Prancūzijos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį patvirtino Nicolas Sarkozy apkaltinamąjį nuosprendį dėl neteisėto jo perrinkimo kampanijos finansavimo 2012 metais.
Kasacinio teismo sprendimu N. Sarkozy galutinai nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme, iš kurios pusė skirta vykdyti atidedant, už apgaulingai per dideles išlaidas nesėkmingai kampanijai.
Pagal Prancūzijos įstatymus ši bausmė gali būti atliekama namuose, stebint ją elektronine apyranke ar taikant kitus teisėjo nustatytus apribojimus.
Sprendimas priimtas praėjus vos dviem savaitėms po to, kai N. Sarkozy buvo paleistas iš kalėjimo, kol nagrinėjamas jo apeliacinis skundas kitoje kampanijos finansavimo byloje. 70-metis politikas 20 dienų buvo įkalintas Paryžiaus „La Santé“ kalėjime, kai teisėjai jį nuteisė už sąmokslą gauti slaptą finansavimą iš Libijos 2007 metais. Jis neigė bet kokius nusižengimus.
Toliau pateikiama informacija apie trečiadienio sprendimą ir kitus su N. Sarkozy susijusius teisinius procesus.
2021 m. Paryžiaus teismas ir 2024 m. apeliacinis teismas pripažino N. Sarkozy kaltu dėl neteisėto kampanijos finansavimo 2012-aisiais. Politikas kaltintas išleidęs beveik dvigubai daugiau nei įstatymų nustatyta 22,5 mln. eurų kampanijos riba per rinkimus, kuriuos pralaimėjo socialistui François Hollande’ui.
N. Sarkozy nuosprendis dabar laikomas galutiniu pagal Prancūzijos įstatymus – tolesnė apeliacija negalima.
Aukščiausiasis Teismas iš naujo nenagrinėja visos bylos, o tikrina, ar įstatymai ir proceso taisyklės buvo taikomi tinkamai.
Kasacinis teismas trečiadienį nurodė, kad „patvirtina apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo kandidatas į prezidentus, jo kampanijos vadovas ir dviejų jį rėmusių politinių partijų direktoriai nuteisti dėl neteisėto kampanijos finansavimo“.
N. Sarkozy apeliacinis teismo procesas dėl Libijos finansavimo bylos turėtų vykti nuo kovo 16 iki birželio 3 dienos.
Rugsėjį Paryžiaus teismas pripažino jį kaltu dėl nusikalstamo susivienijimo 2005–2007 m., kai jis ėjo vidaus reikalų ministro pareigas, siekiant finansuoti jo pergalingą 2007 m. prezidento kampaniją iš Libijos lėšų mainais į diplomatinę malonę. Už tai jis buvo nuteistas penkerių metų laisvės atėmimo bausme.
N. Sarkozy buvo išteisintas dėl trijų kitų kaltinimų, įskaitant pasyvią korupciją, neteisėtą kampanijos finansavimą ir viešųjų lėšų grobstymo slėpimą.
Teismas nustatė, kad du artimiausi N. Sarkozy bendražygiai 2005 m. surengė slaptus susitikimus su Abdullah al-Senoussi – M. Kadhafi svainiu ir Libijos žvalgybos vadovu.
M. Kadhafi buvo nuverstas ir nužudytas per 2011 m. sukilimą, nutraukusį keturis dešimtmečius trukusį jo valdymą. Al-Senoussi laikomas 1988 m. „Pan Am“ lėktuvo susprogdinimo virš Lokerbio (Škotija) ir 1989 m. prancūzų lėktuvo susprogdinimo virš Nigerio organizatoriumi. 2003 m. Libija prisiėmė atsakomybę už abu išpuolius.
N. Sarkozy gruodžio 10 d. išleis knygą apie savo pastarąjį laiką kalėjime, pavadintą „Kalinio dienoraštis“.
Jis apibūdino kalėjimą kaip „košmarą“
„Niekada neįsivaizdavau, kad patirsiu kalėjimą sulaukęs 70 metų. Šis išbandymas man buvo primestas, ir aš jį išgyvenau. Tai sunku, labai sunku“, – sakė N. Sarkozy per teismo posėdį dėl jo paleidimo.
