Atliekas deginančios jėgainės vartotojų sąskaita kasmet galimai uždirba 70–80 mln. eurų

Atliekas deginančios jėgainės Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vartotojų sąskaita galimai uždirba 70–80 mln. eurų kasmet, nors jų veikla yra reguliuojama, todėl jų pelningumas turėtų būti apie 10 kartų mažesnis. Didžiąją naudos dalį dėl to gauna privatus kapitalas. 

Tautos forumas 2026 m. kovo 5 d. paskelbė pareiškimą, kuriame atkreipė Seimo narių, Vyriausybės ir kitų atsakingų institucijų dėmesį į 2026 m. vasario 27 d. Vilniaus m. tarybos nario Almanto Stankūno pareiškimą Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (VERT) dėl neplaninio UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė, UAB Kauno kogeneracinė jėgainė ir UAB „Gren Klaipėda“ veiklos tyrimo.

A. Stankūno pareiškime nurodoma, kad šios įmonės yra vieni iš pagrindinių šilumos gamintojų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose bei pagrindinės buitines atliekas deginančios gamyklos. Taip pat įmonės gamina ir tiekia į elektros tinklus didelį elektros kiekį ir šitaip daro įtaką elektros kainoms vartotojams.

A. Stankūnas savo pareiškime pateikė informaciją, patvirtinančią, kad visų įmonių veiklos grynasis pelningumas yra labai aukštas ir atskirais atvejais siekia net 50 proc. Pareiškime yra nurodyta, kad toks pelningumas gali būti nepagrįstas, nes įmonių veikla yra reguliuojama ir jų gaminamos šilumos kainos bei mokestis už atliekų priėmimą yra kontroliuojami Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT). Kontroliuojamą veiklą vykdančių komunalinio sektoriaus įmonių pelningumas paprastai turėtų sudaryti tik 5–10 proc. Pareiškime yra nurodyta, kad šilumos vartotojai ir atliekų tiekėjai, mokėdami nepagrįstai aukštas kainas, per metus gali prarasti 70–80 mln. eurų.

Tautos forumo nariai ne kartą yra pasisakę dėl to, kad privatus kapitalas negali būti energetikos ir komunalinio sektoriaus įmonių, turinčių natūralios monopolijos požymių, akcininku.

Atskirai ir plačiai dėl to buvo pasisakyta 2022-03-21 Nacionalinio susivienijimo kreipimesi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimą, Vyriausybę ir kitas institucijas. Vienas iš pagrindinių kreipimosi reikalavimų buvo „principingai ir aiškiai įvertinti laisvosios rinkos principų diegimo ydas ir šių principų keliamas grėsmes mūsų valstybės energetikos sektoriui.“

Minėto pareiškimo aktualumas yra akivaizdus vertinant situaciją dėl atliekų deginimo įmonių. Jeigu šių įmonių savininkai būtų tik savivaldybės arba valstybė, dėl netinkamo veiklos reguliavimo atsiradęs įmonių papildomas pelnas grįžtų Lietuvos piliečiams per dividendus, išmokamus savivaldybių ar valstybės biudžetams.

UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė valdo „Ignitis grupė“, kurios dalis priklauso privatiems akcininkams, o nuo šiol įmonę valdo ir naujas privatus investuotojas, įsigijęs 49 proc. įmonės akcijų paketą. UAB Kauno kogeneracinė jėgainė nuo pat įsteigimo 51 proc. akcijų priklausė AB „Lietuvos energija“, vėliau „Ignitis grupei“ ir 49 proc. – Suomijos įmonei „Fortum“, o vėliau – partnerių valdomai įmonei „Gren“. UAB „Gren Klaipėda“ nuo pat pradžių 100 proc. akcijų priklausė Suomijos įmonei „Fortum“ o vėliau – partnerių valdomai įmonei „Gren“.

Turint omenyje dabartinį įmonių pelningumą, kyla pagrįstos abejonės ir klausimai, ar privataus kapitalo akcininkai kartu su jiems palankiais politikais ir/ar valdininkais nepadarė įtakos teisės aktų turiniui tokiu būdu, kad minėti aktai, pažeidžiant visuomenės interesus, būtų palankūs įmonių savininkams.

Tautos forumas pareiškime pareikalavo:

1. Užtikrinti, kad pagal A. Stankūno 2026-02-27 pareiškimą VERT atliktų objektyvų ir nepriklausomą tyrimą, išsamiai atsakant į visus pareiškime keliamus klausimus.
2. Užtikrinti, kad paaiškėjus, jog dėl netinkamo atliekų deginimo jėgainių veiklą reguliuojančios metodikos taikymo papildomas išlaidas, jėgaines valdančių įmonių pelno naudai, patyrė šilumos vartotojai ar atliekų tiekėjai, būtų inicijuotas tokių nuostolių kompensavimas.
3. Įvertinti, ar atliekas deginančių jėgainių įmonių akcininkai ir jų paveikti politikai ir/ar valstybės tarnautojai galėjo neteisėtais veiksmais padaryti įtaką, kad įmonių veiklą reguliuojančios metodikos neribotų, arba nepakankamai ribotų, įmonių veiklos pelningumą šilumos vartotojų ir atliekų tiekėjų sąskaita, inicijuoti teisėsaugos tyrimą dėl neteisėtų veikų.
4. Išsamiai įvertinti būtinybę keisti atliekų deginimo jėgainių veiklą reguliuojančią metodiką, kad ji atitiktų suinteresuotų šilumos vartotojų ir atliekų tiekėjų interesus.
5. Parengti pasiūlymus dėl atliekų deginimo jėgainių privatiems akcininkams tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančių akcijų nacionalizavimo, kad jų akcijos priklausytų tik savivaldybėms ir/ar valstybei.

Priedai:

2026 m. kovo 5 d. Tautos forumo pareiškimas dėl nepagrįstai didelių atliekų deginimo jėgainių pelnų vartotojų sąskaita.

2026 m. vasario 27 d. Vilniaus m. tarybos nario A. Stankūno pareiškimas Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai.