JAV jau kelis mėnesius padeda Ukrainai rengti tolimojo nuotolio smūgius Rusijos energetikos objektams, o pareigūnai teigia, kad tai yra koordinuotos pastangos susilpninti Vladimiro Putino ekonomiką ir priversti jį sėsti prie derybų stalo.
Pasak kelių Ukrainos ir JAV pareigūnų, susipažinusių su šia kampanija, JAV žvalgybos tarnybos Kijevui suteikė informaciją, leidusią surengti smūgius svarbiems Rusijos energetikos objektams, įskaitant toli esančias naftos perdirbimo gamyklas.
Anksčiau nutylima parama nuo vasaros vidurio sustiprėjo ir buvo labai svarbi padedant Ukrainai vykdyti atakas, nuo kurių Joe Bideno administracija stengėsi sulaikyti ukrainiečius. Kijevo smūgiai padidino energijos kainas Rusijoje, paskatino Maskvą sumažinti dyzelino eksportą ir importuoti degalus.
Žvalgybos informacijos dalijimasis yra naujausias ženklas, kad Trumpas sustiprino savo paramą Ukrainai, nes jo nusivylimas Rusija išaugo.
Šis pokytis įvyko po liepos mėnesį įvykusio Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio telefono pokalbio, kai, kaip pranešė „FT“, JAV prezidentas paklausė, ar Ukraina galėtų smogti Maskvai, jei Vašingtonas suteiktų jai tolimųjų nuotolių ginklus.
Trumpas parodė savo paramą strategijai „priversti juos [rusus] pajusti skausmą“ ir priversti Kremlių derėtis, sakė du žmonės, informuoti apie pokalbį. Baltieji rūmai vėliau pareiškė, kad Trumpas „tik uždavė klausimą, o ne skatino tolesnius žudymus“.
JAV žvalgyba padeda Kijevui planuoti maršrutus, aukštį, laiką ir užduotis, leidžiant Ukrainos tolimojo nuotolio smogiamiesiems dronams išvengti Rusijos oro gynybos, sakė su šiuo klausimu susipažinę pareigūnai.
Su operacija susipažinę asmenys sakė, kad Vašingtonas buvo glaudžiai įtrauktas į visus planavimo etapus. JAV pareigūnas sakė, kad Ukraina pasirinko tolimojo nuotolio smūgių taikinius, o Vašingtonas pateikė žvalgybos informaciją apie šių objektų pažeidžiamumą.
Kiti operacijoje dalyvavę ir apie ją informuoti asmenys teigė, kad JAV taip pat nustatė prioritetinius taikinius ukrainiečiams. Vienas iš jų apibūdino Kijevo dronų pajėgas kaip „įrankį“, kuriuo Vašingtonas siekia pakenkti Rusijos ekonomikai ir paskatinti Putiną siekti susitarimo.
Trumpas atvirai reiškė nusivylimą Putinu, po to, kai Aliaskos viršūnių susitikime šiam nutiestas raudonas kilimas nedavė jokios apčiuopiamos naudos. Tai buvo vienas iš veiksnių, lėmusių Trumpo pozicijos pasikeitimą ir paramą gilesniems smūgiams, teigė šaltiniai.
Vašingtonas jau seniai dalijasi žvalgybos informacija su Kijevu, siekdamas padėti vykdyti atakas prieš Rusijos karinius taikinius okupuotose Ukrainos teritorijose ir iš anksto įspėja apie Rusijos raketų ir dronų smūgius. Bideno administracija leido smūgius JAV „Himars“ ir „Atacms“ raketomis į Rusijos pasienio rajonus po to, kai Šiaurės Korėja dislokavo ten savo karius.
Tačiau JAV neprisipažino dalyvaujanti Ukrainos smūgiuose prieš Rusijos energetikos objektus. Vašingtonas ilgą laiką stengėsi susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų įtraukti jį į konfliktą su Maskva.
Didėjanti Trumpo administracijos kovinė parama Ukrainai iš esmės skiriasi nuo ankstyvosios Trumpo politikos, kai jis buvo trumpam sustabdęs žvalgybos ir karinę pagalbą Kijevui, siekdamas priversti jį pradėti taikos derybas su Maskva.
Zelenskis trečiadienį Kijeve surengtoje spaudos konferencijoje atsisakė kalbėti apie JAV žvalgybos vaidmenį jo armijos giliuose smūgiuose Rusijos teritorijoje. Tačiau jis sakė, kad Ukraina „bendradarbiauja su JAV žvalgyba, pirmiausia siekdama apsiginti“, nurodydamas vakarų partnerių tiekiamas „Patriot“, „Nasams“ ir „Iris-T“ oro gynybos sistemas.
