Vienas iš „Ordo Iuris“ ekspertų yra ilgą laiką Lenkijoje gyvenantis prancūzas. Prieš kelias savaites jis mums pateikė šoką keliančią nuomonę, palygindamas šiandieninę padėtį Vidurio Europos šalyse į situaciją jo jaunystės metų Prancūzijoje. Šiuos prisiminimus jam sukėlė du renginiai. Pirmasis – tai kasmetinis Nepriklausomybės maršas, kuris šių metų lapkričio 11 d. Varšuvoje subūrė beveik 300 000 patriotų iš Lenkijos ir kitų Europos šalių. Antrasis – tai neseniai Prancūzijoje per tiesioginę transliaciją socialiniuose tinkluose įvykdyta krikščioniškosios Evangelijos skelbėjo iš Irako žmogžudystė.
Jau kelerius metus Nepriklausomybės maršo metu vykdome teisinės stebėsenos kampaniją, rengdami ataskaitą apie jo eigą, kad prireikus suteiktume teisinę pagalbą ir nepaliktume ataskaitų kairiosios Donaldo Tusko vyriausybės tarnybų ir jas remiančių prokurorų rankose. Taip pat ir šiemet apmokėme kelis šimtus savanorių bei Maršo dalyvių. Išleidome saugaus susibūrimų organizavimo vadovą „Marš į Maršą“.
Šių metų Nepriklausomybės maršas vyko su šūkiu „Viena tauta – stipri Lenkija“. Tai akivaizdi nuoroda į masinės, nekontroliuojamos migracijos problemą, kurios poveikis šiandien pradedamas jausti ne tik Lenkijoje, bet ir kitose mūsų regiono šalyse. Šis Nepriklausomybės maršo šūkis priminė mūsų kolegai jo patirtį, kuria jis pasidalino su mumis. Tai iš Vakarų Europos širdies atkeliavęs įspėjimas lenkams ir Lenkijai, kurią jis ir jo šeima jau daugelį metų laikė savo saugiais namais. Tai įspėjimas ir kitoms su tokia pat grėsme susiduriančioms regiono šalims.
Mūsų ekspertas rašo: „mano asmeninė nuomonė yra ypač vertinga, kadangi su nuostaba stebiu, kiek daug lenkų nesuvokia, su kokia didele grėsme šiandien susiduriame ir kaip svarbu remti tokias organizacijas kaip „Ordo Iuris“, kurių analitinė ir intervencinė veikla stabdo procesus, atvedusius tokias šalis kaip Prancūzija prie pilietinio karo slenksčio.
Šiandien norėčiau trumpai papasakoti apie tai, kokias pasekmes padarė mano tėvynėje Prancūzijoje migracijos iš už Europos ribų kontrolės stoka. Augdamas ir dešimtmečius dirbdamas Prancūzijoje, galėjau savo akimis stebėti, kaip mano protėvių šalis nėrė į tikrą katastrofą sukėlusias daugiakultūrės beprotybės gelmes. Lenkija vis dar gali to išvengti.
Šių metų rugsėjo 10 d. Lione buvo žiauriai nužudytas krikščioniškosios Evangelijos skelbėjas. Neįgaliojo vežimėlyje sėdintis 45 metų irakietis Ashur Sarnaya, kuris atvirai pasakojo apie savo tikėjimą Kristumi, buvo nužudytas… tiesioginės interneto transliacijos socialiniuose tinkluose metu!
Kovo mėnesį Ashur Sarnaya viename iš savo įrašų pasakojo apie grasinimus, kuriuos gauna iš musulmonų, už tai, kad savo kanale skatina žmones priimti krikščionybę. Po kelių mėnesių jis buvo subadytas peiliu į kaklą žiūrovų akivaizdoje. Ashur Sarnaya mirė įvykio vietoje – prie įėjimo į pastato, kuriame gyveno, laiptinę.
Taip šiandien atrodo Prancūzija – šalis, kurioje gimiau ir užaugau… vos 30 km nuo Liono, kur įvykdyta ši žiauri žmogžudystė.
Lenkijoje gyvenu 32 metus. Per tą laiką mano tėvynė Prancūzija neatpažįstamai pasikeitė.
