Keista politinė praktika.
Tradiciškai rinkėjai kreipiasi į politikus dėl vieno ar kito teisės akto priėmimo, renka tam piliečių parašus, tačiau kolega T. V. Raskevičius elgiasi priešingai.
Kuriamas keistas precedentas, kuomet politikas tarsi nežinodamas ar ignoruodamas didžiosios dalies visuomenės nuomonę (70,2 proc. nepalaiko Partnerystės idėjos, Vilmorus), raštu kreipiasi į nevyriausybinių organizacijų ir verslo įmonių vadovus, universitetų rektorius, kultūros atstovus ir užsienio šalių ambasadorius, prašydamas viešai palaikyti Partnerystės įstatymo projektą.
Įdomiausia yra tai, kad adresatams, kurie nerašys laiškų raginančių pritarti šiam projektui, teoriškai gali grėsti politinis šantažas – paviešinant atsisakiusiųjų pavardes.
Iš viso išsiųsta daugiau nei 200 laiškų. Ir tai matyt tik pradžia, nes šiandienos Seime kolegos T. V. Raskevičiaus teisinė praktika yra nuolatiniai bandymai į bet kurį įstatymo projektą teikti atitinkamas Partnerystės įstatymo nuostatas.
Kuo greičiau tegul pradeda šantažuoti. Padarys gerą reklamą žmonėms, turintiems sveiko proto, kritinio mąstymo ir galvojantiems apie valstybės, o ne savo „ratelio” reikalus. Žinosime už ką balsuoti per kitus rinkimus.
Ar ne keista?
Akurat tokios ,,rekomendacijos” sovietmečiu buvo naudojamos…
Kuo toliau, tuo aukščiau ant altoriaus lipa.
Ar tik nepareikalaus Tauta ankstesnių rinkimų? Arba pati surengs, neapsikentusi.
Čia ne tas atvejis, kai žmogų dažnai vadinant kiaule, jis pradeda kriuksėti. Šitoks dažnas lindimas po daugumos gyventojų, kurie to nepageidauja, skūra, manau, kad nuteikia priešiškai net ir tuos, kurie- netikintys į Dievą (todėl buvo iki šiol abejingi šios kuopelės narių viešinimuisi, lipimui ant sprando). Ypač tuos, kurie yra už tikybą į Dievą, tradicinę šeimą, šimtmečiais nusistovėjusias tradicijas ir t.t.. Bijau, kad dėl šitokio elgesio kai kam gali ir nervai neišlaikyti. O štai tada ir gali būti taip, kad putė butolinovičius, atseit, ginantis rusakalbių „teisę” elgtis kitose valstybėse ne pagal tų valstybių Įstatymus, bet taip, kad Maskvai būtų naudinga, kartu su Lukašenka, kuris yra pasakęs, kad „geriau Lukašenka negu gėjas”, gali apsigalvoti ir apjungęs rusakalbius su gėjais, gali jų „pažeidžiamas ” teises pradėti ginti.
Eilinė V. Raskevičiaus rašliava – demagogijos ir šantažo pavyzdys. Bandymas susieti civilinės elgsenos pavyzdį – partnerystę su karo Ukrainoje klausimu – ne tik primityvus, bet ir pavojingas: esą jei neremi „partnerystės”, tai neva palaikai karą Ukrainoje.
Iš tikrųjų tai mes, rinkėjai, esant reikalui, siunčiame laiškus išrinktiems Seimo nariams, o ne priešingai – Seimo narys mums. Kas jam davė teisę brautis į mūsų namus ir reikalauti, kad palaikytume jo užmačias? Ar toks asmuo ir toliau turi būti Seime?
Tokia gėjų iškrypėlių taktika…