Kalbos apie gyventojų saugumą lieka kalbomis, o darbai byloja ką kitą. Vilnius investuos į pramogų kompleksą, Kaunas – nugriaus vieną iš turimų slėptuvių.
Niekam nereikalinga sovietinė slėptuvė Kauno centre, po buvusiu Juzės pastatu, berods bus nugriauta, vietoje jos iškils požeminis auto parkingas. Jeigu kiltų neramumų, aplinkinių namų gyventojų saugumu pasirūpinta pažangiai – kolektyvinės apsaugos ženkleliai užklijuoti ant netoliese esančios Aklųjų sankryžos požeminės perėjos ir poros vaikų darželių. Antai, paskaičiuota, jog iš 4 pusių atviroje požeminėje perėjoje saugiai jaustis gali net 530 kauniečių.
Valstybinė Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teigia, jog leidimas statyboms buvo išduotas 2021 m. ir nieko padaryti jie negali. Suprasti galima, bet pateisinti – tikrai ne. Jeigu visuotinai akcentuojama, kad gyvename geopolitinio lūžio laikais, privalu būti susikrovus evakuacines kuprines ir įsirengus „asmenines slėptuves“ daugiabučių rūsiuose, negali būti nė kalbos apie turimų tikrų slėptuvių sunaikinimą, nė nepabandžius jų išsaugoti.
Jau du metus kalbama apie būtinybę atkurti / sukurti civilinės saugos tinklą, galintį X valandą talpinti gyventojus. Deja, bet apsiribota tik senų slėptuvių intentorizacija ir apsaugos statinių (neatlaikančių kritikos – požeminės perėjos, mokyklos, bažnyčios) žymėjimu. Taip, sovietines slėptuves vėl paversti naudojamoms reikalingos milžiniškos lėšos, telpančių žmonių kiekis nedidelis, viskas byloja kaštų nenaudai. Bet tokie sprendimai, kokius stebime tiek sostinėje, tiek laikinojoje sostinėje yra nusikalstami. Reikia ieškoti sprendimų dėl tikrųjų slėptuvių panaudojimo tariantis su vietos gyventojais, kurie, neabejoju, norėtų prisidėti savanorišku darbu, o gal ir tam tikromis lėšomis, aptvarkant šiuos statinius ir per laiką pritaikant juos galimam trumpalaikiam panaudojimui.
Abejų miestų administracija yra užsitikrinusi saugias vietas X valandą, o gyventojai galės saugiai jaustis perėjose?
