Andrius Švarplys. Pirmos mirties nuo viruso fone kyla tokie klausimai

1. Jeigu pagrindinis viruso šaltinis dar šią praėjusią Lietuvoje galėjo būti iš užsienio grįžtantys lietuviai, kodėl nebuvo galima jiems skirti atskirų viešbučių ir 2 savaitėms karantinuoti?

Japonija šitaip karantinavo kruizinį laivą su šimtais, o gal ir tūkstančiais. ”Šimtai lietuvių grįžta namo” skelbė antraštės. Dauguma jų grįžo ir tebegrįžta centralizuotai, specialiais valstybės organizuotais reisais, taigi palyginti lengvai būtų galima nukreipti į centralizuotą karantiną.

Virusas būtų suvaldytas esmiškai. Karantinuoti viešbučiuose būtų buvę ir pigiau nei gydyti. Dabar valstybė ruošiasi gydyti tuos, kurie bus užkrėsti pasklidusių. Kas trukdė šitaip suvaldyti pagrindinį viruso sklidimo šaltinį?

Jeigu žmogaus teisės, tuomet žmogaus teisės epidemijos metu reiškia teisę užkrėsti kitus.




2. Testavimo trūkumas. Testuoti reikia kuo daugiau, maksimaliai ir dar virš, ne lyginantis su Latvija ar Estija, bet tam, kad būtų laiku karantinuotis ir stabdyti plitimą.

Ministras A. Veryga ir visa Vyriausybė padarė labai daug gerų darbų, ypač – anksti uždarius sienas ir įvedant karantiną. Tačiau A.Verygos statistinis lyginimas su Estija, kad neva nėra reikalo pas mus testuoti didesniu mastu, skamba biurokratiškai ir makabriškai.

Morozovo pavyzdys nekelia abejonių: kovo 12 jau kolega gydytojas pasijunta blogai, bet tik kovo 20 jam nustatomas virusas. Kiek jis galėjo užkrėsti per 8 dienas?
Tik masinis testavimas gali laiku identifikuoti, karantinuoti ir suvaldyti plitimą. Medikų organizacijos jau kuris laikas ragina didinti testavimo apimtis.

3. Ar yra įkurtas Krizės suvaldymo štabas, kurio rankose būtų visa oficiali informacija, sprendimai, koordinavimas? Kuriame šalia politinio sprendimo priėmėjo būtų medicininis/epidemiologinis?

4. Kodėl neleidžiama privačiam sektoriui prisidėti testavimu, kitomis priemonėmis? Lenda galai valstybės atitolimo nuo visuomenės?

Valstybės organizacinis/biurokratinis ir politinis aparatas atitrūkęs nuo privačios iniciatyvos (pilietinės visuomenės) ir negeba ne tik pasitikėti ja, bet ir bendradarbiauti?

2 KOMENTARAI

  1. kad 1. 2. 3. Tai rodo, kad burbulas išpūstas daugiau, nei reikia, tad ne be susigaudoma, kas yra mintyse ir, kas vyksta iš tikro. Ir kad tai gali sugriauti visus jų gerus norus.
    3. 4. Neleidžia didysis AŠŠŠŠŠ, juk rinkimai čia pat.

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Jonas Vaiškūnas. Konstitucijos dieną – ar valdžia Lietuvoje iš tiesų priklauso Tautai?

Prieš 34 metus, 1992 m. spalio 25-ąją, Lietuvos piliečiai referendumu priėmė Konstituciją. Tai buvo ne vien svarbiausio valstybės...

KREIPIMASIS Į PREZIDENTĄ: VILNIAUS SPORTO RŪMŲ LIKIMAS – LIETUVOS VALSTYBĖS SUVERENITETO KLAUSIMAS

Spalio 22 d. Tautos forumo (TF) surengto piketo dalyviai kreipėsi į Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą, ragindami nutraukti politinę...

Užgeso altininko Andriaus Pleškūno gyvenimas, tačiau pasiliko jo muzika

Lietuvos muzikinė ir patriotinė visuomenė neteko iškilaus altininko, kompozitoriaus, sakralinės muzikos puoselėtojo ir aktyvaus Tautos forumo rėmėjo Andriaus...

Jonas Vaiškūnas. Jei nepatinka šūkis – plėšk? Kokią žinią siunčia prokuratūra?

Kovo 11-ąją Vilniuje, ant pėsčiųjų tilto į Vingio parką, grupė jaunų žmonių šventė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Jie...