Prieš 80 metų, 1941 m. birželio 24 d., Minsko (Baltarusija) kalėjime sušaudytas Lietuvos kariuomenės pulkininkas, Lietuvos kriminalinės policijos valdybos direktorius, XV ir XVI ministrų kabineto vidaus reikalų ministras Steponas Rusteika.
Steponas Rusteika, Vytauto, gimė 1887 m. liepos 18 d. Maskvoje.
1908 m. baigė Aleksandro gimnaziją Rygoje, 1914 m. – Dorpato (dabar – Tartu) universitetą. Įgijo teisininko išsilavinimą. Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo carinės Rusijos kariuomenėje. 1914 m. baigė Kazanės karo mokyklą. 1916 m. suteiktas poručiko laipsnis.
1918 m. grįžo į Lietuvą. Šiauliuose organizavo vielinę miliciją ir jai vadovavo.
1919 m. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Šiaulių komendantūrą komendanto padėjėju. 1919 m. lapkričio 18 d. suteiktas pėstininkų kapitono laipsnis, paskirtas Šiaulių miesto ir apskrities komendantu, 1920 m. balandžio 12 d. – Telšių miesto ir apskrities karo komendantu. Šias pareigas ėjo iki 1930 m. 1922 m. suteiktas majoro laipsnis. 1924 m. sausio 1 d. paskirtas Telšių karo srities viršininku. 1925 m. gegužės 15 d. suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis.
Nuo 1930 m. vasario 1 d. iki 1931 m. balandžio 2 d. – Lietuvos kriminalinės policijos (tuometinės Lietuvos Respublikos saugumo tarnybos) direktorius. Vienas pagrindinių politinio sekimo ir kontržvalgybos organizatorių.
1930 m. rugpjūčio 22 d. suteiktas pulkininko laipsnis.
Nuo 1931 m. balandžio 1 d. iki 1935 m. rugsėjo 6 d. – Lietuvos Respublikos XV, XVI Ministrų Kabinetų vidaus reikalų ministras. Vykdė Vidaus reikalų ministerijos žinybų reformas: 1932 m. Kaune įkurta policijos mokykla, valsčiuose vietoj polici¬jos punktų įsteigtos nuovados, vachmistro pareigybė, policijos darbuotojai pradėti atestuoti.
1933 m. kriminalinės policijos valdyba pertvarkyta į Valstybės saugumo departamentą, saugumo tarnyba atskirta nuo kriminalinės policijos. 1934 m. S. Rusteika paskelbė Valstybės saugumo departamento statutą. Ėmėsi priemonių sulaikyti kitų valstybių (daugiausia SSRS) agentus. Jo pastangomis įsteigti kontržvalgybininkų kursai.
1934 m. su saugumo policijos viršininku Felicijonu Bortkcvičiumi vadovavo vadinamųjų noimanininkų (1933-1934 m. Klaipėdos krašte veikusios nacių partijos Socialistinė tautos sąjunga nariai, rėmėjai ir šalininkai), kurie Klaipėdos krašte rengė sukilimą, sulaikymo operacijai. 1935 m. išėjo į atsargą.
Nuo 1935 m. iki 1940 m. – Kauno miesto viceburmistras.
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus II rūšies 3-iojo laipsnio, Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio, Šaulių žvaigždės, Latvijos Trijų žvaigždžių 1 -ojo laipsnio, Rusijos Šv. Stanislavo 3-iojo laipsnio ordinais, Lietuvos nepriklausomybės, Šaulių žvaigždės ir Latvijos Išsivadavimo karo 10-mečio medaliais, ugniagesių „Artimui pagalbon“ 1-ojo laipsnio kryžiumi ir Estijos ugniagesių I-ojo laipsnio Aukso kryžiumi.
1940 m. rugpjūčio 6 d. suimtas, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. 1941 m. gegužės 30 d. SSRS NKVD Karo tribunolo nuteistas aukščiausia – mirties – bausme.
1941 m. birželio 23-iosios naktį kartu su kitais kaliniais išvežtas į Minsko kalėjimą Baltarusijoje.
1941 m. birželio 24 d. sušaudytas Minsko kalėjime. Palaikų užkasimo vieta nežinoma.
