Aurelijus Klimka
Armonaitės ministerija sudarė komisiją, į kurią nuo kalbininkų pakvietė Roretą Vaicekauskienę, kad ši įvertintų, ar pilno proto buvo ES, skirdama 35 mln. lietuvių kalbos skaitmeninimo projektams (prieš trejus metus, terminas jau baigiasi, pinigus teks grąžinti!).
Ir štai negerbiama Loreta Vaicekauskienė socialiniuose tinkluose mėgina plauti Armonaitės supurvintyą suknelę. Šiame FB įraše ir atsiskleidžia tikroji L.Vaicekauskienė:
Nespėju įsiterpti į diskusiją apie lietuvių kalbos institucijas – per mane šiuo metu visu svoriu važiuoja lietuvių kalbos mokyklinio egzamino volas, traiškydamas tikėjimą švietimo prasmingumu. Turime reikalą su sektantais ir čia ryškiu smuiku griežia ta pati VLKK.
Bet išgyvensiu, ne pirmas kartas. Ir būtinai raportuosiu patyrimus.
O dabar replika dėl „Armonaitės pasiglemžtų” lietuvių kalbos milijonų. Komentaruose rasite nuorodą į LRT radijo laidą apie kalbos reguliavimą. Ten ciniškai meluoja ir save gina kalbos reguliuotojai. Ir, žinoma, reikalauja ES pinigų – jiems, matot, priklauso 35 mln. Susitarė, pasiskirstė, o čia pasikeitė valdžia, Armonaitės ministerija pyst ir užstabdė.
Tai va aš savanoriauju Ekonomikos ministerijai kaip ekspertų grupės narė (nuo Lietuvos mokslo tarybos). Ministerija nusprendė patikrinti, kiek dešimčių milijonų į lietuvių kalbą technologijose jau investuota ir kokius turime veikiančius rezultatus. Man tai atrodo kaip civilizacinis judesys. Ne paslaptis, kad jau įgyvendintų krūvos projektų rezultatai, jei išvis buvo, tai nedžiugino. Ir, panašu, būta korupcijos. Ir niekas ligšiol lėšų įsisavinimų nekontroliavo.
Ekspertų grupės užduotis yra kiek įmanoma užtikrinti investicijos sėkmę, panaudoti lietuvių kalbos technologijoms ir skaitmeninimui skirtą ES paramą atsakingai. Įvertinti projektų turinį ir naudą lietuvių kalbos vartotojams.
Galiu jums paliudyti, kad dalis projektų – nerinksiu žodžių – yra durniaus paieška. Kartojantys anksčiau finansuotus ir be rezultatų pasibaigusius projektus. Nekompetentingi, nesuvokiantys realių dirbtinio intelekto taikymo galimybių. Nekuriantys vertės. Dubliuojantys su lietuvių kalba jau veikiančias tarptautinių korporacijų technologijas. Netikslingi, neorientuojami į jokius poreikius nei produktus. Dažniausiai išpūstom sąmatom. Kiek pavyks užkardyti tokių projektų finansavimą, dar nežinau, nes yra daromas didžiulis spaudimas, bet pastangos neiššvaistyti lėšų dedamos didelės.
Iš viso to labiausiai įstrigo žodžiai „PYST” ir „DURNIAUS PAIEŠKA. Išvada: kokia leksika, tokia ir kalbininkė bei tokia Armonaitės aplinka…
savanoriauja jinai armonaitei dovanai, aha, tegul „paieško ***** ” kaip pati sako 🙂
Ką A. Klimka norėjo pasakyti? Kur prasideda ir kur baigiasi L. Vaicekauskienės tekstas veidaknygėje? Kas tuos A. Amonaitės padus svilina?
Gal šiame tekste trūksta citatas pažyminčių kabučių ar kitų nuorodų? Kas naudoja tą purvinų tarpvarčių šneką? Kalbos skaitmeninimo tyrimai yra ypatingai svarbi užduotis, kuri dabar A. Armonaitės dėka nebefinansuojami, nes dar anksčiau pavadinti „šieno ravėjimu”. Tačiau tai – ministrės nusikaltimas. Nusikaltimai turi būti sustabdyti, o lėšos – paskirtos.
Puiki pastaba. Pritariu! Ačiū.