Vjenas, miestas, kuriame užaugau, šiandien man, mano žmonai lenkei ir mano vaikams daro beveik egzotiško miesto įspūdį. Lankydami giminaičius, jaučiamės tarsi atvykę į miestą už Europos ribų. Visur matome barzdotus vyrus ir moteris, dėvinčias visą kūną, išskyrus veidą, dengiančius islamiškus drabužius. Mano paauglystės metais 8-ajame XX a. dešimtmetyje Vjene niekas taip nesirengė. Už arabų kvartalo ribų mieste daugiausia gyveno prancūzai, kurie visur kalbėjo prancūziškai, rengėsi prancūziškai ir gyveno pagal prancūzų papročius.
Praėjusį mėnesį paskelbtais INSEE duomenimis, Prancūzijos grynasis migracijos balansas pernai buvo didžiausias šalies istorijoje. Migrantų skaičius yra net 4 kartus didesnis nei per 1-ąjį ir net 25 kartus didesnis nei per 9-ajį XX a. dešimtmečius.
Kasdieną įvykdoma vidutiniškai apie 120 išpuolių, kuriuose naudojamas peilis ar kitas nešautinis ginklas, per metus įvykdoma daugiau nei 1 000 žmogžudysčių, daugiau nei 4 000 pasikėsinimų nužudyti, kurie, laimei, nesibaigia aukos mirtimi, ir daugiau nei 40 000 išžaginimų ir bandymų išžaginti. Taigi, metams ir dešimtmečiams bėgant, Prancūzijoje matomas siaubingas visų saugumo rodiklių sumažėjimas.
Šiandien apie pilietinio karo mano tėvynėje grėsmę įspėja vienas kitą pakeitę prezidentai (F. Olandas ir E. Makronas), pirmasis vidaus reikalų ministras Žeraras Kolombas, buvęs ilgametis kontržvalgybos vadovas Pjeras Brochandas, žandarmerijos generolas Bertrandas Soubeletas ir šimtai į pensiją išėjusių kariuomenės karininkų, kurie apie tokį tragišką scenarijų įspėjo žiniasklaidoje paskelbtame atvirame laiške. Iki šių metų spalio mėnesio Prancūzijos vidaus reikalų ministro pareigas ėjęs Bruno Retaijo šią savaitę paskelbtame interviu teigė, kad didžiausią įspūdį šiame darbe jam paliko Prancūziją apėmęs smurtas ir islamo infiltracija.
Nenuostabu, kad po peticija, raginančia surengti referendumą dėl migracijos politikos, Prancūzijoje per kelias savaites pasirašė beveik 2 milijonai asmenų.“
Apie didelę pilietinio karo tikimybę per ateinančius penkerius metus vienoje iš mažiausiai 10 Europos šalių ir didelę konflikto išplitimo į kitas šalis riziką neseniai perspėjo Londono Karališkojo koledžo Karo studijų katedros profesorius Davidas Betzas savo esė žurnale „Military Strategy Magazine“. Jame taip pat cituojami 20 Europos šalių politikų, pareigūnų ir mokslininkų perspėjimai, įspėjantys apie nusikalstamumą, konfliktus ir su tuo susijusį saugumo praradimą.
Kol dar nevėlu, turime atkurti migracijos procesų kontrolę visose Europos šalyse ir visoje Europos Sąjungoje. Problemos sprendimas negali būti atsakomybės už dešimtmečius trukusią klaidingą kai kurių šalių migracijos politiką perkėlimas šalims, kurios tokios politikos nevykdė. Išeitis – valstybių migracijos procesų kontrolės atkūrimas ir tarpusavio parama, kovojant su nelegalia migracija, sustabdant arba sumažinant legalią migraciją iki tokio dydžio, kuris nekeltų grėsmės tautų sanglaudai ir visuomenės saugumui. Turime atmesti Migracijos paktą.
