeižę iškilaus Lietuvos patrioto Jono Noreikos–Generolo Vėtros atminimą, tepdami jį sovietinių represinių organų pagamintais „Holokausto dalyvių“, „fašistų pagalbininkų“ dažais.

Tereikia tik įsiklausyti į panegirikas, išsakytas pristatinėjant Silvijos Foti knygą „Vėtra Lietuvos šalyje“, kurioje tarsi autobiografiniu būdu išsakomi visi sovietiniai, o dabar jau visiškai putiniški nacionalinių didvyrių apibūdinimai. Nesigėdinant tokie šmeižtai kartojami ir knygos pristatymuose, nepaliaujamai įrodinėjant, esą Noreikos istorinė reikšmė yra „greičiau mitas“. Tikslas aiškus: tautos ir valstybės istorija be pasiaukojusių didvyrių – jau nebe istorija, o beletristika.

Ar neatrodo, kad mūsų politikai įvairiomis krizinėmis situacijomis, susijusiomis su ES ir NATO kylančiais iššūkiais, dažnai demonstratyviai bėga prieš traukinį reikalaudami vis radikalesnių sprendimų, vis principingesnės pozicijos, nerasdami laiko pagalvoti, kaip tai atsilieptų nacionaliniams mūsų valstybės ir tautos interesams? Gal toks lakstymas bėgiais prieš traukinį jau erzina ir ES bei NATO politinius mašinistus, gal ir jiems patiems jau trūksta resursų, noro didinti eskalaciją? Ar kartais neliksime nu stumti nuo geopolitinių bėgių?

Į šį klausimą, nepaisant visų patikinimų ir užtikrinimų, labai sunku atsakyti. Pamatysime artimiausioje ateityje. Bet ta Lietuvos politikų karingumo retorika kenkia pačiai Lietuvai. Pirma, ji erzina ir priešininkus, ir pradeda erzinti ne tokius karingus, labiau karinius ir politinius žingsnius linkusius apgalvoti sąjungininkus.

Antra, ji dirgina ir pačią visuomenę, keldama dar daugiau netikrumo. Daug prastų dalykų buvo padaryta ir santykiuose su Baltarusija, kai bėgome pirma traukinio, kai jis net nevažiavo. Kam reikėjo daryti save Baltarusijos žmonių priešais?  Reikėjo pagalvoti, kad Baltarusijoje yra ne tik Lukašenka ir valdantysis politinis elitas, bet ir paprasti žmonės, kurie taip pat žiūri į sankcijų reikalavimus kaip į priešiškus valstybei ir jų gyvenimui veiksmus.

Visados norisi išsakyti paprastą mintį, kuria, manau, politikoje reikėtų labiau vadovautis: daugiau darbo, mažiau retorikos. Galima tą patį darbą padaryti garsiai neskalambijant. Ir tada būna daug daugiau naudos. Kai diktatoriaus viešai neišplūsti, dar gali su juo kalbėtis, nors jis ir
žino, ką tu darai, kad laikaisi sankcijų ir pan. Bet kai viešai jį kažkaip išvadini pasaulinėje spaudoje, tada su tavimi jau nebebus kalbamasi. O kalbėtis net ir su Putinu, ko gero, dar yra linkę dauguma Vakarų šalių vadovų, nors ir vadina jį „karo nusikaltėliu“.

Prisiminkime ir Vakarų diplomatijos istoriją: juk ir su Afrikos šalių prezidentais – žmogėdromis buvo bendraujama, deramasi. Ir deimantus iš jų pirkdavo aukščiausio rango prancūzai, olandai ir kiti vakariečiai. Pasaulis ir anksčiau buvo sudėtingas, bet šiuo metu jis nepaprastai painus, perėjęs į kažkokį labai žiauraus persitvarkymo etapą. Neužmirškime, kad niekur nedingo ir klimato kaita, be šio karo pasekmių, laukia dar ir ekologinės krizės. Tačiau svarbus ir kitas dalykas – Ukrainos pasipriešinimas keičia politinę retoriką, randasi daug daugiau tiesaus kalbėjimo, daiktus imant vadinti savo vardu. Tik svarbu nuolat turėti omenyje ilgalaikę perspektyvą, juk su šios dienos pasakymu ar vertinimu niekas nesibaigia.

Daugiau nei mėnuo mūsų TV eteris pilnas karo vaizdų iš Ukrainos, su jais gulamės ir keliamės, visi kalba apie rimtą grėsmę Lietuvai, bet štai krašto apsaugos ministrą naujausiais „Vilmorus“ duomenimis palankiai vertina 40 proc. visuomenės, prieš mėnesį tokių buvo 28 proc. Premjerę palankiai vertina dar mažiau – tik 36 proc. Kaip tai suderinti?

Čia yra visuotino netikrumo išraiška. Vienas pagrindinių Lietuvos žmonių netikrumo jausmo šaltinių ir veiksnių yra nepasitikėjimas valdžia bei šios silpnumas. Karinga retorika ir skystos galios. Lyderių stoka. Žiūrėkite, kai tik pasirodo koks stipresnis žmogus viešojoje erdvėje, kad ir Saulius Skvernelis – kaip staigiai jis gali suorganizuoti grupę žmonių, politinių atskilėlių, subėgusių iš kitų partijų, ir iškilti į reitingų viršūnes. Tai rodo, kad žmonės nori stipresnio lyderio, kuris ir stipriai kalbėtų, ir stipriai veiktų, kad visi matytų, jog jis moka tą daryti. Nematome didelės mūsų karinio elito išminties, nematome jos ir dabartinėje Vyriausybėje. Ir tai tęsiasi jau gana seniai.

Visuomenė negali būti nei stipri, nei užtikrinta, jei nepasitiki ir teismais, teisingumu. Manau, turėtume labai gerai pagalvoti ir stiprinti lietuvių dvasią, kuo greičiau priimdami būtinus konstitucinius įstatymus, stiprindami savivaldos daigus, kad žmonės patys imtųsi tvarkytis. Tada ir savo kraštu jie labiau pasitikės, laikys jį ne šiaip gyvenama teritorija, o šventa tėviške, šventa Tėvyne. Tam reikalingas stiprus posūkis į lietuvybės ir nacionalinės valstybingumo jausenos stiprinimą, o ne į Partnerystės įstatymą bei Stambulo konvenciją. Su Stambulo konvencijos vėliava mes Ukrainai tikrai niekuo nepadėsime, o savą visuomenę neabejotinai su – silpninsime.

Dėkoju už pokalbį.

Kas trukdo griauti okupacijos paminklus?

3
Paminklai sovietų kariams / V. Šukštos/LRT nuotr.

Šią savaitę iškeltas pasiūlymas nugriauti dalį paminklų sovietų armijai Lietuvoje,- skelbia portalas lrt.lt

Nors jis sulaukė politikų ir paminklus prižiūrinčių institucijų pritarimo, LRT.lt kalbinti istorinės atminties tyrėjai ragina nesiimti skubotų veiksmų.

Skaičiuojama, kad įvairių valstybių ir laikotarpių karių kapų visoje šalyje yra apie 300, maždaug pusė jų yra saugomi kaip kultūrinės vertybės. Pasak idėją palaikančių visuomenininkų ir politikų, turėtų būti peržiūrimi paminklai ir atsisakoma tų, kurie siejasi su komunizmu bei teigiamai vaizduoja karą. Pabrėžiama, kad pačios kapavietės nenukentėtų.

Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Tomas Balkelis sako skeptiškai vertinantis idėją per mėnesį atsikratyti paminklų. Pasak jo, itin blogas laikas (matyt, gali būti geresnis).

 Jei dalis paminklų liks, kas bus su likusiais? Ar jie bus saugomi? Šie klausimai turi būti atsakyti“, – skubėjimą kritikavo T. Balkelis. „Manau, kad su kapinėmis reikėtų elgtis itin atsakingai, pirmiausia čia turėtų kalbėti paveldo ekspertai, o ne politikai“, – sakė pašnekovas.

Jam pritarė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė, istorinės atminties tyrinėtoja Natalija Arlauskaitė.

Ji sako, kad mums reikia pokalbio apie tai, kaip, kokio santykio su sovietine praeitimi mes norime. Skubama priimti sprendimus, kurie bus neatitaisomi. Anot jos, istorinės atminties įamžinimo klausimus Lietuvoje nuolat lydi skandalai, stengiamasi daryti įtaką ekspertams ir darbo grupėms.

Apie tai skaitykite „Entuziastingai sutikta sovietinės simbolikos iškėlimo idėja sulaukė kritikos: karas – blogiausias laikas paminklams griauti”

Arvydas Každailis. Lietuvos dailės globalizacija

Šiandien valdžia neatsiejama nuo žinojimo ką ignoruoti. Yuval Noah Harari

Tikrovę matome skirtingai, bet kai išvystame vykusių procesų rezultatus, suprantame, kurie matymai buvo teisingesni. Čia kalbėsiu apie mano erdvę – dailės erdvę.

Apleistą augalą ligos greitai užpuola. Tą matau ir kalbu apie dailę kaip sudėtinę ir svarbią Lietuvos valstybės kultūros sritį. Tai, kad ji užpulta, rodo, kokia ji svarbi. Visą gyvenimą dirbu ir stengiuosi stiprinti savo Tėvynę. Man rūpi, todėl rašau.

Deja, darosi vis sunkiau publikuoti. Panašu, kad ir cenzūrą turime, tuo teko įsitikinti bandant publikuoti šį straipsnį. Dailė nemirė, nors kai kas taip teigia. Ji gyva.Turime daug talentingų ir kuriančių dailininkų, gausias parodas didžiuosiuose miestuose ir periferijoje.

Džiaugiuosi nauja Lietuvos architektūra, jos bandymais praturtinti ir humanizuoti savąją raišką kreivėmis ir paradoksaliais sprendimais. Džiaugiuosi sėkminga Valdovų rūmų rekonstrukcija, taikliu Mo Muziejaus pastato įrašymu į jam skirtą erdvę. Tai gal ir neprilygsta Sidnėjaus operos rūmams, ar Bilbao Gugenheimo muziejui, bet einama ta kryptimi. Vis tik matydamas Lietuvą pasiturinčią, tvarkingesnę ir pagražėjusią, klestinčią popkultūrą ir sportą, matau giluminių nacionalinės dailės šaknų prievartinę eroziją.

Per tris dešimtmečius Lietuvos atgimimo idėjos laipsniškai buvo keičiamos pragmatizmu ir servilizmu – valstybės aparatas visada jautrus politiniams vėjams. Tačiau tai paveikė ir valstybės kultūros, o ypač dailės, erdvę. Matydamas radikalias, jėga brukamas globalizmo normas, prisitaikyti negaliu. Tą skaudžiai jaučiu ir darau, ką galiu: kūryboje, publicistikoje ir parodinėje veikloje.

Ne vien aš tai matau. Mato ir dauguma kultūros žmonių. Norėčiau matyti Lietuvą atvirą ir savitą, bet ne globalistiškai unifikuotą. Esu įsitikinęs, kad kūrybos dvasia yra žemė, kurioje kūrėjas išaugo, nesvarbu kurią stilistiką jis renkasi. Čia įvardinsiu pagrindines esmingai pažeistas dailės ir kultūros paveldo sritis ir pažeidimų priežastis. Pasistengsiu įvardinti paskutinių dešimtmečių ryškiausius Lietuvos dailės negalavimo požymius.

Akivaizdi Kultūros ministerijos pozicijos fundamentaliais nacionalinės kultūros klausimais stoka.

Akivaizdi Kultūros ministerijos pozicijos fundamentaliais nacionalinės kultūros klausimais stoka. Esu įsitikinęs, kad Švietimo ir Kultūros ministrus turėtų skirti valstybės Prezidentas, jais neturi būti atsitiktiniai, besikeičiančios krypties, sąrašiniai partijų ministrai. Kultūros ministerija turėtų ne vien skirstyti lėšas kultūros darbuotojams, bet daugiau dėmesio skirti strateginiams menų klausimams, šiuo atveju natūraliai Lietuvos dailės raidai. Šiandien menininkų pažymėtose teritorijose sėdinčiųjų požiūris į dailininką toks: jei tavo kūryba yra saviraiška, tada pirmyn, bet jei galvoji ar rūpiniesi profesionalia Lietuvos daile ir jos ateitimi, žinok, yra už tave geriau išmanančių.

Lietuvos Dailės akademija yra pavaldi priklauso Švietimo ministerijai, bet savo ugdymo turiniu neatitinka akademijos titulo. Buvusios pagrindinės – tapybos, skulptūros, grafikos – katedros jau nebėra prestižinės. Akademija uždara, niekam neatskaitinga ir tampa panašesnė į siauro profilio privačią taikomųjų menų kolegiją, neteikiančia platesnio profesinio ir kultūrinio akiračio. Tiesiai sakant, tai „šiltadaržis“. Viskas vyksta pagal menotyrininkų R. Goštautienės, L. Jablonskienės ir V. Kinčinaičio 2005 metais paskelbtą apokaliptinę teoriją, išdėstyta leidinyje „Pažymėtos teritorijos“.

Besibaigiant lietuviškojo modernizmo epochai jo vietą skubiai perėmė net ne dailė, bet „šiuolaikinis menas“. Gražus lietuviškas žodis ,,dailininkas“ keičiamas ,,menininku“. Šiuo metu jau beveik visos strateginės Lietuvos dailės sritys jau „pažymėtos“. Su tuo susijęs kai kurių dailininkų profesionalų pasitraukimas iš akademijos. Priimdama šią postmodernizmo tezę Dailės akademija pati paneigė savo akademiškumą. Pagrindiniai ugdymo prioritetai keičiami mados vėjais, panaikinta atskira piešimo katedra. Ir tai jau duoda vaisius: pasitraukė dalis profesionalių dėstytojų, išryškėjo akivaizdi akademiją baigusių absolventų profesinio pasiruošimo stoka. Dailininko profesionalo statusas nuosekliai keičiamas „menininko, kuriuo gali būti kiekvienas“, samprata. Pokyčių rezultatus taip pat liudija gausus Kultūros fondo remiamų, akademijos išugdytų kūrėjų asmeninių „kaprizų“ parodų srautas įmantriais pavadinimais.

mados bet, kiek man žinoma, jos niekada nebuvo keičiamos prievartiniu, kinų kultūrinės revoliucijos būdu.

Europos dailę ne kartą keitė mados bet, kiek man žinoma, jos niekada nebuvo keičiamos prievartiniu, kinų kultūrinės revoliucijos būdu. Mada dailėje tėra tik viena, paryškinta jos sklaida, leidžianti pilnai ją išplėtoti ir tuo praturtinti pačią dailę. Tačiau kūrėjui ar visai dailės erdvei pasirinkus tik vienintelę madingą, pamirštame pagrindines, laiko patikrintas, dailės raiškas.

Ne tik pamirštame, prarandame įgūdžius. Bet didžiausias praradimas ištinka, jei tam pasiduoda ir Dailės akademija. Akademiją čia miniu teigdamas, kad ji, kaip mokslo įstaiga, privalo teikti ne tik plastikos pažinimą ir įgūdžius, bet ir tvirtą bendrą humanitarinį išsilavinimą. Ar didžiulė Lietuvos dailės akademija teikia tokį išsilavinimą?

Matau, kad – ne. Jau šiandien postmodernizmo žalą dailės erdvėje liudija dailininkų ir architektų neįgalumas kurti stambesnius kūrinius, vaisingai dalyvauti nacionalinio lygio konkursuose. Diskusija dailės klausimais nevyksta, nes jos teritorijos jau „pažymėtos“, o mano bandymai publikuoti straipsnius dažniausiai nepavyksta, nes nepriklausau jokiam „burbului“. Viską vainikuoja visiškas Dailės akademijos abejingumas vykstantiems nacionalinio lygmens dailės ir architektūros diskusijoms, procesams ir konkursams. Tai akivaizdu. Užtenka pažvelgti į tris dešimtmečius trunkančią Lukiškių aikštės pertvarką į pagrindinę, reprezentacinę valstybės aikštę. Kad taptų aiškesnės problemų ištakos, pateikiu citatą iš Dailės akademijos skulptūros katedros mokymo programos branduolio:

Studijos skulptūros katedroje

Pasirinkęs studijas skulptūros katedroje, studentas jau turi tam tikrą įsivaizdavimą, kas ta skulptūra yra. Šiuolaikinio meno kontekste ši samprata yra labai plati. Dažnai studijos jau nebėra skulptūros padarymo, amato žinios ir patirtys. Tiksliau, tokios studijos atsiranda po to, kai tampa aiškesni individo kūrybos ketinimai. Vieniems tinka tradiciškesnės priemonės, kitiems reikia ieškoti sau labiausiai tinkamų.

Suprantama, visų galimų raiškos priemonių, technikų ir technologijų mokyti neįmanoma (dėl jų begalinės įvairovės). Studentai skatinami ieškoti, tyrinėti, bandyti sau tinkamas raiškos priemones ir vėliau (kai tokią priemonę suranda) tame lauke tapti ekspertais, profesionalais, žinovais. Žymiai svarbiau yra suvokti ką ir kodėl daryti, arba kodėl jau tai darai. Informacijos apie šiuolaikinio meno procesus fone dalis studentų gana greitai patiria vertybių ir sampratos apie meną transformaciją. Nepatogūs klausimai greitai atskleidžia kultūros inercijos rudimentus, „nebeaktualaus grožio“(H. G. Gadamer) štampus ir klišes. Individui perkeliama atsakomybė pasirinkti santykį su sociumu, meno institucijomis, užsakymais arba to santykio ieškoti, viliantis, kad „kita pusė“ irgi pajudės iš sąstingio ir bus galima rasti susitarimą. Autonominio meno šalininkams tokio santykio paieškos lyg ir neaktualios, bet tokie menininkai turėtų būti įdomūs ir aktualūs sociumui ir brandžiai valstybei.

kuriant pirmiausia reikia abejoti ir svarstyti, kad suprastum, ką ir kodėl darai

Turbūt visi sutiktume su H. G. Gadamerio teiginiu, jog kuriant pirmiausia reikia abejoti ir svarstyti, kad suprastum, ką ir kodėl darai, nes tai yra santykis tarp kūrėjo ir pasaulio. Kita vertus, šis teiginys tik apibendrina visą žmonijos kūrybą ir liečia tik konceptualų kūrybos aspektą. Jei teigiame, kad Dailės akademija yra vientisa mokymo įstaiga, tai akivaizdu, kad programoje įvardyta tik konceptualioji dalis, o ugdymo dalykai nutylimi, paliekant juos jauno žmogaus saviveiklai ir ilgalaikėms paieškoms to, kas seniai žinoma. Panašu, kad ši programa daro įtaką ir kitų katedrų programoms. Joje:

1. raginama vaduotis iš sąstingio, bet neminima pareiga ugdyti profesionalų skulptorių,
2. paneigiama grožio, o kartu katarsio sąvoka,
3. neminima, kad dailės kūrinio paskirtis yra humanizuoti ir skaidrinti žmogaus dvasią, bet ne ją dehumanizuoti ir drumsti,
4. neminima nei pasaulio, nei Lietuvos meninės kultūros gilesnio pažinimo reikmė,
5. neminima, kad žmogaus kūnas yra jo dvasios indas ir kad tą kūną reikia pažinti,
6. neminimi pagrindiniai profesinio paruošimo dalykai: formų raiška, simbolika ir technologijos,
7. neminimi, skulptūros kūrinio, kaip viešo objekto, poveikio visuomenei ir jos įtraukimo į viešąją erdvę klausimai.

Nenorėjau ir neturėjau galimybių atidžiau tirti konkrečius ugdymo procesus akademijoje, tačiau, matant vykstančius realius dailės naikinimo procesus, matant tokią programą, kyla klausimas: ar Dailės akademija tikrai yra mokslo ir mokymo aukštoji mokykla, ar tikrai ji yra akademija? Ar svarbiau laikinai madingos idėjos, ar profesinis pasiruošimas? Ar tokia programa nėra atskirų skulptorių, dirbančių skulptūros katedroje ir šūkaujančių „sieg heil!“, asmeninis ir priverstinis projektas? Ar skulptūros katedra skirta tik konceptualiems apmąstymams, ar pasiruošimui būsimai profesionaliai veiklai?

Šiuolaikinio meno centras, kaip vienos krypties „meno“ propaguotojas, atskirai finansuojamas iš biudžeto, jau seniai tapo globalistinės kultūros jėgos centru. Tą liudija jo, kartu su Kultūros ministerija, organizuotas paskutinis Lukiškių aikštės pertvarkos konkursas, pats save įvertinęs, susikompromitavęs ir gavęs „bunkerio“ pravardę.

ar įstatymus privalo vykdyti tik paprasti piliečiai, o gal ir valstybės vyrai?

To neužteko. Toliau buvo Vilniaus mero Šimašiaus autorinė „pliažo“ įžūli prezentacija Lukiškių aikštėje. Šiandien turime LR Seimo 2020 06 26 priimtą Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą Nr. XIII-3202. Klausiu savęs: ar įstatymus privalo vykdyti tik paprasti piliečiai, o gal ir valstybės vyrai?

Ką reiškia jau tris dešimtis metų trunkanti valstybės ir Vilniaus savivaldos vyrų ir iš biudžeto finansuojamų organizacijų ne tik komiška, bet ir galimai nusikalstama veikla, tikėtina, vykdanti vienos politinės partijos nurodymą?

Kad ir kaip ten būtų, visur kyšo ŠMC ausys. Kad ir Sapiegų rūmai. Restauracija dar nebaigta, bet savininkas jau yra. Kas jis? Ogi, tas pats ŠMC, vis dar besibylinėjantis su Lietuvos dailininkų sąjunga dėl jai tariamai nepriklausančių patalpų. Apie Lukiškių aikštės pertvarką buvo daug diskutuota ir rašyta, ir aš esu daug rašęs. Svarbesni dokumentai yra paskelbti mano svetainėje http://www.herbai.eu

Taip pat yra organizuotas ir tam tikrų jėgų paveiktas, mažai viešintas Radvilų rūmų ir aikštės rekonstrukcijos tarptautinis konkursas. Juo buvo paneigtas ankstesnis visuomenei pristatytas projektas, jį pakeičiant kičiniu stiklainio hibridu. Ankstesnio konkurso, atkuriančio vienų gražiausių Vilniaus rūmų ansamblį, projektas keičiamas nauju, hibridiniu „sukergto stumtraukio“ projektu, liudijančiu tą pačią šliaužiančią paveldo globalizaciją. Įdomu, kad šie ir kiti nauji vėjai prasidėjo Lietuvos dailės muziejaus direktoriumi tapus p. Arūnui Gelūnui. Norisi tikėti, kad tai tik bandymas, kad įsikiš Kultūros paveldo centras, visa kūrybinė inteligentija.

Kam naudingas dailininko profesijos naikinimas?

Klausiu savęs: kas vyksta? Esame sena valstybė, turėtume gerbti jos paveldą, rūpintis kultūra ir kūrėjais. Akivaizdu, kad taip nėra. Kam naudingas dailininko profesijos naikinimas? Kodėl vis dažniau valstybiniams užsakymams kviečiami užsienio dailininkai? Ar nematome, ar nenorime matyti, kas sukelia šiuos prieštaringus, skaldančius visuomenę reiškinius, kas tie kreivus konkursus ir projektus lemiantys galios centrai? Kas lemia jų veiklą? Neišmanymas ar politinis užsakymas? Klausiu: ar ši slinktis nėra išvalstybinimo ir nutautinimo slinktis?

P. S.
Rašau sanatorijoje ,,Energetikas“ Šventojoje. Džiaugiuosi nelauktai ten atradęs nuostabią sienų tapybą Žalgirio mūšio tema. Jos autoriai maskviečiai dailininkai Anastasija Sokolova ir Valerijus Černoritskis. Stebina ne tik tema, bet ir kūrinio profesionalumas. Matau gilų Europos dailės – gobelenų ir sienų tapybos – pažinimą, o svarbiausia – gerą akademinį pasiruošimą.

Supratau: taip nesugebėčiau. Kita vertus, kito tokio lygio kūrinio Lietuvoje matyti neteko. Šiaip tai jau ne pirmas rytų kaimynų dailininkų debiutas Lietuvoje. Ypač jei tai stambus nacionalinės svarbos užsakymas. Tą liudija į Kauną iškeliavusi ukrainiečių dailininkų raitelio skulptūra, taip pat ir karaliaus Aleksandro biustas Valdovų rūmuose. Abu kūriniai gero profesinio lygio, tačiau tuo pačiu lyg ir sako, kad patys nesugebame. Dar reiktų prisiminti ir nesklandų paminklo kunigaikščiui Gediminui kūrimo procesą.

Aplankiau Šventosios Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės bažnyčią, norėdamas pasigrožėti jos architektūra ir vidaus dailės kūriniais. Jau ne pirmą kartą. Gali būti, kad ten esantys lietuviško modernizmo sakralinės dailės kūriniai yra vieni brandžiausių. Klausiau savęs: ar mes, Lietuvos dailininkai, esame gerai pasiruošę naujiems iššūkiams, kad galėtume rinktis vieną ar kitą stilistiką, drąsiai ir profesionaliai dalyvauti konkursuose pagal tikrai gerai paruoštas konkursų sąlygas? Negi valstybei to nereikia?

Sienų tapybos fragmentas Šventosios sanatorijoje „Energetikas“ Žalgirio mūšio tema. Visa kompozicija 90 kvadratinių metrų, 1991 metai, autoriai Maskvos dailininkai Anastasija Sokolova ir Evgenijus Černorickis.

Karas Ukrainoje. Keturiasdešimt penktoji (balandžio 9) diena

0
Slovakijos priešlėktuvinė gynybos sistema S-300 sakoma jau dislokuota kažkur Ukrainos rytuose

Mindaugas Sėjūnas ir Aurimas Navys

Politinis – strateginis lygmuo

Rusijos ambasadorius JAV A. Antonovas pagrasino Amerikai karu, jei valstijos toliau rems Ukrainos vadovybę. Mes visada sakėme, kad reikia nuo pat mažens rūpintis fizine ir psichine sveikata, nes vėliau tikrai gali būti ne kažką. Ypač lakant voniomis vodką.

Prancūzijoje labai blogi reikalai. Apklausos rodo, kad rytoj vyksiančių prezidento rinkimų išvakarėse, vienu procentu nuo Makrono atsilieka radikalė, putino draugė, Kremliaus projektas, į kurį sukišta daug milijonu eurų. Jei ši draugė laimės – rusofašistinis Kremlius turės ne neutralų, o atvirai palaikantį Paryžių. Kartu su Vengrija, Prancūzija gali tapti ardomuoju ES elementu. Bet kokiu atveju, visas šis šlamštas nugarmės į bedugnę drauge su putleriu.

Vokietijos prezidentas kviečia suburti tarptautinį tribunolą putinui ir lavrovui už karo nusikaltimus Ukrainoje ir atsiprašo už klaidas, neįvertintant Rusijos anksčiau. Gerai jau, nieko nepadarysi, kačiukai atanka.

Operacinis lygmuo

Putleris karinės operacijos Ukrainoje vadu paskyrė armijos generolą A. Dvornikov, pasižymėjusį intervencijoje į Siriją. Šis karo nusikaltėlis turi didelės patirties griaunant Alepo, Homs ir kitus civilius Sirijos miestus bei atakuojant civilius taikinius. Atrodo, kad ne tik orkų vadams ant žemės duodama iniciatyvos veikti laisviau – putka nutarė išspirti iš generalinio štabo Šoigu ir Gerasimov. Fašistinės Rusijos diktatorių įkvėpė Sirijos žemėlapiai prieš ir po Rusijos intervencijos, kuomet kartu su Asadu kontroliuojamos teritorijos plotas padidėjo nuo 19 000 kv. km. iki 78 000 kv. km. Matyt, tikisi, kad pavyks padaryti copy paste Ukrainoje.

Karo nusikaltėliai toliau taikosi į civilius bei civilinius objektus, siekdami ne tik kuo daugiau jų žūčių, bet ir įsiutinti ukrainiečius, pakurstyti neapykantą ir žiaurumo protrūkius rusų karių atžvilgiu. Tai daroma tam, kad ateityje būtų galima įtikinti Vakarus, jog už visus karus nusikaltimus atsakinga Ukrainos pusė. Jau dabar stebime vystomą psichologinę operaciją, kai ant balistinės raketos, smogusios Kramatorsko geležinkelio stotyje laukusiems evakuacijos žmonėms, yra neva patvirtinantis pačių ukrainiečių kaltę ir atsakomybę už ataką užrašas „už vaikus” (rusų k.). BBC dirbantys rusų įtakos agentai pluša už 30 sidabrinių dieną naktį.

Foto: pirmieji australų Bushmasters pasiekė Ukrainą

Taktinis lygmuo
Rusai toliau bando sulyginti Charkivą su žeme. Mariupolis laikosi. Sprogimai Chersone. Odesa apšaudoma iš jūros, pasirodė informacijos apie rusų vykdomą šio uosto blokadą iš jūros.

Rusų verslininkas FB paskelbė įrašą apie tai, kaip, pamatęs savo kieme orkų karinę techniką, pats susisiekė su Ukrainos pajėgomis ir paprašė artilerija sunaikinti šalia Kyjivo stovintį prabangų jo namą kartu su visais rusų gelžgaliais. Ukrainos artilerija dirbo tiksliai – sunaikinus priešo techniką, namas, nors ir kiek apgadintas, bet stovi.

Cituojame: „Žiūrite per savo namų interneto kamerą, o ten, kieme, Rusijos kariuomenė dislokuoja 12 karinės technikos vienetų, tarp jų – MLRS, „Tornado G” ir „Grad”. Mano namas pastatytas taip, kad jis veikia kaip puiki slėptuvė, iš kurios labai patogu šaudyti į Kyjivą. Štai kodėl jie atvyko. Kyla klausimas: kiek laiko truks, kol pateikus tikslias savo namo koordinates Ukrainos pajėgoms, jos sunaikins taikinius?”

Video: bebaimis Azovo pulko karys partizaniniu būdu naikina rusų tanką, kurio įgula paslėpė jį gatvėje prie cerkvės netoli Mariupolio (?).

https://www.facebook.com/100003019162310/videos/pcb.4823678311076093/293300189614822

VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra

 

*****

 UNIAN nuotrauka. Slovakija perdavė Ukrainai oro gynybos sistemą S-300/

Slovakija perduoda Ukrainai oro gynybos sistemą S-300

Ukraina ne tik ginasi. Slovakija perdavė Ukrainai oro gynybos sistemą S-300. Apie tai Twitter paskelbė Slovakijos Respublikos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris. „Noriu patvirtinti, kad Slovakija suteikė Ukrainai oro gynybos sistemą S-300. Ukrainos žmonės drąsiai gina savo suverenią šalį ir mus.

