Dr. Romuladas Zemecikis pasidalijo savo nauju straipsniu „Kai kainos diktuoja mitybą“, kuriame apžvelgia, kaip pastarųjų metų kainų augimas keičia Lietuvos gyventojų mitybą, ir kokios priežastys lemia, kad maisto kainos mūsų šalyje išlieka aukštos net ir sumažėjus žaliavų kainoms.
Autorius straipsnyje analizuoja globalias rinkas, tarptautines žaliavų tendencijas ir Lietuvos vidaus rinkos struktūrą, prekybos tinklų politiką bei ES reguliacinį poveikį. Aptaria, kaip šie procesai formuoja gyventojų mitybos įpročius, didina socialinę atskirtį ir spartina sveikatos rizikas.
Jis kelia klausimą, ar Lietuva turi aiškią strategiją užtikrinti, kad kokybiškas vietinis maistas būtų prieinamas kuo platesniam gyventojų ratui.
Ir štai skaitytojų reakcija į šią publikaciją:
Valentinas:
Ne kainos diktuoja mitybą, o žmonių kvailumas ir tingumas. Mano ir mano šeimos mitybai kainos neturi beveik jokios reikšmės. Didelę dalį savo maisto pasigaminame patys. Ir tą padaryti gali dauguma, tik reikia netingėti.
Mūsų šeimos trys šaldytuvai-šaldikliai (du kaime ir vienas Vilniuje, plius didelis rūsys Vilniuje) yra prigrūsti maisto, kaip sakoma „do atkaza“. Ištisus metus maitinamės savo užaugintomis daržovėmis, surinktomis uogomis, grybais ir vaisiais. Šaldytuvuose tebestovi konservuoti gaminiai nuo 2023 m. vasaros.
Kainos parduotuvėse yra per mažos
Parduotuvėse perkame labai mažai, tik būtiniausius gaminius, ko patys nepasigaminame. Uogas, grybus renkame patys, vaisiai iš sodo, pieną, sūrius, sviestą, dalinai bulves, kopūstus (mano žemė jiems netinka), kiaušinius, vištieną perkame kaime pas ūkininkus ir sodiečius, anksčiau pirkdavome ir natūralią kiaulieną (ją apdorojome ir gaminome kas tik tinka patys), bet Lietuvoje išnaikinus kiaules to daryti jau nebegalime. Taigi, kainos mums gyvenimo tikrai negadina.
Noriu pasakyti, kad maisto gaminių (chemizuotų) kainos parduotuvėse yra per mažos, kad maži ūkininkai galėtų išsilaikyti (už 3 l gryno šviežio pieno moku 1,50 Eur, supirkėjai moka dar mažiau), todėl maži ūkeliai ir pavieniai gamintojai katastrofiškai nyksta, nes ekonomiškai tai, žaliavas gaminti jau nebeapsimoka, parduotuvėje pigiau.
Mano sodžiaus aplinkoje, spinduliu per 8-10 km, beliko du sodiečiai, kurie laiko karvę ir du, kurie laiko vištų pulkelį. Viskas, kiti jau bankrutavo, sunyko. Šie ilgai irgi netemps. Todėl, jei nenori šniaukšti chemijos, tenka daug ką auginti, rinkti pačiam. Ir ne dėl kainos (kaip minėjau, dėl kainos neapsimoka), o dėl maisto sveikumo, grynumo.
Prekybos centrai sunaikino mažas parduotuvėles
Dalis žmonių gyvenančių kaime, dėl kainų mažumo metė ūkininkavimą, natūralų ūkį ir viską perka maksimose ar pan. Tai jie daro iš kvailumo, nežinojimo, nesupratimo, abejingumo savo sveikatai, nes taip pigiau (dabar visi raštingi ir moka skaičiuoti).
Didieji prekybos centrai sunaikino mažas parduotuvėles, todėl dabar terorizuoja žaliavų gamintojus ir tiekėjus, viską superka mažomis kainomis (kad priimti žaliavas prievartauja gamintojus, ypač smulkius, daryti nuolaidas) ir todėl patys dar nusigriebę grietinėlę (didelius antkainius) dar gali gaminius parduoti gana pigiai.