Pastaraisiais metais matome aiškiai bundančias Vakarų Europos šalis, kurios suvokia, kokia milžiniška klaida buvo nekontroliuojama migracija. Šiandien Jungtinė Karalystė paskelbė ketinimą pasitraukti iš Europos žmogaus teisių konvencijos tam, kad galėtų pradėti masiškai deportuoti nelegalius migrantus. Raginimai masiškai deportuoti tampa vis populiaresni Vokietijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje. Visose šiose šalyse turėjo kilti rimta saugumo krizė, kad visuomenė pradėtų reaguoti.
Jerzy Kwasniewsky, Teisinės kultūros instituto „Ordo luris“ pirmininkas
Šeši komentarai ir visi skirtingi. O pamėginus diskutuoti, visi užsispyrusiai laikysis savo nuomonės. O juk vokiečiai, jei ne jų nacizmas, tautą suvieniję šūkiu „ein Reich, ein Folk, ein Fürer”, galėjo valdyti labai didelę pasaulio dalį. O lietuvaičiai: du lietuviai trys- partijos ir toliau pjaunasi dėl Chaimo bičių. Skaičiusieji Nacionalinio susivienijimo partijos programą, pasakykite kam buvo ir yra naudinga, kad ši nesusitepusi partija būtų sužlugdyta? Manau, kad rytų kaimynui. Ir nereikia čia kalbėti apie nuomonių ivairovę, kuri prie gero nepriveda. JAV yra tik dvi realią įtaką turinčios partijos, turi gerą rinkimų sistemą, kai pirmiausiai renkami rinkikai (netikiu, kad kiekvienas rinkėjas į rinkikus rinks už save kvailesnį), bet ir tai prieita prie šalies silpninimo pradžios.
Ne, ne taip! O taip: vienas pasaulis, viena kalba, vienas fiureris ir viena jo Pasaulinė Vyriausybė. Kodėl, kapsukieti, nacizmą rašai sutrumpintai, o internacizmą ne – rašai visą pavadinimą? Tad kieno interesus pats atstovauji čia, jei negali Pasaulinio socializmo vadint sutrumpintai – Internacizmu, kuri finansuoja pasaulinis stambusis bankinis-finansinis kas tokis? Netraukei jaunystėje Kapsukėje Internacionalo atsilošęs, kad kieno ten akylas snukis pastebėtų ir pasiūlytų gerą darbą, socialinį saugumą ir kitas privilegijas? Pavydžiui, kas mėnesį apsilankyti pas Inturisto plaštakes „Gintaro” viebutyje ir panašiose kitose įstaigose? Neplėšei, jei jaunas, Coronos Internacionalo ne taip seniai?
Europa neperims iniciatyvos kol nepripažins ir neims garsiai skelbti pasauliui, kad migrantų antplūdžio priežastis yra besaikis žmonių dauginimasis didžiausio pasaulinio skurdo kraštuose. Štai skaičiai. Per 200 metų žmonių Žemėje padaugėjo nuo 1 iki 8 mlrd. Paskutinis milijardas priaugo per 13 metų, kada pirmas – per visą žmonijos istoriją iki 1800 metų. Ir šito pergalingo dauginimosi vieta – žmonijos skurdo regionai. O priežastis – mokslo dėka padidėjusi maisto ir vaisto gamybą turtingiausiose ir saikingai besidauginančių žmonių apgyventose pasaulio šalyse. Europoje, Š.Amerikoje. Europoje gyvena 0,5 milijardo vietinių , jau iš to matosi kokios Europos galimybės priimant migrantus spręsti Afrikos, Azijos šalis apėmusį demografinį kvaitulį . Europa pražus , o tie nelaimingieji vis viena neišsigelbės dėl ekologinių planetos problemų, irgi sukeltų besaikio staigaus žmonių pasidauginimo Žemėje. Plius augančio vartojimo. Akivaizdu, bet Europa tyli. Geriau jau pilietinis karas.
Ne , ne tai, o karo nugalėtojai, Didysis trejetas, tad nekvailink runkeliokų. Kuris dalysis Ukrainą, nematai, nežinai? Besaikis dauginimasis, žinoma, kad yra tenais didelė problema ir pavojus mums, bet ne pagrindinė. Pagrindinė yra tai, kad juos planingai varo į Europą tie, kad tai nepasikartotų. Kad Europa jau niekad daugiau nebetaptų konkurente, ar supratai? Šito suprast kapsukiečiai su dviem aukštaisiais niekaip negali ir negalės, kol nebus ta įstaiga uždaryta ir naujai organizuota Lietuvai naudingais, o ne pragaištingais, pagrindais.