Mūsų pareiga padėti, nelikti nuošalyje ir nepalikti žmonių gyvybių Rusijos agresijai“, – pabrėžė jis.Hegeris.

*****

Mindaugas Sėjūnas ir Aurimas Navys

Politinis – strateginis lygmuo

Lendlyzas! JAV Senatas pritarė skolinimo programai. Iš esmės, tai reiškia, kad JAV galės tiekti ginkuotę ir viską, ko reikia karui prieš Rusiją ir Baltarusiją laimėti, o Ukraina už viską galės sumokėti arba grąžinti po karo. Paskutinį kartą skolinimosi programa buvo taikoma Antrojo pasaulinio karo metais, kai Jungtinės Valstijos teikė pagalbą sąjungininkėms šalims, kovojusioms prieš nacistinę Vokietiją, daugiausia Sovietų Sąjungai ir Didžiajai Britanijai. Daugelis istorikų teigia, kad ji padėjo pakreipti karo pusiausvyrą sąjungininkų naudai.

Kijeve vėl atidaroma ES atstovybė, Borelis su kompanija vyksta aplankyti Zelenskio, o Japonija išsiunčia 8 Rusijos diplomatus.

JT suspendavo Rusijos narystę JT Žmogaus teisių taryboje.

Operacinis lygmuo

Be pakitimų. Orkai artimiausiu metu bandys perkirsti Ukrainą rytuose šiaurės-pietų kryptimi bei išlaikyti Chersoną ir užimti Mykolajivą, o ukrainiečiai, suprantama, bandys jiems to neleisti padaryti.

Taktinis lygmuo

Padugnės Maskvoje nurodė savo nežmonėms balistinėmis raketomis apšaudyti Kramatorską. Dvi sprogo geležinkelio stotyje, kurioje virš 4000 ukrainiečių laukė evakuacijos traukinio. Dešimtys žuvusių, tarp jų ir keturi vaikai, taip pat šimtai sužeistų civilių. Mūsų vertinimu, tai yra dar vienas, eilinis bandymas atverti Vakarams akis ir parodyti, kad rusofašistai nori sunaikinti Ukrainą ir ukrainiečius. Vakarai spyriojasi ir nenori to matyti.

Ukrainiečių pajėgos Donecke ties Sieverodonecku sudaužė rusų pajėgas ir privertė jas atsitraukti maždaug 10 km į rytus, paliekant Kreminos gyvenvietę. Tai pirma didesnė pergalė rytuose.

Rusai toliau raketomis apšaudo didžiausius Ukrainos miestus, oro pavojaus sirenos aidi dieną ir naktį didžiojoje Ukrainos dalyje.

VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra.

Video: taip atrodo nusiaubta Borodianka iš oro.

https://www.facebook.com/100003019162310/videos/pcb.4821216534655604/789198112468306

*****

Fronte be didelių pakitimų. Orkai toliau nesėkmingai puola šiauriniame ir pietiniame Donbaso flange. Panašu, kad agresorius supranta, jog viena iš nesėkmių priežasčių – lėtas ir stringantis tiekimas, todėl 38 – osios atskirosios geležinkelių brigados pajėgomis tvarko geležinkelį Kupyansk, Izyum, Svatove. Mariupolis kaunasi. Tuo pačiu orkai baiminasi ukrainiečių puolimo nuo Charkiv ir todėl minuoja tikėtinus atakų ruožus. Chersono apylinkėse ukrainiečiai vykdo lokalias atakas, tačiau didelės sėkmės nėra.

Chornobaivka siunčia šilčiausius linkėjimus Belgorodui. ten vėl kažkas sproginėja. Kas tai bebūtų – ukrainiečių darbas, ar vietinės problemos – tie bumbsėjimai Belgorodo gyventojus verčia susimastyti, ar tik neateis „denacifikacija“ į jų namus. Jau ir Belgorodo valdžiai Q/A sesijos metu užduodami klausimai apie miesto evakuaciją. Aparačikas žvaliai atsako, kad ne, bet vien tokie klausimai daug ką pasako. ( https://twitter.com/GirkinGirkin/status/1512273224402452485)

Peskovas pripažino, kad Rusija Ukrainoje patyrė „reikšmingų nuostolių ir jiems tai yra tragedija.“ Ar tai tiesiog bandymas nepasirodyti visišku idiotu atsakant į klausimą Vakarų žiniasklaidai, ar ledkalnyje atsirado įtrūkimas ir tai signalas, jog Rusija būtų linkusi ieškoti greitos išeities iš esamos padėties? Žiūrėsime.

p>Peskovas pripažino, kad Rusija Ukrainoje patyrė „reikšmingų nuostolių ir jiems tai yra tragedija.“ Ar tai tiesiog bandymas nepasirodyti visišku idiotu atsakant į klausimą Vakarų žiniasklaidai, ar ledkalnyje atsirado įtrūkimas ir tai signalas, jog Rusija būtų linkusi ieškoti greitos išeities iš esamos padėties? Žiūrėsime.

*****

Jūsų dėmesiui vakarinis update.

Donbaso kryptis:
– Charkivo sektoriuje agresorius intensyviai atakuoja miestą artilerija ir neleidžia miesto gynėjams vykdyti aktyvių karinių veiksmų kelio Kupiansk – Izyum link.

– Šiaurinis flangas. Tęsiamos atakos Slaviansk ir Barvinkove kryptimi, tačiau ir toliau agresorius niekur nepasistūmėjo. Maža to, ukrainiečiai didina aktyvumą Izyum kryptimi. Antai pietinėje Donets upės pusėje, netoli neseniai orkų užimtos Brazhkivka, sunaikinta agresoriaus kolona. Itin suaktyvėjo bandymai iš pietų prasimušti iki Slaviansk (iš Popasna) ir Severodonetsk (iš Novotoshkivske), tačiau ir vėl nesėkmingai.

Tuo pačiu orkai, matydami, kad Rubizhne puolimas nesiseka, pabandė pasigerinti pozicijas ir užimti Kremina (apie 5 km į šiaurės vakarus nuo Rubizhne) ir pasigerinti savo pozicijas aplink miestą. Norėjos kaip geriau, gavos kaip visada – ukrainiečiai ne tik apgynė miestelį, tačiau kontratakavo bei nustūmė priešą 10 km į rytus. Neatmestina, kad ukrainiečiai tik ir laukė tokio neatsargaus orkų žingsnio, kadangi esant tokiai priešo pajėgų koncentracijai nustumti juos 10 km nėra taip paprasta. Jei turės pakankamai pajėgų, jie galėtų išvystyti šią sėkmę ir užeiti prie Rubizhne esančiai grupuotei iš užnugario, pvz. užimti Varvarivka. Laikom kumščius.

– Pietinis flangas. Orkai vėl atnaujino puolimą Marinkos sektoriuje. Šį kartą puolama ne šiaurės vakarų link, o į vakarus Vuhledar ir Velyka Novosylka link. Kitais žodžiais tariant agresorius kiek keičia taktiką ir Vuhledar bei Velyka Novosylka problemą bando spręsti ne bukai atakuodami tuos miestelius nuo kontaktinės linijos, o bando smogti iš flango. Tiesa ir vėl ukrainiečiai sėkmingai ginasi. Tuo pačiu orkai atnaujino intensyvų puolimą Mariupolyje, gynėjai kaunasi.

Pietų kryptis. Agresoriui toliau nesiseka perimti Oleksandrivka kontrolės. Tokie orkų puolimai operacine prasme naudingi ukrainiečiams, kadangi jie turi galimybę pailsėti, persigrupuoti, o tuo pat metu orkai eikvoja kaip pavasarinis sniegas jiems Chersone tirpstančius resursus.

Kyivo kryptis. Baltarusijos teritorijoje esančios agresoriaus pajėgos demonstruoja aktyvumą, siekdamos neleisti permesti ukrainiečių pajėgas į Donbasą.

Pabudo bulbafiureris. Kurį laiką sėdėjęs tyliai, dabar jis pradėjo pasakoti apie kažkokias mistines Baltarusijos SOP operacijas išlaisvinant kažkokius fūristus (nieko neklauskit, mes patys dabar tik žvengt baigėm). Gal šio susapnuoto žygdarbio paskatintas, jis pareiškė, kad Baltarusija turi dalyvauti Ukrainos ir Rusijos taikos derybose. Tylėtų sau tyliai, o ne – pats vietos teisiamųjų suole šalia senuko – žiurkiuko ieškosi. Nieks už liežuvio netraukė.

BTR4 kontaktas su dviem orkų tankais. Štai taip kaunasi Mariupolis (nesam tikri ar šis video filmuotas šiomis dienomis ar anksčiau, bet visgi …)

https://www.facebook.com/Parakomanai/videos/386935403279643

 

*****

Egidijus Papečkys

Keturiasdešimta trečia diena (balandžio 7, ketvirtadienis)

Ir vėl neminėsiu, kas kokį kaimą užėmė, ir kokį kitą kaimą pulti atsivėrė kelias. Kol rusai nesutelkė pajėgų ir nepamėgino pradėti naujo didesnio masto puolimo, fronte vyksta nesibaigianti kova dėl atskirų kalvų, kelių sankryžų ir trijų sugriautų namų prie kelio. Todėl pakalbėkime apie kitus dalykus.

Visi Rusijos propagandistai teigia, kad į rusų rankas pateko teritorinės gynybos karių duomenys, visų pirma Chersono srityje. Ir šiomis dienomis rusų represinės struktūros Chersone likusius teritorialus žudo ir suiminėja. Manau, kad tai dezinformacija, skirta įbauginti teritorinės gynybos karius ir, svarbiausia, jų artimuosius.

Donetsko „liaudies respublikos“ milicija gėdina čečėnus, kad šie paskelbė įrašą su grupe Mariupolyje pasidavusių Ukrainos karių. Sako, kad juos sulaikė milicijos specialios paskirties būrys, o čečėnai pasifilmavo užnugaryje ir prisiėmė svetimą laimėjimą. Smulkmena, bet džiugu, kai priešai pykstasi kaip vaikėzai. Ir pamoka mums, kad nereikėtų taip pat vaikiškai aiškintis santykius socialiniuose tinkluose.

Čečėnijos vadovui Ramzanui Kadyrovui suteiktas generolo leitenanto laipsnis. „Tarnauju Rusijai“ iš jo lūpų nuskambėjo labai keistai 🙂

Rusijos tardymo komitetas kasdien šūsnimis kepa baudžiamąsias bylas Ukrainos kariams už … savo šalies gynimą nuo agresoriaus. Kaltina viskuo, perfrazuojant seną posakį – yra karys, bus ir baudžiamojo kodekso straipsnis. Tardymo komitetas patvirtino, kad kuro saugykla Belgorode, Rusijos teritorijoje, buvo apšaudyta ukrainiečių 3 balistinėmis raketomis Točka-U, sužeisti 8 Rusijos piliečiai, apgadintas 21 automobilis. Be abejo, raketas į agresoriaus teritoriją iššovusiems Ukrainos kariams iškeltos baudžiamosios bylos. Įsivaizduojate, kiek popieriaus šitoms sukurptoms byloms sugadino ir dar sugadins Rusijos tardytojai?

Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos balsavimu – esant 2/3 balsavusiųjų daugumai – suspenduota Rusijos narystė JT Žmogaus teisių taryboje.

Įdomiausios visgi žinios iš Baltarusijos. Kalbėdamas Saugumo tarybos posėdyje A. Lukašenka pasakė labai ilgą monologą, kuriame tūkstantis pirmą kartą išsakė kaltinimus Vakarams. Piktinosi, kad derybos vyksta Stambule, Turkijoje, o ne Baltarusijoje. Dar labiau pasipiktino, kad Baltarusija „paskelbta agresoriaus bendrininke“. Tiesiai ir tikslingai tarp eilučių pasakė, kad Rusija yra agresorė. Kelis kartus pakartojo, kad „mus įdėjo į vieną krepšį su Rusija“. Labai drąsus pareiškimas, akivaizdi demonstracija Vakarams, kad norėtų ištraukti galvą iš rusiškos kilpos ir toliau laviruoti tarp Vakarų ir Kremliaus.

Akivaizdu, kad Lukašenka jau jaučia galimą karo pabaigą, ir graudžiai (supranta, kad to nebus), pasisiūlė padėti po karo atstatyti Ukrainą. Tarsi ukrainiečiai galėtų pamiršti, kad tik atidarytas Baltarusijos frontas leido rusams atakuoti Kijevą, kad ir šiandien iš Baltarusijos į Ukrainos miestus skrieja raketos ir rusų lėktuvai. Niekas nepamiršo, kad Lukašenka asmeniškai, iš už nugaros, padavinėja Putinui šovinius. Už tai teks atsakyti, bet Lukašenka galvoja kažkaip išsisukti.

O dabar apie komišką detalę. Net ir kare yra vietos šypsenai – Lukašenka pranešė apie Baltarusijos specialiųjų pajėgų pravestą specialiąją operaciją, kurios metu Ukrainos teritorijoje buvo išvaduoti Baltarusijos piliečiai, daugiausia vilkikų vairuotojai, „sulaikyti“ Ukrainoje. Sako, kad niekas to nepamatė, net Saugumo tarybos nariai. Ir iš tiesų, negali nepamatyti to, kas neįvyko po mūsų saule.

Į Ukrainą keliauja ir toliau keliaus sunkioji technika ir ginklai. Rusiškuose socialiniuose tinkluose dėl to niršta, nes supranta – šie ginklai ir technika ukrainiečiams padės sėkmingiau apsiginti ir išvaduoti dalį okupuotų teritorijų. Nepamirškime ir patys paremti – nupirktos šarvinės liemenės, šalmai, termovizoriai ir netgi sausi daviniai padeda ukrainiečių kariams išgyventi fronte.

Slava Ukraini!

*****

dailymail.co.uk nuotr.

zsu.gov.ua

Prasidėjo keturiasdešimt trečiasis herojiško Ukrainos žmonių pasipriešinimo Rusijos karinei invazijai laikotarpis.

Rusijos Federacija ir toliau vykdo plataus masto ginkluotą agresiją prieš mūsų valstybę. Pagrindinės okupantų pastangos sutelktos į pasirengimą puolamajai operacijai Rytų Ukrainoje, kuria siekiama įtvirtinti visišką Donecko ir Luhansko sričių teritorijos kontrolę.

Priešas ir toliau aktyviai veikia Slobozhansky, Donecko, Pivdennobuzsky ir Tavrijos kryptimis.

Slobozhansky kryptimi priešas toliau blokavo Charkovo miestą ir jį apšaudė iš artilerijos.

Donecko ir Tavrijos kryptimis priešas toliau apšaudo iš artilerijos  Popasnos gyvenvietę. Tikslas – paralyžuoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinius ir atnaujinti puolimą Rubižnėje, Nyžnėje ir Novobachmutivkoje.

Okupantai taip pat nesėkmingai mėgino prasiveržti pro Ukrainos kariuomenės gynybą Novotoškivskės gyvenvietės rajone.

Pietų Bugo kryptimi priešas gina anksčiau užimtas pozicijas, imasi priemonių atkurti savo padalinių kovinį pajėgumą. Toliau vykdo griežtą filtraciją laikinai okupuotose Chersono srities teritorijose.

Kai kurie atšaukti rusų daliniai yra įsikūrę palapinių stovyklose daugelyje Rusijos Federacijos regionų, besiribojančių su Ukraina. Kariškiai atsisako dalyvauti tolesniuose karo veiksmuose Ukrainos teritorijoje. Šių darbuotojų moralinė ir psichologinė būklė yra žema ir linkusi blogėti.

Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė ir toliau ieško būdų, kaip išspręsti savo padalinių papildymo žmogiškaisiais ištekliais problemą.

