Labai puiku, kad vis šmėsteli kino teatrų repertuare filmai iš rudenį vykusio, plačiosios visuomenės dar nepastebėto, mini kino festivalio „Lokys, liūtas ir šakelė“. Didžiausių kino festivalių simboliai reiškia, kad buvo rodomi juose pasižymėję filmai. Tiesa, juosta, prasimušusi į pagrindinę Kanų kino festivalio konkursinę programą, „žvaigždžių iš dangaus“ nenuraškė, bet į rinktinius „Lokio, liūto ir šakelės“ rodymus pateko neabejotinai pelnytai. Dabar, kai kino teatruose akivaizdi „sausra“, tokio energingo, nuotykingo ir ne buko trilerio atsiradimas tikrai skaidrins kino mėgėjų nuotaiką.
„Motelis „Destino“ – „kietai suręstas“ trileris egzotiškoje ir pabrėžtinai spalvingoje aplinkoje, kokią tik galime susikurti savo vaizduotėje apie Braziliją. Jau pirmas kadras nukelia į neprilygstamo grožio paplūdimį, kur skambant gitariniams opusams šėlioja du vaikinai. Vėliau pasitikslinsime – jie broliai.
Siužetas nelaukia – jie priklausomi nuo darbdavės matronos, kuri sutinka paleisti iš savo verslo nutarusius pasitraukti brolius, jei jaunuoliai įvykdys kriminalinį aktą. Netruks mums įsitikinti, jog broliai neturi tam nei gebėjimų, nei sėkmės.
Visą filmą stebėsime jaunesniojo brolio Heraldo negandas, kai jam tenka slapstyti keistame, bet labai ryškiai nudažytame motelyje. Trileris nekryps į aktyvaus veiksmo ir kovos vėžę, bet vystysis jausmų augimo, romantikos linkme. Autoriai ne tik demonstruoja spalvingus fasadus, bet ir naudoja filtrus, filmuoja ant 16 ir ant 8 mm juostos. Taip išgaunamas neeilinis spalvingumas, matomas jau ir iš reklaminės filmo medžiagos. Tokiame filme bene svarbiausia jausti, ar scenaristai ir režisierius išlaiko logikos lygį. Galiu pasidžiaugti, jog šiuo atveju tai tikrai pavyksta.
Trileris skirtas tikrai tik subrendusiems žiūrovams, nes motelyje klesti ištvirkavimas – kambariai užsisakomi vien seksualiniams įgeidžiams. Nuolat koridoriuose girdimos dejonės. Net ir teritorijoje besiganantys asilai, rodos, tik panašiais dalykais teužsiima. Tačiau nereikėtų dėl to atsiriboti, nes humoras – puikus tokių situacijų neutralizatorius. Be to, juk ir tokiose įstaigose gali rastis tikra meilė… Nors filmas atrodo gana paviršutiniškas, „praradus budrumą“, sugeba staiga pakeisti žanrą, virsdamas tamsiuoju filmo žanru – noir, o nustebus… vėl grįžti prie linksminančių motyvų.
Todėl labai rekomenduoju nepraleisti šio neeilinio vizualumo filmo. Kanuose „Motelis „Destino“ buvo vadinamas pačiu „karščiausiu“ filmu.
Filmo pristatymas kino teatruose baigiamas įspėjimu, jog kūrinyje esama blyksinčio, stroboskopinio vaizdo. Tačiau blyksnės yra tik tuomet, kai slenka titrai su vardijamais filmo kūrėjais. Žiūrovai turėtų ilgiau nei įprasta likti kino teatrų foteliuose, juk į klubinės muzikos, garso ir mirguliavimo efektus įtraukiama tikrai kūrybingai.