Nėra jokios strategijos
Su jais niekas negali konkuruoti, ir jau negalės. Tokias sąlygas sukūrė mūsų „šaunieji“ politikai, kurie labai „rūpinasi“ darbo žmogumi. O kainos tik didės ir didės, kito kelio tiesiog nėra. Lietuvą valdo liberalai (įvairaus plauko) ar leftistai, o jie yra ir remia tik stambųjį verslą, mažiukai jiems niekada nerūpėjo ir nerūpės. Netoli tas laikas, kai smulkių gamintojų kaime visai neliks, tada jau beliks grybai ir uogos.
Mūsų valstybė neturi jokios strategijos, kad tautą aprūpinti pigesniu ir sveiku maistu. Mūsų valdžiai tai niekada nerūpėjo ir nerūpi. Prieš rinkimus galima prišnekėti kalnus, tas ir daroma, bet po jų nieko nedaroma. O kam? Vis vien rinks.
Taip ir žaidžiame jau 33 metus.
Tai apie ką dar diskutuosime? Aš nematau apie ką būtų galima diskutuoti. Viskas ir taip yra aišku, kur einame. Reikia keisti politiką, o kas ją pakeis, jei nekeičiami politikai. Esame pato padėtyje.
Galiu dar pabaigai pasakyti, kad gyventi kaime tikrai yra gera (jau nekalbu apie gryną orą, ramybę, sąlytį su gamta ir t. t. ir pan.). Bet baigiasi sezonas ir žiemoti grįšiu į Vilnių. Reikia gi šaldytuvus ir rūsius bent truputį patuštinti. Iki pasimatymo.
Nėra viskas taip paprasta
Erikas
Valentinai, galiu tau gal tik pavydėti. Tačiau su dalim išvadų nesutinku. Na, netingiu aš bet…
Sodybos kaime neturiu, nors anksčiau pas mamą daug ką užsiaugindavome. Dar blogiau, kad net rūsio neturiu.
Grybauti mėgstu bet jei iš Vilniaus važinėsiu tai bus pramoga o ne finansinė nauda.
Nėra viskas taip paprasta.
Abi mūsų didžiausios konkuruojančios dėl valdžios partijos gina stambiojo kapitalo interesus. Konservatoriai ir pagal kilmę ir pagal pavadinimą tokie ir turi būti. O štai iš komunistų kilę, socialdemokratais save vadinantys socdemai nuo pradžios ir prichvatizacijos laiko elgiasi skandalingai. Ir ką? O nieko.
„Mūsų valstybė neturi jokios strategijos, kad tautą aprūpinti pigesniu ir sveiku maistu“
Kur vatnikai, ten ir „kad“ su bendratimi. Brrrr.
Iš ko sprendi, kad komentatorius yra vatnikas? Pagal save ar kad patinka kitaip galvojančius pravardžiuoti vatnikais ar pan.? Kai nėra argumentų, tada belieka žmogų pavadinti vatniku. Labai intelektualu. Tai viena, antra yra tai, ar tamstelei neatrodo, kad bendraties naudojimas nėra rusicizmas, o priešingai, lietuvizmas? Tikiuosi tamstelei yra žinoma, kad rusų kalba yra kilusi iš lietuvių kalbos, todėl rusų kalba perėmė iš lietuvių kalbos tam tikras konstrukcijas, o ne priešingai. Protingi žmonės galvoja savo galva, remiasi mokslo duomenimis, o kvailiai perima kitų paskleistas mintis, kalbos konstrukcijas, sąvokas ne pagal prasmę, svetimžodžius bei kitą ir įsivaizduoja esą labai gudrūs. Jie turi teisę bet ką ir bet kaip įsivaizduoti, bet toks įsivaizdavimas nepadaro jų Zimbabvės, Togo ar kieno nors kito karaliumi.
„formuoja gyventojų mitybos įpročius, didina socialinę atskirtį ir spartina sveikatos rizikas“
Tiesiog multiplikuoja savidestrukcijos spiralę.
„kaip sakoma „do atkaza”
Išsiplaukit burnas su muilu, šlykštūnai.