Rusijos kariniai komisariatai suaktyvino darbą su nuo 2012 metų iš karo tarnybos atleistais šauktiniais, turinčiais vairuotojo, mechaniko-vairuotojo, žvalgo ir jaunesniųjų vadų karinės apskaitos specialybes. Oficiali iškvietimo į karių registracijos ir įdarbinimo tarnybas priežastis – 3 mėnesių trukmės mokymas dėl nurodytų karinių specialybių.

Vadinamosios Padniestrės-Moldavos Respublikos teritorijoje taip pat vykdomas atitinkamas propagandinis darbas su Rusijos pilietybę turinčiais gyventojais.

Okupantai ir toliau naudoja smurtą prieš civilius laikinai okupuotose teritorijose. Mariupolio gyventojai priverstinai deportuojami į laikinai okupuotus Donecko srities rajonus.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos praėjusią parą pataikė į tris oro taikinius: sparnuotąją raketą, UAV ir naikintuvą. Oro pajėgos ir toliau smūgiavo raketomis ir bombomis į okupacines pajėgas. Apie bendrus priešo nuostolius vėliau pateiksime atskiroje ataskaitoje.

Mes tikime Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis! Laimėkime kartu! Šlovė Ukrainai!

*****

dailymail.co.uk nuotr.

Locked N’ Loaded

Donbaso kryptis:

– Šiaurinis flangas. Agresorius toliau nesėkmingai puolė Severodonetsk sektoriuje (ypač ties Novotoshkivske). Taip pat orkai bandė atakuoti link Slaviansk iš šiaurės (nuo Izyum) ir iš pietryčių (nuo Popasna), kelis kilometrus pasistūmė į priekį, tik klausimas – ar ilgam. Tai nepakeičia bendro vakar išsakyto vertinimo – nuo vasario 24 d. Donbase kovojusios „vietinės“ pajėgos (dalis 20-osios armijos, 6 armija, „separų“ vienetai, samdiniai) išsisėmė ir dabar daužo galva į sieną norėdami: 1) palaikyti įtampą fronte, 2) sudaryti sąlygas gerokai parūgusioms pajėgoms iš kitų krypčių (1 GTA, kitai daliai 20-osios armijos vienetų, desantininkams) atkurti kovinę galią, sukaupti rezervus ir susipažinti su padėtimi fronte. Susidaro įspūdis, kad laikai, kiek „vietinės“ pajėgos gali daužyti galvą į sieną ir kiek reikia naujai atvykusioms parūgusioms pajėgoms pasiruošti nesutampa. T.y. „vietinės“ pajėgos jau išsikvėpė, o naujai atvykusios pajėgos dar nepasiruošusios. Būtent todėl vietomis orkai pereina į greitą gynybą, siekia įsitvirtinti užimtose pozicijose. Ar ukrainiečiai lauks, kol orkai pasiruoš – pažiūrėsime. Tuo pačiu neatmestina, kad agresorius vengdamas mūšio pauzės, kuri duotu laiko ukrainiečiams priimti sprendimus (pvz.: kontratakuoti arba įsitvirtinti geriau gynybą), bandys strimgalviais mesti į puolimą neapsiuosčiusias pajėgas (tai jie darė ne kartą).
– Pietinis flangas. Vyksta taktinis pasistumdymas Vuhledar – Velyka Novosylka sektoriuje (orkai bando pulti) ir Hulyaipole (aktyvesni ukrainiečiai). Mariupolis dar kaunasi.

Pietų kryptis. Be pakitimų.

Kyivo kryptis. Be pakitimų.

Ir pabaigai – apie Rusijos rezervus. Norime dar kartą pakartoti tiems, kurie išpūtę žandus aiškina “nu čia dabar biški pažaidė, nu jau dabar tai va persigrupuos, surinks ir kaip duos”. Dar kartą:

– Nuo vasario 24 d. Ukrainoje kariauja visa, ką orkai turėjo geriausia (1 GTA, desantininkų vienetai, spec. paskirties brigados, oro pajėgos). Taktiniame lygmenyje kariauja blogai – dvesia ir dega. Tai, ką dabar orkai renka yra antros, trečios arba “žemiau plintuso” kategorijos pajėgos – neapmokyti rezervistai, karo akademijų kursantai, samdiniai. Taip pat reikia suprasti, kad artileristai, logistai, oro, jūrų pajėgų, kosmoso pajėgų kariai neis į puolimą Ukrainoje kaip pėstininkai. Kitų stebuklingų, „modernių“ armijų ir divizijų nėra. Tiesiog jų nėra – nustokite fantazuoti.

– Rusijos kariuomenės geriausi vadai vadovavo jų geriausiems vienetams. Jie lygiai taip pat dvesia ir dega nuo vasario 24 d. Naujų ar tuo labiau geresnių „karo genijų“ taktiniame lygmenyje neatsiras.

– Rusija patyrė ir patiria didžiulius karinės technikos nuostolius. Ne tik iškonservuojama sena technika, bet tankai, PKM, šarvuočiai imami iš mokomųjų dalinių ir keliauja į frontą. Su kuo mokysis pavasarinio šaukimo būsimieji orkų tankistai ir mechanizuoti pėstininkai, velniai žino?

Žinoma, tai nereiškia, kad Rusija nebeturi technikos. Dar yra begalės senos technikos, kuri yra ir bus traukiama į dienos šviesą. Tačiau prieš tai paminėti dalykai daug ką pasako.

Tad galvodami apie Rusijos kariuomenę nežiūrėkime tik į žemėlapį (“gi negali tokia didžiulė šalis nebeturėti rezervų”), o analizuokime.

Ponai, karalius nuogas!

*****

Pirmoji NATO šalis į Ukrainą siunčia tankus

dailymail.co.uk

Trečiadienį Rusijos artilerija toliau smogė smūgius Ukrainos miestams Mariupoliui ir Charkovui.

Čekija tapo pirmąja NATO šalimi, atsiuntusia į Ukrainą tankus, aprūpindama T-72 ir šarvuotomis pėstininkų mašinomis po prezidento Zelenskio pagalbos prašymo.

Čekijos visuomeninė televizija parodė, kaip kelios pėstininkų kovos mašinos BVP-1, artilerijos haubicos ir daugiau nei tuzinas tankų T-72 vakar buvo pakrauti į traukinį, kuris vykstaį į Slovakiją, o vėliau kuris turėtų vykti į Ukrainą.

Suprantama, kad ši parama yra dovana, dėl kurios susitarė NATO sąjungininkai, o tai kelia baimę, kad transatlantinis blokas gali būti įtrauktas į Rusijos karą Ukrainoje, nepaisant to, kad daugiau nei mėnesį jis buvo nuošalėje.

NATO lyderiai iki šiol davė Ukrainai prieštankines ir priešlėktuvines raketas, taip pat šaulių ginklus ir apsaugos įrangą, tačiau nepasiūlė jokių sunkiųjų šarvuočių ar naikintuvų.

Prahos sprendimas tiekti tankus Kijevui sukels spaudimą NATO sąjungininkams pasekti jos pavyzdžiu.

„Tik patikinsiu, kad Čekija padeda Ukrainai tiek, kiek gali, ir toliau padės [tiekdama] karinę įrangą – tiek lengvąją, tiek sunkiąją“,- vakar parlamente sakė Čekijos gynybos ministrė Jana Cernochova.

Ji atsisakė pateikti daugiau informacijos apie ginklų perdavimą. Tai įvyko po to, kai Ukrainos Vlodymyras Zelenskis kovo 24 d. per viršūnių susitikimą Briuselyje pareikalavo NATO pristatyti šarvuočius, naikintuvus ir kitą karinę įrangą.

Pasak aukšto rango Lenkijos pareigūno, Ukraina per vieną dieną sunaudoja tiek ginklų, kiek jų gauna per savaitę, o rytinės Kijevo kaimynės yra susirūpinusios, kad patenkintų jų paklausą, rašo „Wall Street Journal“.

Čekijos ginklų siuntą finansavo Praha, taip pat privatūs donorai, sutelktai prisidėję prie lėšų rinkimo kampanijos, skirtos tiekti ginklams Kijevui.

Praha ir kaimyninė Slovakija, kuri neturi galimybės duoti tankų, svarsto galimybę padėti taisyti ir atnaujinti sugadintą Ukrainos karinę įrangą.

Vokietija į Kijevą atsiųs kelias dešimtis pėstininkų kovos mašinų, o JK patvirtino 20 greitosios pagalbos automobilių pristatymą.

 Pentagonas antradienį pranešė, kad JAV sutiko suteikti Ukrainai papildomą 100 mln. dolerių paramą, įskaitant  JAV prieštankines sistemas Javelin. Mikroschemų gamintoja „Intel Corp“ (INTC.O) pranešė stabdanti verslą Rusijoje ir prisijungė prie augančio Rusijos šalį paliekančių įmonių sąrašo.

Pasak NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, šiandien ir rytoj posėdyje bus  aptariama dėl didesnio ginklų tiekimo Ukrainai.

Tačiau Vakarų pareigūnai pirmadienį pastebėjo, kad Bideno administracija Vašingtone stabdys planus tiekti Ukrainai daugiau įrangos, baimindamiesi, kad tai gali pažeisti taisykles, leidžiančias tiekti tik gynybinius ginklus.

Vienas pareigūnas teigė, kad JAV „neprieštarauja“ paramai Ukrainai dėl tankų T-72 tiekimo iš prijaučiančių kaimynų, ir pridūrė: „Ginklai yra puolamieji,  jie nėra vien gynybiniai. Jie nėra itin svarbūs kariniams veiksmams, kurių ukrainiečiams reikia imtis. Praėjusį mėnesį buvo atmestas pasiūlymas 28 MiG lėktuvus iš Lenkijos per JAV perkelti į Ukrainą, NATO nerimaujant dėl ​​įsitraukimo į konfliktą su Rusija.

 

NATO lyderiai iki šiol davė Ukrainai prieštankines ir priešlėktuvines raketas, taip pat šaunamuosius ginklus ir apsauginę įrangos, bet nepasiūlė jokių sunkiųjų šarvuočių ar kovinių lėktuvų (nuotraukoje – čekų tankai traukinyje, vykstančiame į Ukrainą).

NATO Ukrainai jau tiekė kurą, amuniciją šalmus, apsaugines priemones ir medicinos reikmenis vakar sakė Stoltenbergas.

Diskusijos vyksta nepaisant desperatiškų pastangų, kad blokas nebūtų įtrauktas į V. Putino karą Ukrainoje.

Prezidentas Joe Bidenas pastarosiomis savaitėmis nurodė dislokuoti daugiau JAV karių NATO rytiniame flange, kad nuramintų aštrius sąjungininkus, ir pažadėjo apsaugoti bloko teritoriją, jei tik Rusijos pajėgos pažeistų sienas.

Akivaizdžiai supykęs Zelenskis kovo 26 d. pareikalavo,  Vakarų šalis perduotų karinę įrangą, kuri dulka  atsargų sandėliuose, sakydamas, kad Ukrainai reikia vos vieno procento NATO lėktuvų ir vieno procento jos tankų.

Zelenskis apkaltino Vakarus sustabdžius ginklų tiekimą dėl Maskvos „bauginimo“ ir užsiminė, kad Rusija daro poveikį NATO.

Šeštadienį vėlyvą vakarą Zelenskis sakė: „Mums reikia daugiau amunicijos. Mes jau laukėme 31 dieną. Ką daro NATO? „Kas atsakingas už euroatlantinę bendruomenę? Ar tikrai vis dar Maskva ją baugindama?

Mes prašome vieno procento to, ką NATO turi, nieko daugiau. „Jeigu tie, kurie 31 dieną galvojo, kaip perduoti dešimtis reaktyvinių lėktuvų ir tankų, turėtų bent vieną procentą drąsos“, – sakė Zelenskis, gyręs savo karių pastangas.

Nuolatinės Rusijos artilerijos smūgiai ir aviacijos bombardavimas Ukrainos miestus verčia griuvėsiais, žūsta tūkstančiai žmonių, o milijonai žmonių priversti palikti savo namus.

Vakarams ruošiant daugiau sankcijų Maskvai, reaguojant į civilių žudynes, kurias Kijevas ir jo sąjungininkai vadino karo nusikaltimais, Rusijos artilerija šiandien smogė Ukrainos miestams Mariupoliui ir Charkovui.

Apgultas pietinis Mariupolio uostas buvo beveik nuolat bombarduojamas nuo pat pirmųjų vasario 24 d. prasidėjusios invazijos dienų, dešimtys tūkstančių gyventojų liko be maisto, vandens ar elektros.

„Humanitarinė padėtis mieste blogėja“, – skelbia britų karinė žvalgyba. „Dauguma iš likusių 160 000 gyventojų neturi šviesos, ryšio, vaistų, šilumos ar vandens.

 Rusijos pajėgos užkirto kelią humanitarinei pagalbai, greičiausiai priversdamos gynėjus pasiduoti. Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereshchuk sakė, kad valdžia šiandien bandys evakuoti įstrigusius civilius per 11 humanitarinių koridorių, nors žmonės, bandantys palikti apgultą Mariupolio miestą, turės naudotis savo automobiliais.

 

Smurtas prieš krikščionis Europoje yra nepripažįstamas ir neįvertinamas

1


IONA institutas naujoje svarbioje ataskaitoje teigia, kad Smurtas prieš krikščionis Europoje yra nepripažįstamas ir neįvertinamas.

Pasaulietinė netolerancija ir islamistų fizinis smurtas yra dvi pagrindinės grėsmės religijos laisvei, tačiau žiniasklaida dažnai jas sumenkina.

Europos krikščionių netolerancijos ir diskriminacijos observatorija (OIDAC) nagrinėja penkias Europos šalis, kuriose krikščionių teisės patiria didžiausią spaudimą – tai Prancūzija, Vokietija, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.

Vienoje įsikūrusi organizacija nustatė, kad 2019–2020 m. padaugėjo antikrikščioniškų incidentų, įskaitant žmogžudystes. Prancūzijoje 2019–2020 m. islamistai nužudė tris krikščionis ir dar daug jų buvo sužeista.
Anot pranešimo, stipriausia pasaulietinė tendencija, kelianti religijos laisvei, siekia išstumti krikščionis iš viešosios erdvės. Netgi šalyse, kurios garsėja kaip tolerantiškos, pavyzdžiui, Švedijoje, krikščionims praktiškai neleidžiamos kai kurias profesijos, nes jie neturi teisės atsisakyti savo sąžinės. Pavyzdžiui, gydytojai ir slaugytojai yra priversti dalyvauti vykdant abortus.

Nustatyta, kad visos penkios šalys, dėl kurių sudaryta ataskaita, turi problemų dėl žodžio laisvės apsaugos.

Viešojoje aikštėje vis daugėja savicenzūros, nes baiminamasi neigiamų pasekmių. Šią problemą dar labiau paaštrina sensacingos ir religinės bei neraštingos žiniasklaidos priemonės, iškreipiančios arba klaidingai pateikiančios istoriją ir krikščionių pažiūras, iš kurių dažnai tyčiojamasi arba krikščionys neproporcingai kritikuojami.

Didžioji Britanija yra šalis, kurioje yra daugiausia baudžiamųjų bylų dėl neapykantos kurstymo atvejų. Darbuotojai buvo nubausti arba atleisti iš darbo už tai, kad gynė tradicinį krikščionišką mokymą apie santuoką ar seksualumą.