Jei imti kokį vakarų Europos didmiestį,tai ten bus pilna maišalynė visokių spalvų žmonių.Ir atrodys,kad Europa skesta.Bet iš tikro tai tik didelių miestų problema,nes prarastas žmonių pasiskirstymo balansas.Vakarų Europos kaimiškos vietovės yra tuščios,dykos,apleisti kaimai,ten labai mažai gyventojų.Europoje gyventojų 747 mln,plotas 10 mln kvadratinių kilometrų.Afrikoje gyventojų 1,4 milijaro,plotas 30 mln kvadratinių kilometrų.Tai Afrika nėra nė kiek baisiai perpildyta gyventojais palyginus,o dargi žmonių tankme atsilieka nuo Europos.Net kai kurios Afrikos šalys neatsilieka BVP vienam gyventojui palyginus su kokiomis : Baltarusija,Ukraina,Balkanų šalimis.Nėra taip baisu toje Afrikoje,kai ne kurie baimės išpūstomis akimis į ją žiūri.Priežastis, visokių Europoje daugėjimo manau kita,piniginė,žmonių prekyba,kontrabanda,pasipelnimas perkeliant nelegalus iš Afrikos,Azijos.Ir raudonoji ideologinė,Europos turtingųjų aukščiausių politinių,globalių sluoksnių,elito,uždarų kastų,grupių noras pakeisti Europos veidą.Tos dvi juodų pinigų darymo,gavimo iš nelegalų gabenimo ir ideologinės priežastys susilieja į vieną.
Tuščios dykos, o kodėl ten neauga turtingas ir įvairus miškas? Kuris kažkada augo. O todėl kad žemė reikalinga miestiečių maitinimui. Jei miestas savo teritorijoje pats išsiaugIntų sau ir maistą, bet taip nėra, taigi tuštuma apgaulinga. Ir taip visoje Žemėje. Daugėjant žmonių , skurdinama, teršiama aplinka , nors ir atrodo kad vietos dar yra, ne visur gi Bangladešas. Iš kur tas fermeriškas noras sutalpinti planetoje kuo daugiau žmonių? Kas mus pagirs už sugebėjimą sutilpti? Gyvenimo kokybė turėtų būti svarbiau už sugebėjimą vis didesniais kiekiais nemirti badu. Apie tai ir reikia kalbėti Afrikos gimstamumo rekordininkams.
Lietuva galėtų stipriai prisidėti keldama žmoniją į kovą prieš žmogaus gyvybę nupiginantį, neatsakingą vaikų gimdymą didžiausio pasaulinio skurdo kraštuose. O ką matome? Susirūpinimą kaip padidinti nuosavų tautiečių gimstamumą.
Lietuva daro klaidą kad pirmoji nepakyla protestuoti prieš agresyvų (tame tarpu ekologiškai) žmonių dauginimąsi pasaulinio skurdo šalyse. Buvusios kolonijinės galybės būtų Lietuvai dėkingos, nes pačios, matome, kaip ugnies bijo iš buvusių kolonijų sklindančių kaltinimų rasizmu, nacionalizmu, religiniu nepakantumu ir pan. Ir atsipirkinėja maistu, vaistais , bet to aišku maža, taip tik palaikomas ir skatinamas nesantūrus žmonių veisimasis ir dauginimasis – ir pertekliaus migracija į „kaltas” metropolijas. O Lietuva – ką? Jokia buvusi kolonija negali sakyti kad Lietuva kurią būtų okupavusi ir skriaudusi vietinius gyventojus , taigi Lietuvai nėra ko bijoti ir buv kolonijų kaltinimų. O dėl teisybės, Lietuva, kaip visi žinome, nieko nebijo.
Ir jau senokai vyksta agresyviai skurde besidauginančių Pietų kraštų piliečių demografinis karas prieš saikingai , ekologiškai besidauginančius Šiaurės kraštų piliečius