Nesena Ukrainos giluminių smūgių sėkmė daugiausia buvo susijusi su technologiniais dronų atnaujinimais ir padidėjusia vidaus gamyba, dėl ko Kijevas galėjo vienu metu paleisti daugiau dronų. „Mūsų dronai ir kai kurios raketos tampa vis geresnės: daugiau naudojimo galimybių, didesnė gamyba“, – sakė Zelenskis.
Daugumą giluminių smūgių atlieka Ukrainos saugumo tarnyba SBU ir šalies ginkluotųjų pajėgų Bepiločių sistemų pajėgos. Tačiau kiti žvalgybos ir kariniai padaliniai taip pat atlieka svarbų vaidmenį šiuose išpuoliuose.
Zelenskis sakė, kad Ukrainos „Fire Point“ ir „Liutyi“ tolimojo nuotolio dronai – kartais iki 300 vienoje operacijoje – buvo pagrindiniai masiniuose antskrydžiuose. Tačiau Ukrainos pajėgos neseniai taip pat paleido savos gamybos „Neptune“ ir „Flamingo“ raketas į taikinius Rusijoje.
Šeštadienį SBU pranešė, kad jos elitinio „Alpha“ padalinio tolimojo nuotolio dronai sėkmingai smogė „Bashneft-UNPZ“ naftos perdirbimo gamyklai Ufoje, esančiai maždaug 1400 kilometrų nuo Ukrainos. Ši gamykla yra viena didžiausių naftos perdirbimo gamyklų Rusijoje, tiekiančių degalus ir tepalus Rusijos kariuomenei.
Tai buvo trečiasis smūgis energetikos objektams Rusijos Baškortostano regione per pastarąjį mėnesį.
SBU pranešė FT, kad tolimojo nuotolio smūgiai yra skirti sunaikinti priešo karinį potencialą, įskaitant jo ekonominius pajėgumus“. Ji pridūrė, kad Kijevas stengsis padidinti smūgių skaičių ir aprėptį Rusijoje.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas šį mėnesį sakė, kad „akivaizdu“, jog JAV ir NATO „reguliariai“ teikia Ukrainai žvalgybos informaciją, įskaitant informaciją apie smūgius Rusijos energetikos objektams.
Trumpas dar neapsisprendė, ar tiekti Ukrainai tolimųjų nuotolių raketas, įskaitant „Tomahawk“ ir pirmadienį sakė, kad nori sužinoti daugiau apie tai, kaip jos būtų naudojamos.
Zelenskis trečiadienį sakė, kad „Tomahawk“ variantas yra svarstomas ir kad jis „galėtų sustiprinti Ukrainą ir šiek tiek atšaldyti rusus“.
Netrukus po liepos mėnesio skambučio žmonės, susipažinę su Ukrainos giluminio smūgio dronų operacija, sakė, kad JAV žvalgyba pradėjo teikti informaciją Kijevui su nauju detalumo lygiu. Ši informacija leido Kijevui geriau žemėlapiuose pažymėti Rusijos oro gynybos sistemas ir suplanuoti smūgių maršrutus.
Ukrainos smūgių Rusijos naftos ir dujų įrenginiams bei vamzdynams, maitinantiems Maskvos karą, tempas rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais smarkiai padidėjo. Žala privertė Maskvą sumažinti dyzelino eksportą ir padidino jos priklausomybę nuo importuojamo kuro.
Tyrimų grupės „Energy Aspects“ duomenimis, smogta mažiausiai 16 iš 38 šalies naftos perdirbimo gamyklų, kai kurioms – keletą kartų, dėl to buvo sutrikdyta daugiau nei 1 mln. barelių per dieną perdirbimo pajėgumai.
Trečiadienį Zelenskis sakė, kad Maskva importuoja benziną – „visų pirma iš Baltarusijos ir Kinijos“ – ir apribojo eksportą. Jis pridūrė, kad dėl Ukrainos smūgių Rusija greičiausiai prarado iki 20 proc. kuro gamybos pajėgumų.
Šaltinis ft.com
Aišku, JAV žvalgyba dabar yra ukrainiečių dronų „oždirbis, o Trumpas – tiesiog „paklausė klausimo. Koks suprastas planas, kai „įrankis (dronai) pradeda patikrinti savo vadovą (Trumpą) dėl skausmo! Bet kaip aišku, „Fire Point ir „Liutyi dronai šiandien patiko daugiau nei tik Maskvai – ir „Bashneft šalia Ufos, ir tiesiog Maskvos bunkeriams. Žinoma, Kremlis jau pradėjo prašyti „Patriot pataisų, nes šiandien išsiaiškino, kad „reguliariai gali prastai skambėti ir užmiršti apsaugoti viską. Tačiau štai ir šiandien Maskva vis dar importuoja benziną – „visiškai iš paslaptingų šalių, kaip sakė Zelenskis. Aišku, kartais skausmas – tai ir pat geras marketingas!