NETGI BIBLIJOS CITATOS SOCIALINĖJE ŽINIASKLAIDOJE BUVO LAIKOMOS NEAPYKANTOS KELIANČIOMIS, APIE JAS BUVO PRANEŠTA POLICIJAI

Netgi Biblijos citatos socialinėje žiniasklaidoje buvo laikomos neapykantos keliančiomis, apie jas buvo pranešta policijai. (Ypač drastišką to atvejį neseniai regėjome Suomijoje. Laimei, kaltinamasis, buvęs Vyriausybės ministras, buvo išteisintas.)

Kai kurioms JK ir Ispanijos vietinėms valdžios institucijoms įvedus „cenzūros zonas“ apie abortų klinikas, buvo apribota galimybė melstis ir siūlyti pagalbą.

Tas pats dabar įvyks Šiaurės Airijoje, ir panašu, kad tai atsitiks jos pietuose. Tėvų teisės švietime apribotos, ypač lytinio švietimo mokymo srityje. Studentams nesuteikiama galimybė atsisakyti pamokų, kurios prieštarauja jų religiniams ir moraliniams įsitikinimams.

Tai prieštarauja požiūriui į religinį švietimą, kai atsisakymas yra griežtai saugomas įstatymo. Prancūzijoje mokiniams ir mokytojams draudžiama viešai demonstruoti religinius jausmus ar simbolius, tačiau visose šalyse krikščionys jaučia, kad negali laisvai reikšti savo požiūrio be neigiamų pasekmių.

Buvusių musulmonų persekiojimas buvo pagrindinis Prancūzijos ir Vokietijos susirūpinimas. Tie, kurie atsivertė į krikščionybę, susiduria su savo šeimų ir kilmės bendruomenių priešiškumu – atstūmimu, grasinimais, fiziniu smurtu.

Tai atsitinka karštosiose vietose, ypač radikalaus islamo paveiktuose rajonuose. Netgi tose vietovėse, kur krikščionių dauguma, bažnyčios vis dažniau puolamos, kartais deginamos, o šventės nutraukiamos.

Taip pat padažnėjo vandalizmo atvejų prieš religinius pastatus. Kitaip nei kitose pasaulio šalyse, Vakarų Europoje netolerancija krikščioniui tapo nauju reiškiniu ir iki šiol dėl to nebuvo atlikta jokių tinkamų esminių tyrimų.

Ataskaitoje suformuluota nemažai rekomendacijų vyriausybėms, taip pat žmogaus teisių institucijoms ir visuomenei.

Pirma, krikščionių diskriminacija turi būti pripažinta ir atitinkamai stebima. Teisės aktai neturėtų apriboti krikščionių teisių, ypač viešojoje erdvėje. Atsivertusieji į krikščionybę turi būti apsaugoti.

Reikėtų vengti neigiamų stereotipų, o krikščionių istorijos ir įsitikinimų viešinimas turėtų būti subalansuotas ir teisingesnis, skatinant religinį raštingumą

Ukrainos deokupacija tęsiasi – prieš 5 dienas išlaisvinta Shestovica! (nuotraukos)

spilno.org

Už kelių kilometrų nuo Černigovo esantis Šestovicos kaimas tapo ta vieta, kur rusų okupantai apšaudė taikius Ukrainos miestus, tarp jų ir patį Černigovą.

Vasario 28 d. į Šestovicą įžengė kolona su beveik 500 rusų okupantų. Jų vadovybė pranešė, kad planuoja čia pasilikti tik kelias valandas, nes jie neturi nieko bendra su V. Putino žaibo karo planu ir turi šturmuoti Černigovą, o paskui Kijevą.

Bet… Įnirtingas Ukrainos armijos ir gynybos pajėgų pasipriešinimas privertė užpuolikus atsisakyti pirminių planų, o kaime ėmė burtis kariai.

Vietos gyventojų namai tapo jų kareivinėmis, o patys ukrainiečių valstiečiai turėjo kraustytis į namų ir rūsius. Tuo tarpu amžinai giriami rusų „išvaduotojai“ plėšė kaimą.

Okupantai iš vietinių atėmė viską, kas jiems patiko ar manė galintys panaudoti.

Iš visų Šestovicos gyventojų buvo atimti telefonai, namai, kuriuose buvo vykdomas komunikacijų „valymas“, pažymėti specialiu ženklu.

Vietiniai sakė, kad okupantai negalėjo suprasti, kodėl ukrainiečiai tokie turtingi! Pasak okupantų, jie nepamena nė vieno maždaug tokio Rusijos turtingo kaimo, kuris būtų bent šiek tiek panašus į Šestovicą. Bent jau negalėjo prisiminti nors vieno Rusijos kaimo, kuriame būtų asfaltuota gatvė!

Tam tikra prasme vietiniams pasisekė ir jų neištiko Bučos ar Motyžino likimas, kur naciai surengė tikras žudynes. Tačiau be žinios dingo apie 6 vietiniai. Yra pagrindas manyti, kad okupantai galėjo juos nužudyti, mėgindami išsiaiškinti, kurie vietiniai padeda savo transporto priemonėmis kariuomenei, teikia koordinates mūsų artilerijai, kuri naikina priešus pavydėtinu reguliarumu.

Viena iš tokių rusų okupantų technikos naikinimo vietų atsispindi visose detalėse. Visa kolona buvo sunaikinta tiksliais mūsų kariuomenės smūgiais. Mūsų kariuomenės profesionalumo dėka, nepaisant to, kad nenukentėjo. Tuo galite įsitikinti patys.

 

 

 

 

Karas Ukrainoje. Keturiasdešimt ketvirtoji (balandžio 8) diena

0
 UNIAN nuotrauka. Slovakija perdavė Ukrainai oro gynybos sistemą S-300/

Slovakija perduoda Ukrainai oro gynybos sistemą S-300

Ukraina ne tik ginasi. Slovakija perdavė Ukrainai oro gynybos sistemą S-300. Apie tai Twitter paskelbė Slovakijos Respublikos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris. „Noriu patvirtinti, kad Slovakija suteikė Ukrainai oro gynybos sistemą S-300. Ukrainos žmonės drąsiai gina savo suverenią šalį ir mus.

Mūsų pareiga padėti, nelikti nuošalyje ir nepalikti žmonių gyvybių Rusijos agresijai“, – pabrėžė jis.Hegeris.

*****

Mindaugas Sėjūnas ir Aurimas Navys

Politinis – strateginis lygmuo

Lendlyzas! JAV Senatas pritarė skolinimo programai. Iš esmės, tai reiškia, kad JAV galės tiekti ginkuotę ir viską, ko reikia karui prieš Rusiją ir Baltarusiją laimėti, o Ukraina už viską galės sumokėti arba grąžinti po karo. Paskutinį kartą skolinimosi programa buvo taikoma Antrojo pasaulinio karo metais, kai Jungtinės Valstijos teikė pagalbą sąjungininkėms šalims, kovojusioms prieš nacistinę Vokietiją, daugiausia Sovietų Sąjungai ir Didžiajai Britanijai. Daugelis istorikų teigia, kad ji padėjo pakreipti karo pusiausvyrą sąjungininkų naudai.

Kijeve vėl atidaroma ES atstovybė, Borelis su kompanija vyksta aplankyti Zelenskio, o Japonija išsiunčia 8 Rusijos diplomatus.

JT suspendavo Rusijos narystę JT Žmogaus teisių taryboje.

Operacinis lygmuo

Be pakitimų. Orkai artimiausiu metu bandys perkirsti Ukrainą rytuose šiaurės-pietų kryptimi bei išlaikyti Chersoną ir užimti Mykolajivą, o ukrainiečiai, suprantama, bandys jiems to neleisti padaryti.

Taktinis lygmuo

Padugnės Maskvoje nurodė savo nežmonėms balistinėmis raketomis apšaudyti Kramatorską. Dvi sprogo geležinkelio stotyje, kurioje virš 4000 ukrainiečių laukė evakuacijos traukinio. Dešimtys žuvusių, tarp jų ir keturi vaikai, taip pat šimtai sužeistų civilių. Mūsų vertinimu, tai yra dar vienas, eilinis bandymas atverti Vakarams akis ir parodyti, kad rusofašistai nori sunaikinti Ukrainą ir ukrainiečius. Vakarai spyriojasi ir nenori to matyti.

Ukrainiečių pajėgos Donecke ties Sieverodonecku sudaužė rusų pajėgas ir privertė jas atsitraukti maždaug 10 km į rytus, paliekant Kreminos gyvenvietę. Tai pirma didesnė pergalė rytuose.

Rusai toliau raketomis apšaudo didžiausius Ukrainos miestus, oro pavojaus sirenos aidi dieną ir naktį didžiojoje Ukrainos dalyje.

VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra.

Video: taip atrodo nusiaubta Borodianka iš oro.

https://www.facebook.com/100003019162310/videos/pcb.4821216534655604/789198112468306

*****

Fronte be didelių pakitimų. Orkai toliau nesėkmingai puola šiauriniame ir pietiniame Donbaso flange. Panašu, kad agresorius supranta, jog viena iš nesėkmių priežasčių – lėtas ir stringantis tiekimas, todėl 38 – osios atskirosios geležinkelių brigados pajėgomis tvarko geležinkelį Kupyansk, Izyum, Svatove. Mariupolis kaunasi. Tuo pačiu orkai baiminasi ukrainiečių puolimo nuo Charkiv ir todėl minuoja tikėtinus atakų ruožus. Chersono apylinkėse ukrainiečiai vykdo lokalias atakas, tačiau didelės sėkmės nėra.

Chornobaivka siunčia šilčiausius linkėjimus Belgorodui. ten vėl kažkas sproginėja. Kas tai bebūtų – ukrainiečių darbas, ar vietinės problemos – tie bumbsėjimai Belgorodo gyventojus verčia susimastyti, ar tik neateis „denacifikacija“ į jų namus. Jau ir Belgorodo valdžiai Q/A sesijos metu užduodami klausimai apie miesto evakuaciją. Aparačikas žvaliai atsako, kad ne, bet vien tokie klausimai daug ką pasako. ( https://twitter.com/GirkinGirkin/status/1512273224402452485)

Peskovas pripažino, kad Rusija Ukrainoje patyrė „reikšmingų nuostolių ir jiems tai yra tragedija.“ Ar tai tiesiog bandymas nepasirodyti visišku idiotu atsakant į klausimą Vakarų žiniasklaidai, ar ledkalnyje atsirado įtrūkimas ir tai signalas, jog Rusija būtų linkusi ieškoti greitos išeities iš esamos padėties? Žiūrėsime.

p>Peskovas pripažino, kad Rusija Ukrainoje patyrė „reikšmingų nuostolių ir jiems tai yra tragedija.“ Ar tai tiesiog bandymas nepasirodyti visišku idiotu atsakant į klausimą Vakarų žiniasklaidai, ar ledkalnyje atsirado įtrūkimas ir tai signalas, jog Rusija būtų linkusi ieškoti greitos išeities iš esamos padėties? Žiūrėsime.

*****

Jūsų dėmesiui vakarinis update.

Donbaso kryptis:
– Charkivo sektoriuje agresorius intensyviai atakuoja miestą artilerija ir neleidžia miesto gynėjams vykdyti aktyvių karinių veiksmų kelio Kupiansk – Izyum link.

– Šiaurinis flangas. Tęsiamos atakos Slaviansk ir Barvinkove kryptimi, tačiau ir toliau agresorius niekur nepasistūmėjo. Maža to, ukrainiečiai didina aktyvumą Izyum kryptimi. Antai pietinėje Donets upės pusėje, netoli neseniai orkų užimtos Brazhkivka, sunaikinta agresoriaus kolona. Itin suaktyvėjo bandymai iš pietų prasimušti iki Slaviansk (iš Popasna) ir Severodonetsk (iš Novotoshkivske), tačiau ir vėl nesėkmingai.

Tuo pačiu orkai, matydami, kad Rubizhne puolimas nesiseka, pabandė pasigerinti pozicijas ir užimti Kremina (apie 5 km į šiaurės vakarus nuo Rubizhne) ir pasigerinti savo pozicijas aplink miestą. Norėjos kaip geriau, gavos kaip visada – ukrainiečiai ne tik apgynė miestelį, tačiau kontratakavo bei nustūmė priešą 10 km į rytus. Neatmestina, kad ukrainiečiai tik ir laukė tokio neatsargaus orkų žingsnio, kadangi esant tokiai priešo pajėgų koncentracijai nustumti juos 10 km nėra taip paprasta. Jei turės pakankamai pajėgų, jie galėtų išvystyti šią sėkmę ir užeiti prie Rubizhne esančiai grupuotei iš užnugario, pvz. užimti Varvarivka. Laikom kumščius.

– Pietinis flangas. Orkai vėl atnaujino puolimą Marinkos sektoriuje. Šį kartą puolama ne šiaurės vakarų link, o į vakarus Vuhledar ir Velyka Novosylka link. Kitais žodžiais tariant agresorius kiek keičia taktiką ir Vuhledar bei Velyka Novosylka problemą bando spręsti ne bukai atakuodami tuos miestelius nuo kontaktinės linijos, o bando smogti iš flango. Tiesa ir vėl ukrainiečiai sėkmingai ginasi. Tuo pačiu orkai atnaujino intensyvų puolimą Mariupolyje, gynėjai kaunasi.

Pietų kryptis. Agresoriui toliau nesiseka perimti Oleksandrivka kontrolės. Tokie orkų puolimai operacine prasme naudingi ukrainiečiams, kadangi jie turi galimybę pailsėti, persigrupuoti, o tuo pat metu orkai eikvoja kaip pavasarinis sniegas jiems Chersone tirpstančius resursus.

Kyivo kryptis. Baltarusijos teritorijoje esančios agresoriaus pajėgos demonstruoja aktyvumą, siekdamos neleisti permesti ukrainiečių pajėgas į Donbasą.

Pabudo bulbafiureris. Kurį laiką sėdėjęs tyliai, dabar jis pradėjo pasakoti apie kažkokias mistines Baltarusijos SOP operacijas išlaisvinant kažkokius fūristus (nieko neklauskit, mes patys dabar tik žvengt baigėm). Gal šio susapnuoto žygdarbio paskatintas, jis pareiškė, kad Baltarusija turi dalyvauti Ukrainos ir Rusijos taikos derybose. Tylėtų sau tyliai, o ne – pats vietos teisiamųjų suole šalia senuko – žiurkiuko ieškosi. Nieks už liežuvio netraukė.

BTR4 kontaktas su dviem orkų tankais. Štai taip kaunasi Mariupolis (nesam tikri ar šis video filmuotas šiomis dienomis ar anksčiau, bet visgi …)

https://www.facebook.com/Parakomanai/videos/386935403279643

 

*****

Egidijus Papečkys

Keturiasdešimta trečia diena (balandžio 7, ketvirtadienis)

Ir vėl neminėsiu, kas kokį kaimą užėmė, ir kokį kitą kaimą pulti atsivėrė kelias. Kol rusai nesutelkė pajėgų ir nepamėgino pradėti naujo didesnio masto puolimo, fronte vyksta nesibaigianti kova dėl atskirų kalvų, kelių sankryžų ir trijų sugriautų namų prie kelio. Todėl pakalbėkime apie kitus dalykus.

Visi Rusijos propagandistai teigia, kad į rusų rankas pateko teritorinės gynybos karių duomenys, visų pirma Chersono srityje. Ir šiomis dienomis rusų represinės struktūros Chersone likusius teritorialus žudo ir suiminėja. Manau, kad tai dezinformacija, skirta įbauginti teritorinės gynybos karius ir, svarbiausia, jų artimuosius.

