Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sekmadienį pareiškė matantys „galimybę pakeisti karo eigą“ Ukrainoje, nors Londonas perspėjo nebandyti „sureguliuoti“ padėties dabar.
Dauningo gatvės atstovas spaudai sakė, kad Vokietijoje vykstančio Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo kuluaruose derybų susėdę lyderiai „sutarė, kad tai yra lemiamas momentas konflikto eigai ir egzistuoja galimybė pakeisti karo eigą“.
Tačiau B. Johnsonas taip pat įspėjo E. Macroną, kad „bet kokie bandymai išspręsti konfliktą dabar tik sukels ilgalaikį nestabilumą“.
Pasak atstovo spaudai, B. Johnsonas perspėjo, kad tai taip pat gali suteikti Rusijos prezidentui Vladimirui „Putinui leidimą neribotai manipuliuoti suvereniomis šalimis ir tarptautinėmis rinkomis“.
Priešingai nei E. Macronas, kuris tęsė dialogą su V. Putinu, B. Johnsonas atmetė galimybę derėtis su Kremliaus šeimininku, kurį nuo vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, vadina „diktatoriumi“.
Interviu Britanijos žiniasklaidai B. Johnsonas teigė, kad Vakarai turėtų „labai, labai sąžiningai“ aptarti karo padarinius, įskaitant infliaciją. Jis sakė tikintis, jog visi supras, kad nuolaidų Putinui neturi būti. „atsitraukimo kaina, kaina už leidimą Putinui pasisekti savo tiklus… bus daug, daug didesnė“,- kalbėjo jis.
Paklaustas, ar nerimauja dėl paramos Ukrainai lūžio, premjeras atsakė: „Manau, kad spaudimas yra ir nerimas yra, turime būti sąžiningi. Tačiau neįtikėčiausias dalykas, kuri įvyko, tai Vakarų reakcija dėl Putino invazijos į Ukrainą- išryškėjo vienybė, NATO buvo tvirta, G7 liko tvirtas, o mes ir toliau esame tvirti. Bet norėdami išsaugoti vienybę, kad ji būtų veiksminga, turime nuoširdžiai diskutuoti apie tai, kas vyksta, kalbėti apie spaudimą, kurį jaučia atskiri draugai ir partneriai, kurį jaučia gyventojai, ar tai būtų diskusijos dėl energijos ir maisto kainų ar kitų išlaidų.
Prieš susitikimą M. Johnsono paklausė, ar Prancūzija ir Vokietija daro pakankamai dėl Ukrainos. Savo atsakyme M. Johnsonas daugiausia dėmesio skyrė Berlynui, neminėdamas Prancūzijos. „Tik pažiūrėkite, ką padarė vokiečiai vieni“, – sakė jis. „Niekada gyvenime netikėjau, kad pamatysiu Vokietijos kanclerį, kuris žengs taip ryžtingai, kaip tai padarė Olafas Scholzas – atsiųs ginklų ukrainiečiams, kad šie apsisaugotų. „Jis žengė didžiulius, didžiulius žingsnius. Mes iš Rusijos gauname 4 procentus dujų, o Vokietija – 40 procentų. „Jie susiduria su galingu spaudimu, jie turi gauti energiją iš kitur. Bet jie tai daro. Jie deda pastangas. Jie aukojasi. „Taip yra todėl, kad jie žino, jog už laisvės kainą verta mokėti.
dailymail.co.uk
