Tekstas iš Audriaus Bačiulio veidaknygės
Lengva atsekti, kaip mažėja jaunų baltųjų vyrų amerikiečių rašytojų – tereikia peržiūrėti „The New York Times“ „Paminėtinų grožinės literatūros kūrinių“ sąrašą. 2012 m. „Times“ įtraukė septynis baltuosius amerikiečius, jaunesnius nei 43 metų (šiandien tai yra milenialo riba); 2013 m. jų buvo šeši, 2014 m. – šeši.
O tada durys užsidarė.
Iki 2021 m. „Paminėtinų grožinės literatūros kūrinių“ sąraše nebuvo nė vieno baltojo milenialisto vyro. 2022 m. vėl nebuvo nė vieno, o 2023 ir 2024 m. – tik po vieną (nuo 2021 m. tik 2 iš 72 įtrauktų milenialų buvo baltieji amerikiečiai). Nė vieno baltaodžio milenialo vyro nebuvo „Vulture“ 2024 m. pabaigos grožinės literatūros sąraše, nė vieno – „Vanity Fair“, nė vieno – „The Atlantic“. Žurnalas „Esquire“, tariamai orientuotas į milenialus vyrus, nuo 2020 m. metų pabaigos knygų sąrašuose nurodė 53 milenialus rašytojus, rašančius grožinę literatūrą. Tik vienas jų buvo baltaodis amerikietis.
Per 2010-uosius metus literatūrinis kanalas baltiesiems vyrams buvo faktiškai uždarytas. 2001–2011 m. Niujorko viešosios bibliotekos „Jaunųjų liūtų“ premiją už debiutinę grožinę literatūrą laimėjo šeši baltaodžiai vyrai. Nuo 2020 m. nė vienas baltaodis vyras net nebuvo nominuotas (iš 25 visų nominacijų). Per pastarąjį dešimtmetį į Grožinės literatūros centro pirmojo romano premiją pretendavo 70 finalininkų – ir vėl nė vieno heteroseksualaus baltojo amerikiečio milenialo vyro. Per tą patį laikotarpį iš 14 tūkstantmečio finalininkų Nacionalinei knygos premijai gauti buvo lygiai nulis baltaodžių vyrų. Wallace’o Stegnerio stipendijoje Stanforde, kuri yra jaunųjų rašytojų starto aikštelė, šiuo metu nėra nė vieno baltaodžio vyro (iš 25 grožinės literatūros stipendininkų nuo 2020 m. tik vienas buvo baltaodis vyras). Bene labiausiai stebina tai, kad nė vienas baltasis amerikietis vyras, gimęs po 1984 m., nėra paskelbęs grožinės literatūros kūrinio žurnale „The New Yorker“ (iš viso buvo paskelbti bent 24, o tikriausiai arčiau 30 jaunesnių milenialų kūrinių).
„Romanas, kurį laikome literatūriniu romanu – Updike’as ar DeLillo – manau, kad baltiesiems vyrams tai padaryti sunkiau“, – sakė man vienas iš pirmaujančių grožinės literatūros agentų. „Iš dalies todėl, kad nepažįstu redaktorių, kurie būtų atviri išgirsti istoriją apie tokią viduriniosios ir aukštesnės viduriniosios klasės baltųjų vyrų patirtį. Jaunieji agentai ir redaktoriai neaugo tokioje kultūroje“. Agentas pradėjo vardyti baltuosius rašytojus vyrus, kurie išsikovojo sau nišą – Natanas Hilas, Džošua Koenas, Benas Lerneris, Maiklas Konelis, Adamas Rossas, bet nė vienas iš jų nebuvo jaunesnis už 1980 m. gimusį Koeną.
Šaltinis compactmag.com
Vietoje žydų db bus negrai:). Nereikia tikrinti kas koks ir bus gerai. O jei rimtai, tai skaitymo kultūrą keičia vizualinė, judančių paveikslėlių žiūrėjimas. Baltieji nustojo rašyti romanus, rašo scenarijus, o knygas atidavė spalvotiesiems. Tegu, jei labai nori būti rašytojais..