Donetsko „liaudies respublikos“ milicija gėdina čečėnus, kad šie paskelbė įrašą su grupe Mariupolyje pasidavusių Ukrainos karių. Sako, kad juos sulaikė milicijos specialios paskirties būrys, o čečėnai pasifilmavo užnugaryje ir prisiėmė svetimą laimėjimą. Smulkmena, bet džiugu, kai priešai pykstasi kaip vaikėzai. Ir pamoka mums, kad nereikėtų taip pat vaikiškai aiškintis santykius socialiniuose tinkluose.

Čečėnijos vadovui Ramzanui Kadyrovui suteiktas generolo leitenanto laipsnis. „Tarnauju Rusijai“ iš jo lūpų nuskambėjo labai keistai 🙂

Rusijos tardymo komitetas kasdien šūsnimis kepa baudžiamąsias bylas Ukrainos kariams už … savo šalies gynimą nuo agresoriaus. Kaltina viskuo, perfrazuojant seną posakį – yra karys, bus ir baudžiamojo kodekso straipsnis. Tardymo komitetas patvirtino, kad kuro saugykla Belgorode, Rusijos teritorijoje, buvo apšaudyta ukrainiečių 3 balistinėmis raketomis Točka-U, sužeisti 8 Rusijos piliečiai, apgadintas 21 automobilis. Be abejo, raketas į agresoriaus teritoriją iššovusiems Ukrainos kariams iškeltos baudžiamosios bylos. Įsivaizduojate, kiek popieriaus šitoms sukurptoms byloms sugadino ir dar sugadins Rusijos tardytojai?

Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos balsavimu – esant 2/3 balsavusiųjų daugumai – suspenduota Rusijos narystė JT Žmogaus teisių taryboje.

Įdomiausios visgi žinios iš Baltarusijos. Kalbėdamas Saugumo tarybos posėdyje A. Lukašenka pasakė labai ilgą monologą, kuriame tūkstantis pirmą kartą išsakė kaltinimus Vakarams. Piktinosi, kad derybos vyksta Stambule, Turkijoje, o ne Baltarusijoje. Dar labiau pasipiktino, kad Baltarusija „paskelbta agresoriaus bendrininke“. Tiesiai ir tikslingai tarp eilučių pasakė, kad Rusija yra agresorė. Kelis kartus pakartojo, kad „mus įdėjo į vieną krepšį su Rusija“. Labai drąsus pareiškimas, akivaizdi demonstracija Vakarams, kad norėtų ištraukti galvą iš rusiškos kilpos ir toliau laviruoti tarp Vakarų ir Kremliaus.

Akivaizdu, kad Lukašenka jau jaučia galimą karo pabaigą, ir graudžiai (supranta, kad to nebus), pasisiūlė padėti po karo atstatyti Ukrainą. Tarsi ukrainiečiai galėtų pamiršti, kad tik atidarytas Baltarusijos frontas leido rusams atakuoti Kijevą, kad ir šiandien iš Baltarusijos į Ukrainos miestus skrieja raketos ir rusų lėktuvai. Niekas nepamiršo, kad Lukašenka asmeniškai, iš už nugaros, padavinėja Putinui šovinius. Už tai teks atsakyti, bet Lukašenka galvoja kažkaip išsisukti.

O dabar apie komišką detalę. Net ir kare yra vietos šypsenai – Lukašenka pranešė apie Baltarusijos specialiųjų pajėgų pravestą specialiąją operaciją, kurios metu Ukrainos teritorijoje buvo išvaduoti Baltarusijos piliečiai, daugiausia vilkikų vairuotojai, „sulaikyti“ Ukrainoje. Sako, kad niekas to nepamatė, net Saugumo tarybos nariai. Ir iš tiesų, negali nepamatyti to, kas neįvyko po mūsų saule.

Į Ukrainą keliauja ir toliau keliaus sunkioji technika ir ginklai. Rusiškuose socialiniuose tinkluose dėl to niršta, nes supranta – šie ginklai ir technika ukrainiečiams padės sėkmingiau apsiginti ir išvaduoti dalį okupuotų teritorijų. Nepamirškime ir patys paremti – nupirktos šarvinės liemenės, šalmai, termovizoriai ir netgi sausi daviniai padeda ukrainiečių kariams išgyventi fronte.

Slava Ukraini!

*****

dailymail.co.uk nuotr.

zsu.gov.ua

Prasidėjo keturiasdešimt trečiasis herojiško Ukrainos žmonių pasipriešinimo Rusijos karinei invazijai laikotarpis.

Rusijos Federacija ir toliau vykdo plataus masto ginkluotą agresiją prieš mūsų valstybę. Pagrindinės okupantų pastangos sutelktos į pasirengimą puolamajai operacijai Rytų Ukrainoje, kuria siekiama įtvirtinti visišką Donecko ir Luhansko sričių teritorijos kontrolę.

Priešas ir toliau aktyviai veikia Slobozhansky, Donecko, Pivdennobuzsky ir Tavrijos kryptimis.

Slobozhansky kryptimi priešas toliau blokavo Charkovo miestą ir jį apšaudė iš artilerijos.

Donecko ir Tavrijos kryptimis priešas toliau apšaudo iš artilerijos  Popasnos gyvenvietę. Tikslas – paralyžuoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinius ir atnaujinti puolimą Rubižnėje, Nyžnėje ir Novobachmutivkoje.

Okupantai taip pat nesėkmingai mėgino prasiveržti pro Ukrainos kariuomenės gynybą Novotoškivskės gyvenvietės rajone.

Pietų Bugo kryptimi priešas gina anksčiau užimtas pozicijas, imasi priemonių atkurti savo padalinių kovinį pajėgumą. Toliau vykdo griežtą filtraciją laikinai okupuotose Chersono srities teritorijose.

Kai kurie atšaukti rusų daliniai yra įsikūrę palapinių stovyklose daugelyje Rusijos Federacijos regionų, besiribojančių su Ukraina. Kariškiai atsisako dalyvauti tolesniuose karo veiksmuose Ukrainos teritorijoje. Šių darbuotojų moralinė ir psichologinė būklė yra žema ir linkusi blogėti.

Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė ir toliau ieško būdų, kaip išspręsti savo padalinių papildymo žmogiškaisiais ištekliais problemą.

Rusijos kariniai komisariatai suaktyvino darbą su nuo 2012 metų iš karo tarnybos atleistais šauktiniais, turinčiais vairuotojo, mechaniko-vairuotojo, žvalgo ir jaunesniųjų vadų karinės apskaitos specialybes. Oficiali iškvietimo į karių registracijos ir įdarbinimo tarnybas priežastis – 3 mėnesių trukmės mokymas dėl nurodytų karinių specialybių.

Vadinamosios Padniestrės-Moldavos Respublikos teritorijoje taip pat vykdomas atitinkamas propagandinis darbas su Rusijos pilietybę turinčiais gyventojais.

Okupantai ir toliau naudoja smurtą prieš civilius laikinai okupuotose teritorijose. Mariupolio gyventojai priverstinai deportuojami į laikinai okupuotus Donecko srities rajonus.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos praėjusią parą pataikė į tris oro taikinius: sparnuotąją raketą, UAV ir naikintuvą. Oro pajėgos ir toliau smūgiavo raketomis ir bombomis į okupacines pajėgas. Apie bendrus priešo nuostolius vėliau pateiksime atskiroje ataskaitoje.

Mes tikime Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis! Laimėkime kartu! Šlovė Ukrainai!

*****

dailymail.co.uk nuotr.

Locked N’ Loaded

Donbaso kryptis:

– Šiaurinis flangas. Agresorius toliau nesėkmingai puolė Severodonetsk sektoriuje (ypač ties Novotoshkivske). Taip pat orkai bandė atakuoti link Slaviansk iš šiaurės (nuo Izyum) ir iš pietryčių (nuo Popasna), kelis kilometrus pasistūmė į priekį, tik klausimas – ar ilgam. Tai nepakeičia bendro vakar išsakyto vertinimo – nuo vasario 24 d. Donbase kovojusios „vietinės“ pajėgos (dalis 20-osios armijos, 6 armija, „separų“ vienetai, samdiniai) išsisėmė ir dabar daužo galva į sieną norėdami: 1) palaikyti įtampą fronte, 2) sudaryti sąlygas gerokai parūgusioms pajėgoms iš kitų krypčių (1 GTA, kitai daliai 20-osios armijos vienetų, desantininkams) atkurti kovinę galią, sukaupti rezervus ir susipažinti su padėtimi fronte. Susidaro įspūdis, kad laikai, kiek „vietinės“ pajėgos gali daužyti galvą į sieną ir kiek reikia naujai atvykusioms parūgusioms pajėgoms pasiruošti nesutampa. T.y. „vietinės“ pajėgos jau išsikvėpė, o naujai atvykusios pajėgos dar nepasiruošusios. Būtent todėl vietomis orkai pereina į greitą gynybą, siekia įsitvirtinti užimtose pozicijose. Ar ukrainiečiai lauks, kol orkai pasiruoš – pažiūrėsime. Tuo pačiu neatmestina, kad agresorius vengdamas mūšio pauzės, kuri duotu laiko ukrainiečiams priimti sprendimus (pvz.: kontratakuoti arba įsitvirtinti geriau gynybą), bandys strimgalviais mesti į puolimą neapsiuosčiusias pajėgas (tai jie darė ne kartą).
– Pietinis flangas. Vyksta taktinis pasistumdymas Vuhledar – Velyka Novosylka sektoriuje (orkai bando pulti) ir Hulyaipole (aktyvesni ukrainiečiai). Mariupolis dar kaunasi.

Pietų kryptis. Be pakitimų.

Kyivo kryptis. Be pakitimų.

Ir pabaigai – apie Rusijos rezervus. Norime dar kartą pakartoti tiems, kurie išpūtę žandus aiškina “nu čia dabar biški pažaidė, nu jau dabar tai va persigrupuos, surinks ir kaip duos”. Dar kartą:

– Nuo vasario 24 d. Ukrainoje kariauja visa, ką orkai turėjo geriausia (1 GTA, desantininkų vienetai, spec. paskirties brigados, oro pajėgos). Taktiniame lygmenyje kariauja blogai – dvesia ir dega. Tai, ką dabar orkai renka yra antros, trečios arba “žemiau plintuso” kategorijos pajėgos – neapmokyti rezervistai, karo akademijų kursantai, samdiniai. Taip pat reikia suprasti, kad artileristai, logistai, oro, jūrų pajėgų, kosmoso pajėgų kariai neis į puolimą Ukrainoje kaip pėstininkai. Kitų stebuklingų, „modernių“ armijų ir divizijų nėra. Tiesiog jų nėra – nustokite fantazuoti.

– Rusijos kariuomenės geriausi vadai vadovavo jų geriausiems vienetams. Jie lygiai taip pat dvesia ir dega nuo vasario 24 d. Naujų ar tuo labiau geresnių „karo genijų“ taktiniame lygmenyje neatsiras.

– Rusija patyrė ir patiria didžiulius karinės technikos nuostolius. Ne tik iškonservuojama sena technika, bet tankai, PKM, šarvuočiai imami iš mokomųjų dalinių ir keliauja į frontą. Su kuo mokysis pavasarinio šaukimo būsimieji orkų tankistai ir mechanizuoti pėstininkai, velniai žino?

Žinoma, tai nereiškia, kad Rusija nebeturi technikos. Dar yra begalės senos technikos, kuri yra ir bus traukiama į dienos šviesą. Tačiau prieš tai paminėti dalykai daug ką pasako.

Tad galvodami apie Rusijos kariuomenę nežiūrėkime tik į žemėlapį (“gi negali tokia didžiulė šalis nebeturėti rezervų”), o analizuokime.

Ponai, karalius nuogas!

*****

Pirmoji NATO šalis į Ukrainą siunčia tankus

dailymail.co.uk

Trečiadienį Rusijos artilerija toliau smogė smūgius Ukrainos miestams Mariupoliui ir Charkovui.

Čekija tapo pirmąja NATO šalimi, atsiuntusia į Ukrainą tankus, aprūpindama T-72 ir šarvuotomis pėstininkų mašinomis po prezidento Zelenskio pagalbos prašymo.

Čekijos visuomeninė televizija parodė, kaip kelios pėstininkų kovos mašinos BVP-1, artilerijos haubicos ir daugiau nei tuzinas tankų T-72 vakar buvo pakrauti į traukinį, kuris vykstaį į Slovakiją, o vėliau kuris turėtų vykti į Ukrainą.

Suprantama, kad ši parama yra dovana, dėl kurios susitarė NATO sąjungininkai, o tai kelia baimę, kad transatlantinis blokas gali būti įtrauktas į Rusijos karą Ukrainoje, nepaisant to, kad daugiau nei mėnesį jis buvo nuošalėje.

NATO lyderiai iki šiol davė Ukrainai prieštankines ir priešlėktuvines raketas, taip pat šaulių ginklus ir apsaugos įrangą, tačiau nepasiūlė jokių sunkiųjų šarvuočių ar naikintuvų.

Prahos sprendimas tiekti tankus Kijevui sukels spaudimą NATO sąjungininkams pasekti jos pavyzdžiu.

„Tik patikinsiu, kad Čekija padeda Ukrainai tiek, kiek gali, ir toliau padės [tiekdama] karinę įrangą – tiek lengvąją, tiek sunkiąją“,- vakar parlamente sakė Čekijos gynybos ministrė Jana Cernochova.

Ji atsisakė pateikti daugiau informacijos apie ginklų perdavimą. Tai įvyko po to, kai Ukrainos Vlodymyras Zelenskis kovo 24 d. per viršūnių susitikimą Briuselyje pareikalavo NATO pristatyti šarvuočius, naikintuvus ir kitą karinę įrangą.

Pasak aukšto rango Lenkijos pareigūno, Ukraina per vieną dieną sunaudoja tiek ginklų, kiek jų gauna per savaitę, o rytinės Kijevo kaimynės yra susirūpinusios, kad patenkintų jų paklausą, rašo „Wall Street Journal“.

Čekijos ginklų siuntą finansavo Praha, taip pat privatūs donorai, sutelktai prisidėję prie lėšų rinkimo kampanijos, skirtos tiekti ginklams Kijevui.

Praha ir kaimyninė Slovakija, kuri neturi galimybės duoti tankų, svarsto galimybę padėti taisyti ir atnaujinti sugadintą Ukrainos karinę įrangą.

Vokietija į Kijevą atsiųs kelias dešimtis pėstininkų kovos mašinų, o JK patvirtino 20 greitosios pagalbos automobilių pristatymą.

 Pentagonas antradienį pranešė, kad JAV sutiko suteikti Ukrainai papildomą 100 mln. dolerių paramą, įskaitant  JAV prieštankines sistemas Javelin. Mikroschemų gamintoja „Intel Corp“ (INTC.O) pranešė stabdanti verslą Rusijoje ir prisijungė prie augančio Rusijos šalį paliekančių įmonių sąrašo.

Pasak NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, šiandien ir rytoj posėdyje bus  aptariama dėl didesnio ginklų tiekimo Ukrainai.

Tačiau Vakarų pareigūnai pirmadienį pastebėjo, kad Bideno administracija Vašingtone stabdys planus tiekti Ukrainai daugiau įrangos, baimindamiesi, kad tai gali pažeisti taisykles, leidžiančias tiekti tik gynybinius ginklus.