Socialiniame tinkle „X“ jis rašė, kad „triukšmas, deja, yra nuolatinis“ ir kad „vidinis žmogaus gyvenimas kalėjime tampa stipresnis“.
2023 m. Prancūzijos tyrimo teisėjai pateikė preliminarius kaltinimus N. Sarkozy dėl įtariamo dalyvavimo galimame bandyme išteisinti jį Libijos finansavimo byloje darant spaudimą liudytojui.
2016 m. Prancūzijos ir Libano verslininkas Ziadas Takieddine teigė iš Tripolio pristatęs lagaminus su grynaisiais į N. Sarkozy vadovaujamą Vidaus reikalų ministeriją, tačiau vėliau šį pareiškimą atsiėmė.
Finansų prokurorai nurodė, kad N. Sarkozy įtariamas „naudojęs korupcinę įtaką liudytojui“.
N. Sarkozy žmonai, buvusiam supermodeliui Carlai Bruni-Sarkozy, 2024 m. liepą pateikti preliminarūs kaltinimai dėl įtariamo dalyvavimo bandant daryti spaudimą Takieddine. Jai skirta teisminė priežiūra, apimanti draudimą bendrauti su visais proceso dalyviais, išskyrus jos vyrą.
Tyrimo teisėjai dar turi nuspręsti, ar byla bus perduota teismui.
Ziadas Takieddine mirė šių metų rugsėjį Beirute.
N. Sarkozy teistume taip pat užfiksuotas galutinis nuosprendis už korupciją ir prekybą poveikiu, kai jis ėjo prezidento pareigas.
Praėjusiais metais Kasacinis teismas paliko galioti apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo N. Sarkozy pripažintas kaltu dėl bandymo papirkti teisėją mainais į informaciją apie jo teismo procesus. Ši byla buvo atskleista per pasiklausytus telefoninius pokalbius atliekant tyrimą dėl Libijos finansavimo.
N. Sarkozy buvo nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme, tačiau turėjo teisę ją atlikti namuose su elektronine apyranke. Gegužę jis buvo lygtinai paleistas dėl amžiaus, leidusio jam atsisakyti elektroninės žymos po kiek daugiau nei trijų mėnesių.
Po šio nuosprendžio iš N. Sarkozy buvo atimtas Garbės Legiono ordinas – aukščiausias Prancūzijos apdovanojimas. N. Sarkozy buvo išteisintas dėl trijų kitų kaltinimų, įskaitant pasyvią korupciją, neteisėtą kampanijos finansavimą ir viešųjų lėšų grobstymo slėpimą.
breitbart.com
„Niekada neįsivaizdavau, kad patirsiu kalėjimą sulaukęs 70 metų“, – sako buvęs prezidentas, pamiršęs, kad Vokietijoje šimtametes močiutes tampo po teismus, teisia ir pasodina kalėjimuose numirti. Ir tai vadinama liberaliąja demokratija. Po Francois Mitterrand Prancūzijoje nebeliko rimtų prezidentų. O dirbtinai pradėtas „Arabų pavasaris“ Europai gali būti jos galo pradžia ir tai labai rimta, nesijuokit. Juk visuotinai žinoma, kad Bolševikų rūmų perversmą suplanavo, organizavo ir įvykdė ne rusų slaviškos kilmės žmonės, ir ne fino-ugrai, ir t.t. Ir po jo ta vadinama Proletariato arba kitaip ubagų revoliucija buvo ir yra ne „Rusų revoliucija“. Jokios „Rusų revoliucijos“ nebuvo. Tie Trys, kurie įvykdė tą vadinamąją revoliuciją nėra slavų kilmės rusai ir t.t., ir panašiai, bet Kapsukės vadovėliuose vaikams ir studentams apie tai nerašoma arba rašoma priešingai tiesai. Pati tiesa užrakinama ir kriminalizuota. Kad ji nebūtų viešinama, tam reikalui budi fūristai keliuose ir langų majorai miestų mikrorajonuose. Dirbtinai pradėtas „Gudų pavasaris“ mums irgi gali baigtis katastrofa.