Jau ne tik Laisvės partija, bet ir TS-LKD kandidatas į Kauno merus V.Juozapaitis, mano, kad reikėtų naikinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymą? Tik taip, o ne kitaip suprantu jo poziciją. Tiesa, ji visai nenustebino, jo balsavimai šioje Seimo kadencijoje atitinka laisviečių programinius punktus. Gal partija, savo pavadinime vis dar naudojanti žodį „krikščionys”, dar ir inicijuos minimo įstatymo pakeitimą? Ir koks tada skirtumas tarp TS-LKD keliamo V. Juozapaičio ir Laisvės partijos keliamo M. Bertulio pažiūrų? Ogi jokio skirtumo.
Priminsiu, jog pagal šį įstatymą, tokiai informacijai priskiriama ir ta informacija, kuria, be kita ko, „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“. Kitaip tariant, panaikinus įstatymą, informacija apie egzistuojančius įvairių lyčių ir individų derinius, sumaniusiems vadintis šeima, ne tik galėtų, bet ir turėtų būti pristatoma nepilnamečiams, greta prigimtinio šeimos modelio.
Taip, Lietuva pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) dėl apribotos rašytojos Neringos Macatės pasakų knygos „Gintarinė širdis“, aprašančios tos pačios lyties asmenų santykius, leidybos. Teismas pripažino, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnį, apibrėžiantį saviraiškos laisvę.
Šioje vietoje tikslinga pacituoti dr. Vytautą Sinicą, „pralaimėti garbingiau negu visai nekovoti, nors labai labai abejoju, kaip atsidavusiai Lietuva buvo atstovaujama EŽTT šioje byloje. <…> Kai jums aiškins, kad tarptautinės organizacijos neva nesikiša į šeimos arba švietimo politiką, parodykite šitą.
Valstybėms yra sistemingai ir vis agresyviau diktuojama, kokia informacija turi pasiekti vaikus. Šiuo konkrečiu atveju diktuojama, kokios pasakos privalo būti prieinamos. Valstybė negali spręsti, ką varžo. <…>
Niekada nepamirškime, kad kairiesiems (dažnai apsimetantiems liberalais) nerūpi jokia žodžio laisvė, čia pat apsisukę jie draus jums jūsų neva neapykantos kalbą ar net cituoti Bibliją. Žodžio laisvė jiems rūpi tik tada, kai instrumentiškai pasitarnauja savo požiūrį skleidžiant vaikams ir seksualizuojant vaikystę apskritai. Bet informacijos vaikams ribojimas niekada ir niekaip su žodžio laisvės principu nesikerta.“
O kandidato į mano gimto miesto merus V. Juozapaičio pozicija yra nuolankus keliaklupsčiavimas prieš trečiąsias šalis, nei kiek neatsižvelgiant į didžiosios dalies visuomenės ne kartą apklausose išreikštą neigiamą poziciją dėl vienos lyties asmenų santykių prilyginimo šeimai. Ar tikrai toks servilistiškas asmuo tinkamas būti Kauno meru?
Tenka rašyti politinė reklama.