Vienas pareigūnas teigė, kad JAV „neprieštarauja“ paramai Ukrainai dėl tankų T-72 tiekimo iš prijaučiančių kaimynų, ir pridūrė: „Ginklai yra puolamieji,  jie nėra vien gynybiniai. Jie nėra itin svarbūs kariniams veiksmams, kurių ukrainiečiams reikia imtis. Praėjusį mėnesį buvo atmestas pasiūlymas 28 MiG lėktuvus iš Lenkijos per JAV perkelti į Ukrainą, NATO nerimaujant dėl ​​įsitraukimo į konfliktą su Rusija.

 

NATO lyderiai iki šiol davė Ukrainai prieštankines ir priešlėktuvines raketas, taip pat šaunamuosius ginklus ir apsauginę įrangos, bet nepasiūlė jokių sunkiųjų šarvuočių ar kovinių lėktuvų (nuotraukoje – čekų tankai traukinyje, vykstančiame į Ukrainą).

NATO Ukrainai jau tiekė kurą, amuniciją šalmus, apsaugines priemones ir medicinos reikmenis vakar sakė Stoltenbergas.

Diskusijos vyksta nepaisant desperatiškų pastangų, kad blokas nebūtų įtrauktas į V. Putino karą Ukrainoje.

Prezidentas Joe Bidenas pastarosiomis savaitėmis nurodė dislokuoti daugiau JAV karių NATO rytiniame flange, kad nuramintų aštrius sąjungininkus, ir pažadėjo apsaugoti bloko teritoriją, jei tik Rusijos pajėgos pažeistų sienas.

Akivaizdžiai supykęs Zelenskis kovo 26 d. pareikalavo,  Vakarų šalis perduotų karinę įrangą, kuri dulka  atsargų sandėliuose, sakydamas, kad Ukrainai reikia vos vieno procento NATO lėktuvų ir vieno procento jos tankų.

Zelenskis apkaltino Vakarus sustabdžius ginklų tiekimą dėl Maskvos „bauginimo“ ir užsiminė, kad Rusija daro poveikį NATO.

Šeštadienį vėlyvą vakarą Zelenskis sakė: „Mums reikia daugiau amunicijos. Mes jau laukėme 31 dieną. Ką daro NATO? „Kas atsakingas už euroatlantinę bendruomenę? Ar tikrai vis dar Maskva ją baugindama?

Mes prašome vieno procento to, ką NATO turi, nieko daugiau. „Jeigu tie, kurie 31 dieną galvojo, kaip perduoti dešimtis reaktyvinių lėktuvų ir tankų, turėtų bent vieną procentą drąsos“, – sakė Zelenskis, gyręs savo karių pastangas.

Nuolatinės Rusijos artilerijos smūgiai ir aviacijos bombardavimas Ukrainos miestus verčia griuvėsiais, žūsta tūkstančiai žmonių, o milijonai žmonių priversti palikti savo namus.

Vakarams ruošiant daugiau sankcijų Maskvai, reaguojant į civilių žudynes, kurias Kijevas ir jo sąjungininkai vadino karo nusikaltimais, Rusijos artilerija šiandien smogė Ukrainos miestams Mariupoliui ir Charkovui.

Apgultas pietinis Mariupolio uostas buvo beveik nuolat bombarduojamas nuo pat pirmųjų vasario 24 d. prasidėjusios invazijos dienų, dešimtys tūkstančių gyventojų liko be maisto, vandens ar elektros.

„Humanitarinė padėtis mieste blogėja“, – skelbia britų karinė žvalgyba. „Dauguma iš likusių 160 000 gyventojų neturi šviesos, ryšio, vaistų, šilumos ar vandens.

 Rusijos pajėgos užkirto kelią humanitarinei pagalbai, greičiausiai priversdamos gynėjus pasiduoti. Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereshchuk sakė, kad valdžia šiandien bandys evakuoti įstrigusius civilius per 11 humanitarinių koridorių, nors žmonės, bandantys palikti apgultą Mariupolio miestą, turės naudotis savo automobiliais.

*****

Video:  per stebuklą Bučoje likęs gyvas šuo pagaliau susitinka su šeimininku.

https://www.facebook.com/100003019162310/videos/pcb.4815934018517189/356850359555315

Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas.

Politinis – strateginis lygmuo
Vakar, JT ST posėdyje, karo nusikaltėlių valstybės atstovas Nebenzia įvardino, kad Rusija kariauja (nebe kažkokia specoperacija) Ukrainoje. Karo tikslas – išpjauti nacizmo vėžį. Kremliaus ruporai tuo pat metu pratrūko apie Rusijos tikslą sukurti „laisvą Euraziją nuo Lisabonos iki Vladivostoko“, o pagrindiniai zombinimo kanalai atvirai išdėstė tai, apie ką viešai kalbame pusę metų: Rusija savo esminiu uždaviniu laiko Ukrainos, kaip valstybės, sunaikinimą; ją turi valdyti „denacifikuojanti“ Rusija, demonstratyviai (kaip Bučoje, Irpenėje) turi būti baudžiami nacių talkininkai.

Rusofašistai dar kartą, viešai, visam pasauliui pranešė, kad ir toliau vykdys deukrainietizaciją – dar sovietų valdžios pradėtą ukrainiečių etninį valymą išgalvotose Malorosijos ir Novorosijos teritorijose. Būtent čia, mūsų manymu, yra masinių žudynių ir kankinimų priežastis.

ES paskelbė apie naujas sankcijas, pvz., draudimą Rusijos laivams įplaukti į ES uostus. Ai, ir dar nepirks akmens anglies, va.

V. Zelenskis savo kalboje JT ST pasiūlė ją reformuoti šalinant teroristinę valstybę Rusiją. Arba paleisti šitą darinį į visas keturias puses. Plojame atsistoję.

Lenkijos premjeras siūlo ES uždrausti išduoti Rusijoms piliečiams Šengeno vizas, išskyrus atvejus, kai tai būtina humanitariniais tikslais. Mes nesigiriame, bet mus išgirdo. Pagaliau. Ir vėl, ir vėl, ir vėl lenkiame žilas galvas prieš Lenkijos blaivų situacijos vertinimą, nors ir kiek vėluojantį. Ale geriau vėliau, nei niekada.

Operacinis lygmuo

Rusų operaciniai tikslai – Charkivas-Horlivka rytuose ir Mykolaivas pietuose išlieka nepakitę.

Ukrainiečiai skuba priimti kuo daugiau paramos ir pasirengti naujam puolimui minėtomis kryptimis. Po galais, na duokite jiems aviaciją.

Taktinis lygmuo

Rašistija tęsia miestų bombardavimą. Naktį aidėjo oro pavojaus sirenos beveik visoje Ukrainoje. Taikomasi į ligonines, mokyklas ir vaikų darželius. Tai daroma sąmoningai. Ukrainos Sveikatos ministerijos duomenimis rašistai raketomis apšaudė 279 ligonines, visiškai sugriovė 19.

Sudėtingiausias karo ruožas – rytų Ukraina, čia vyksta intensyvūs mūšiai. Rusija naudoja aviaciją ir artileriją, siekiama tikslo, negailint metalo ir žmonių.

Pietuose, Chersono regione ukrainečiai išvalė nuo okupantų keletą gyvenviečių, bet arčiau Chersono prasibrauti nepavyko.

Okupantai paliktose teritorijose primetė sprogstamų užtaisų, sujungtų su vaikiškais žaislais; taip pat daugelyje vietų yra išdėliotas didelis skaičius atotampų (žr. video).

TASS pagaliau patvirtino, kad V. Žirinovskis numirė. Tai smūgis visai Rusijai, sakoma pranešime. Žėkit, sakome mes, jūs ten, savo pasaulio kloakoje dar net sapne, baisiausiame košmare, nesapnavote, koks smūgis laukia jūsų srutų duobės jau visiškai netolimoje ateityje.

Mindaugas Sėjūnas, Aurimas Navys, VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra

*****

Ukrainos kariai tarp sunaikintų rusų tankų Bučoje, Kijevo pakraštyje, Ukrainoje (dalymail.co.uk)

aljazeera.com

Kovos

Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Rusijos pajėgos atakavo pietinį Mykolaivo miestą ir ištisus civilinių pastatų kvartalus, įskaitant vaikų ligoninę kasetiniais šaudmenimis, kurie pagal Ženevos konvenciją yra draudžiami.

Rusija planuoja sutelkti dėmesį į Ukrainos pietus ir rytus, taip pat telkia pajėgas Baltarusijoje,- teigė JAV pareigūnai.

Mariupolyje tęsiasi įnirtingos kovos.

Po kelių savaičių  Rusijos pajėgų apgulties Ukrainos uostamiestis „90 procentų“ yra sunaikintas, -sakė meras Vadymas Boičenka.

Kijevo meras Vitalijus Kličko paragino iš sostinės pabėgusius gyventojus,„dar bent savaitei“ negrįžti ir perspėjo apie apylinkėse padėtus sprogmenis, kurie vis dar kelia grėsmę.

Rusijos kariai ruošiasi dideliam puolimui Luhansko srityje Rytų Ukrainoje, – sakė„Telegram“ gubernatorius Sergijus Gaidajus.

  Karo nusikaltimų tyrimas

JAV prezidentas Joe Bidenas paragino pradėti karo nusikaltimų teismą ir taikyti daugiau sankcijų Rusijai dėl civilių žudynių Bučoje, o Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen teigė, kad Europos Sąjunga yra pasirengusi siųsti tyrėjų komandą įrodymams rinkti.

Ukrainos valdžia teigia, kad viename kaime į vakarus nuo Kijevo rado penkių civilių, tarp jų merės, jos vyro ir sūnaus, kūnus surištomis rankomis.

Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad Bučoje vaikų sanatorijos rūsyje  rasti penkių Rusijos kariuomenės nukankintų ir nužudytų vyrų kūnai.

Manoma, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį kreipsis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą ir reikalaus naujų griežtų sankcijų Maskvai dėl žudynių Bučoje.

Rusija kategoriškai atmeta kaltinimus, kad jos pajėgos yra atsakingos už civilių gyventojų žudymą Bučoje, teigdama, kad gatvės nuklotos lavonais yra „klastotės“.

Jonas Švilpikas. Kas tie Lietuvos sorošiniai?

Visa šiame straipsnyje pateikiama informacija yra prieinama viešai. Visuomenės klasė, apie kurią pasakojama, gerai moka naudotis šiuolaikinėmis medijomis. Todėl daug informacijos apie save viešai pateikia savo darboviečių svetainėse, socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „LinkedIn“. Tos informacijos pakanka susidaryti neblogą vaizdą apie viešojoje erdvėje matomų asmenų organizacijas, karjeras, ryšius, net asmeninius gyvenimus. Durys neužrakintos. Galima atidaryti!

Duris reikėtų atidaryti Vilniuje, Didžiosios g. 5 name. Sovietmečiu čia veikė knygynas, o Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę atsidarė „Čili pica“. Kapitalizmo, Lietuvos vakarėjimo ženklas. Prisiglaudęs šiame name ir kitas Lietuvos vakarėjimo ženklas: Atviros Lietuvos fondas.

Kas yra ALF?

Džordžas Sorošas jau yra tapęs mitais apipinta persona. Iš viešai prieinamos informacijos apie jį galima pasakyti: Dž. Sorošas yra filantropinių polinkių turintis spekuliantas, turtus susikrovęs iš prekybos doičmarkėmis ir auksu. Šiandien jis turi sukaupęs apie 8 milijardus JAV dolerių turto. Jis taip pat yra Atviros visuomenės fondų įkūrėjas.

Vikipedijoje apie Atviros Lietuvos fondą (toliau – ALF) rašoma: „1990 m. JAV finansininko George Soroso įkurta nepriklausoma, nevyriausybinė, ne pelno organizacija, kuri iki 2008 m. taip pat veikė kaip paramos fondas.“ Panašiai sakoma ir svetainėje „Infolex“: „Atviros Lietuvos fondas (ALF) yra vienas iš daugiau nei trisdešimties fondų, kuriuos, Rytų ir Vidurio Europos, Azijos, Afrikos šalyse, Haityje įkūrė JAV finansininkas ir garsus XX a. pabaigos filantropas George Sorosas.“

Kokie to fondo tikslai? ALF interneto svetainėje rašoma: „ALF siekia kurti ir stiprinti atvirą, polilogu grįstą Lietuvos visuomenę; ALF gina žmogaus teises bei laisves, remia valdžių padalijimo, teismų nepriklausomybės ir kitus demokratijos principus; ALF skatina atvirumą įvairiems požiūriams, neprieštaraujantiems žmogaus teisėms ir laisvėms; ALF vienija skirtingų politinių pažiūrų žmones, kuriuos jungia taikios ir vieningos Europos idėja.“

Centrai, fondai, institutai

Vikipedijos straipsnyje apie ALF teigiama, kad fondas yra įkūręs dvidešimt šešias organizacijas ar nepriklausomas programas.

Viena iš šių organizacijų yra Žmogaus teisių stebėjimo institutas, kuris buvo įkurtas 2003 m. Jis yra registruotas tuo pačiu adresu kaip ir Atviros Lietuvos fondas (Didžioji g. 5, Vilnius). Viešai paskelbtoje 2003 m. ALF ataskaitoje Žmogaus teisių stebėjimo institutas minimas, kaip viena iš ALF įsteigtų organizacijų (Nuoroda: https://olf.lt/wp-content/uploads/2017/03/alf_ataskaita_2003.pdf).

Žmogaus teisių stebėjimo instituto puslapyje rašoma: „ŽTSI teisininkų, politikos ir socialinių mokslų ekspertų komanda atlieka tyrimus, teikia pasiūlymus teisės aktams ir programiniams dokumentams, dalyvauja darbo grupėse, rengia ataskaitas tarptautinėms žmogaus teisių priežiūros institucijoms, imasi bylų teismuose strateginiais žmogaus teisių klausimais, teikia ekspertines konsultacijas, vykdo projektus, organizuoja konvencinius ir nuotolinius mokymus teisėsaugos pareigūnams ir kitiems valstybės institucijų atstovams.“

Praktiškai tai reiškia, kad žmogaus teisių stebėjimo institutas rengia kasmetines ataskaitas pavadintas „Žmogaus teisių Lietuvoje apžvalga“, veda mokymus teisėsaugos pareigūnams, kaip atpažinti ir kovoti su „neapykantos kalba“, rengia „jaunimo diskusijas“, kuriose jaunimui leidžiama sutikti, kad su „neapykantos kalba“, „homofobija“ ir „ksenofobija“ reikia kovoti. Taipogi ieško būdų, kaip įkalbėti įstatymų leidėjus, kad būtų priimti jų ideologiją atitinkantys įstatymai, padeda laimėti strategines bylas. ŽTSI atstovavo UAB „Sekmadienis“ byloje prieš Lietuvą Europos žmogaus teisių teisme, kuris išaiškino, kad Lietuva negalėjo drausti reklamų, kuriose vulgarizuojama religinė simbolika (Nuoroda: http://hrmi.lt/uab-sekmadienis-pries-lietuva-kai-saviraiskos-laisve-ribojama-be-svaraus-pagrindo/).

Visoms šioms veikloms reikalingas finansavimas. Žmogaus teisių stebėjimo institutas savo svetainėje yra paviešinęs veiklos ataskaitas nuo 2005 metų. Ten galima rasti ir informacijos apie ŽTSI finansavimą. Pavyzdžiui, 2020 m. ŽSTI gavo 240 373,57 eurų. Net 45% šių pinigų (107 952,5 eurų) skyrė tarptautinė organizacija „Open Society Fund“ – Džordžo Sorošo įkurtas fondas. Svarbią vietą užima ir ES programos, iš kurių gauta 16 042,87 eurų. Kita svarbi organizacija, kurios skirtos lėšos (46156,38 eurų) sudaro 19% ŽSTI biudžeto, buvo Aktyvių piliečių fondas. Apie šį fondą reikia pakalbėti atskirai.

Atvirų piliečių fondas, kaip ir Atviros Lietuvos fondas įsikūręs Didžioji g. 5. Abu fondai savo svetainėse nurodo tą patį kontaktinį telefono numerį +370 5 2685511. Bet Atvirų piliečių fondas ne tik yra įsikūręs tame pačiame pastate kaip ir Atviros Lietuvos fondas bei dalinasi tuo pačiu telefono numeriu. Atvirų piliečių fondo svetainėje nurodoma, kad fondo operatoriai yra trys organizacijos: Atviros Lietuvos fondas, VšĮ „Geri Norai LT“ ir VšĮ „OSFL Projektai“, kuri taip pat registruota tuo pačiu adresu – Didžioji g. 5.

Atvirų piliečių fondas yra įvairioms nevyriausybinėms organizacijoms skirtų lėšų paskirstymo institucija. Fondas, kaip teigia savo svetainėje „pilietinei visuomenei stiprinti“ perskirsto dalį (nemažiau kaip 10%) Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų Lietuvai remti skiriamų lėšų. Kiek tų lėšų yra? Atvirų piliečio fondo svetainėje rašoma „EEE finansinio mechanizmo finansuojamas APF pilietinei visuomenei Lietuvoje stiprinti ir pažeidžiamoms grupėms įgalinti 2019 – 2024 m. skiria 9 mln. eurų.“

Sistema veikia taip: nevyriausybinės organizacijos teikia Atvirų piliečių fondui paraiškas projektams ir, jei projektai patvirtinami, gauna finansavimą. Šie projektai būna paties įvairiausio pobūdžio ir finansinės apimties. Pavyzdžiui, Atvirų piliečių fondo puslapyje paskelbtose viešinimo taisyklėse projektų vykdytojams nurodomos šiek tiek skirtingos taisyklės projektams, kuriems skirta iki 50 000 eurų, projektams nuo 50 000 iki 150 000 eurų ir projektams nuo 150 000 eurų.

Remiami projektai yra įvairūs – pavyzdžiui, projektas „Stiprūs regionai – stipri valstybė“, kuriuo siekiama padėti nevyriausybinėms organizacijoms regionuose. Projektą „Aš manau“ žmogaus teisių aktualijos – mokytojams ir mokiniams“ vykdo Žmogaus teisių centras, kuriam vadovauja Lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės gyvenimo draugė Jūratė Juškaitė. Projekte siekiama „mažinti baimes, susijusias su Stambulo konvencijos ratifikavimu ir lyčiai neutralios partnerystės įteisinimu, pasitelkiant profesionaliai atrinktą ir parengtą informaciją.“

ATVIRŲ PILIEČIŲ FONDAS DOSNIAI DALINA LĖŠAS SU HOMOSEKSUALIZMO NORMALIZAVIMU SUSIJUSIOMS INICIATYVOMS.

Verta atkreipti dėmesį į projektą pavadinimu „Prioritetas gerovės valstybėje – žmogaus teisės“, vykdomą nuo 2020 m. lapkričio. Projektui buvo skirta 134 526,18 eurų. Projekto tikslas yra „sustiprinti žmogaus teisių standartų įgyvendinimo stebėseną ir vykdyti jų advokaciją bei informavimą apie žmogaus teises“. Ką tai reiškia praktiškai iš aprašymo nelengva suprasti, bet internete galima rasti spaudos pranešimų, parengtų, kaip teigiama, šio projekto lėšomis (pavyzdžiui, šitas, kuriame „ekspertai“ ragina Prezidentą būti griežtesniu Lenkijos valdančiųjų atžvilgiu).

Aktyvių piliečių fondo puslapyje teigiama, kad projekto partneris yra Vytauto Didžiojo universitetas, o VDU internetinėje svetainėje teigiama, kad projekto vadovė/VDU atstovė yra Milda Ališkauskienė. Tai nėra vienintelis su Milda Ališauskiene susijęs Aktyvių piliečių fondo projektas. 31 903,20 eurų gavo projektas „Religijos ir įsitikinimų laisvė Lietuvoje: įveikiant stigmatizaciją ir netoleranciją“. Projekto vykdytojas yra Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras. Rekvizitai.lt nurodoma, kad šis centras turi du darbuotojus, o centro direktorė yra Milda Ališauskienė. Ta pati Milda Ališauksienė Atviros Lietuvos fondo valdyboje buvo nuo 2017 iki 2019 m., o dabar yra ALF įkurto Žmogaus teisių stebėjimo instituto, irgi registruoto Didžioji g. 5, tarybos narė.

Pastarasis institutas (ŽTSI) irgi gavo finansavimą savo projektui iš Aktyvių piliečių fondo: 145 818 eurų projektui „Tvari parama žmogaus teisėms per advokaciją ir švietimą“. Projekte siekiama „sustiprinti žmogaus teisių padėties Lietuvoje stebėseną, siūlant sprendimų priėmėjams ir politikos formuotojams su tarptautiniais žmogaus teisių standartais derančius viešosios politikos sprendimus“ ir „aktyvios advokacijos pagalba mobilizuoti visuomenės paramą šiems sprendimams bei didinti visuomenės atsparumą nedemokratinėms, žmogaus teises ribojančioms iniciatyvoms“.

Dar viena organizacija, minima kaip įsteigta Atviros Lietuvos fondo, gavusi finansavimą projektui iš Atvirų piliečių fondo yra Vilniaus politikos analizės institutas. Šis institutas irgi yra įsikūręs Didžioji g. 5. Jame dirba tokios žinomos asmenybės kaip saugumo ir gynybos ekspertu prisistatantis Marius Laurinavičius, buvęs bernardinai.lt redaktorius Donatas Puslys, švietimo ekspertė, buvusi ŠMM viceministrė, vėliau Prezidentės D. Grybauskaitės patarėja Virginija Budienė ir Algirdas Davidavičius, veikėjas, apibūdintinas kaip neprilygstamas „fondososininkas“. Jo „LinkedIn“ socialiniame tinkle pateiktas gyvenimo aprašymas rodo, kad ši asmenybė išvis nieko kita nėra dariusi, kaip tik spaudusi iš fondų pinigus ir už pinigus mokiusi kitus iš fondų spausti pinigus.

Vilniaus politikos analizės instituto projektas „Valdžios institucijų priežiūra savivaldybėse“ gavo 71 669,43 eurų iš Atvirų piliečių fondo.

Atvirų piliečių fondas dosniai dalina lėšas su homoseksualizmo normalizavimu susijusioms iniciatyvoms. Atvirų piliečių fondas skyrė 125 100 eurų projektui „Erdvė bendruomenei: LGBT+ socialinis-kultūrinis aktyvizmas“ (vykdytojas – asociacija „In corpore“). Atvirų piliečių fondas skyrė 147 981,98 eurų projektui „Žmogus žmogui žmogus: didesnė parama žmogaus teisėms kovoje už lygybę“ (vykdytojas – Lietuvos žmogaus teisių centras). Projekto aprašyme žadama: „Projektas padidins visuomenės palaikymą LGBTI+ teisių įtvirtinimui.“ Atvirų piliečių fondas skyrė 77 650,56 eurų projektui „Lytiškumo akademija“ (vykdytojas – VšĮ „Įvairovės namai“), kuriuo siekiama didinti moksleivių „sąmoningumą“ „lyčių lygybės, smurto lyties pagrindu, LGBTI+ asmenų diskriminavimo, reprodukcinių teisių pažinimo ir supratimo klausimais“. Atvirų piliečių fondas skyrė 144 882,66 eurų projektui „Rainbow Challange“ už LGBT+ teises ir galimybes“ (vykdytojas – Tolerantiško jaunimo asociacija).

Atrodo, kad būti fondų remiamu visuomenininku gali finansiškai apsimokėti. Šį klausimą galima panagrinėti plačiau.

Ar apsimoka dirbti Atviros Lietuvos fondui?

Šioje straipsnio dalyje baigiasi tik viešai prieinamų faktų vardijimas ir prasideda spėliojimas, kuris gali būti tikslus arba ne.

Rekvizitai.lt galima rasti šiek tiek viešai prieinamos informacijos apie Atviros Lietuvos fondo darbuotojų skaičių ir atlyginimus. Šiuo metu ALF dirba aštuoni darbuotojai, vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“ 2021 m. vasarį buvo apie 2207,37 eurų.

Žinoma, atlyginimai čia vidutiniai, o greičiausiai direktorius uždirba ne tiek pat kiek projektų koordinatorius. Pavyzdžiui, ALF įsteigtas Žmogaus teisių stebėjimo institutas neseniai paskelbė darbo pasiūlymą, kuriame siūlė 1300-1500 eurų „ant popieriaus“ projektų koordinatoriui/ei. Jeigu, pavyzdžiui, pusė ALF darbuotojų gauna 1500 eurų „ant popieriaus“, tai reikštų, kad kita pusė vidutiniškai turėtų gauti apie 3150 eurų „ant popieriaus“.

Bendra visų ALF fondų, institutų ir centrų tendencija tokia: vadovaujančias pozicijas užima patyrę, nusipelnę visuomenininkai, o visokiai projektų koordinatoriais dirba jaunimėlis. Jei jie dirba už 1500 eurų į rankas, tai pigiai parsidavinėja.

Bendrai paėmus ALF dirbti neapsimoka, nebent atskirai nubyrėtų iš projektinių lėšų. Brangus jaunime, jei ALF siūlo mažiau nei 250 eurų už dešimties sakinių spaudos pranešimo parengimą, tai žinokite, kad jus apgaudinėja.

Pažįstama ALF kompanija

Justinas Žilinskas, akademikas, rašytojas, aktyvus „Facebook“ komentatorius. Kaip tarptautinės teisės specialistas savo „Facebook“ sienoje skiria daug dėmesio įrodinėjimams, kad Covid-19 pasai neprieštarauja lygybės principams. Jis, anot Vikipedijos, su ALF dirbti pradėjo dar 1995 m. Šiandien jis yra ALF tarybos narys – tai nurodoma ALF puslapyje.

Kitas žinomas ALF tarybos veidas – Milda Dargužaitė, viešojoje erdvėje pristatoma kaip finansų analitikė. Ji nuo 2016 m. gruodžio iki 2017 m. lapkričio buvo Skvernelio vyriausybės kanclerė, 2011-2014 „Investuok Lietuvoje“ vadovė ir Ekonomikos ministro patarėja, 2004-2011 Niujorke, įmonėje Goldman Sachs dirbo turto vystymo srityje (tai reiškia – padėjo turtingiesiems investuoti taip, kad jie dar labiau praturtėtų). LinkedIn platformoje ji pati rašo, kad dirba tarptautinėje, nekilnojamo turto investicijomis užsiimančioje įmonėje „Northern horizon“. 2017 m. dalyvavo kuriant organizaciją „Lyderė“, kuri savo puslapyje rašo, kad siekia „Užtikrinti lyčių balansą vadovaujančiose pozicijose“, „Mažinti visuomenėje vyraujančius stereotipus lyčių atžvilgiu“, „Pritaikyti gerąją tarptautinę praktiką moterų karjeros srityje“, „Prisidėti prie vaiko priežiūros sistemos tobulinimo Lietuvoje“.

MILDA ALIŠAUSKIENĖ YRA KVIETUSI LIETUVOS MOKYTOJUS Į VDU ORGANIZUOTUS LYTINIO ŠVIETIMO SEMINARUS, KURIUOSE MOKYTOJUS KETINTA „SUPAŽINDINTI SU LYČIŲ, SEKSUALUMO IR ŠEIMŲ SAMPRATŲ ĮVAIROVE

Taip pat viešojoje erdvėje dažnai matoma Milda Ališauskienė. Ji yra VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos ir Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedrų profesorė. Paties VDU svetainėje rašoma, kad jos moksliniai interesai „religijos vaidmuo šiuolaikinėse visuomenėse, religija ir politika, lytys ir religija, religijų įvairovė ir religinis fundamentalizmas, naujosios religijos.“ LRT portale M. Ališauskienė yra komentavusi tai, ką pati pavadino „precedento neturinčiu“ LR Prezidento G. Nausėdos santykį su Lietuvos vyskupų konferencija ir teigė: „Prezidentui yra artima pozicija dviejų vyskupų, kurie į Lietuvos Katalikų Bažnyčią atsineša tokios amerikietiškos evangelinės krikščionybės sampratą, kuri šiaip jau yra pakankamai įtampoje, kai kada net konfliktuose su Šventojo Sosto politika, ypač, kas liečia socialinę politiką, visuomenės pažeidžiamas grupes“. Kritikuojami Katalikų Bažnyčios hierarchai, nes priešinasi partnerystės įstatymui ir Stambulo konvencijai.

Taipogi Milda Ališauskienė yra kvietusi Lietuvos mokytojus į VDU organizuotus lytinio švietimo seminarus, kuriuose mokytojus ketinta „supažindinti su lyčių, seksualumo ir šeimų sampratų įvairove, jos formavimosi pagrindais ir socialinėmis pasekmėmis.“

Savo „LinkedIn“ puslapyje Milda Ališauskienė rašo buvusi Atviros Lietuvos fondo valdybos nare nuo 2017 m. vasario iki 2019 m. sausio. Tiesa, 15min.lt publikacijoje „Atviros Lietuvos fondas bandys atkalbėti nuo aistros „tautiniam Putinui“, pasirodžiusioje 2017 m., Milda Ališauskienė vadinama „valdybos pirmininke“.

Šiandien Milda Ališauskienė ir toliau veikia kaip nevyriausybininkė – nuo 2019 m. sausio ji yra Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos (dukterinės ALF įstaigos) narė. Prieš tai (2016-2018 m.) šio instituto tarybos vadovė.

Šio instituto direktorius yra Dainius Pūras – vaikų ir paauglių psichiatras, VU profesorius. 2007-2011 m. jis buvo Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto nariu ekspertu, 2014-2020 m. Jungtinių tautų specialusis pranešėjas teisei į fizinę ir psichinę sveikatą. Taip pat kelias kadencijas pabuvo Vilniaus miesto tarybos nariu, atstovaudamas Liberalų ir centro sąjungą bei Liberalų sąjūdį. Šiandien jis taip pat aktyviai reiškiasi viešojoje erdvėje. Jis LRT portale ragino ratifikuoti Stambulo konvenciją: „Šiandien skaitau ir girdžiu jau mintinai kažkada išmoktus Kroatijoje ir kitose valstybėse skleistus pramanus apie tariamas Stambulo konvencijos grėsmes. Kodėl šiems absurdiškiems gąsdinimams ir jų skleidėjams Lietuvos visuomenė neparodo, kur yra jų vieta?“

ALF ir susijusiose organizacijos dirba dar ir tokie žinomi žmonės kaip „saugumo ir gynybos ekspertas“ Marius Laurinavičius, buvęs bernardinai.lt redaktorius Donatas Puslys, VDU lektorius politologas Gintaras Šumskas, teisininkas Henrikas Mickevičius, buvusi ŠMM viceministrė, VU švietimo politikos tyrėja Virginija Būdienė. Prieš tapdamas Konstitucinio teismo teisėju su ALF dirbo ir Vytautas Mizaras.

Minėti projektai, centrai, institutai tėra tik pavyzdžiai plataus tinklo žmonių, save laikančių svarbiais visuomenininkais. Už institucinių ryšių tinklo yra neformalus pažįstamų ir draugų tinklas. Jie vieni kitiems padeda bendroje kovoje. Tik ką ta jų kova duoda Lietuvai?