Konservatorius Andrius Navickas paskelbė facebook paskyroje: „LIETUVOS SEKSISTAI VIENYKITĖS! Kandidatė į Teisingumo ministrus nespėjo apsiginti magistro darbo tik dėl to, kad turėjo auginti vaiką. Tačiau ar mums, vyrams, tai rūpi? JUk mes daug dalykų mokame daryti geriau. Pavyzdžiui, iš karto po priesaikos, atsisakyti mandato, nes smėliukas politinėje smėlio dėžėje per grubus… Šį įrašą išprovokavo tai, kad bukas, agresyvus sekzizmas Lietuvoje neretai pavadinamas „vertybine politika”. Nėra didesnio pasityčiojimo iš to, kas iš tiesų yra vertybės ir dorybės. Tad dar kartą siūlau – visi Lietuvos seksistai vienykitės ir plaukite į kruizą savojo Eldorado ieškoti. Būtų gerai, kad kelionėje užgaištumėte kuo ilgiau”
Tikrai?
Kokia Lietuvos institucija išreiškė pasipiktinimą ar abejonę dėl kandidatų į ministrus dėl lyties?
O gal visuomenės organizacijos? Kuri nors viešoji medija – laikraštis, TV, interneto saitas?
Tai iš kur konservatorių partijos aktyvistas Andrius Navickas ima tą visuotinį seksizmą – ar tik ne iš facebooko?
Facebooko marginalai kaip ir žymieji delfi komentarai yra tam tikras visuomenės barometras, tačiau jis nėra visaapimantis ir nėra politinis.
Politiškai lietuviai buvo išrinkę moterį Prezidente, nematė jokių problemų dėl moters Seimo pirmininkės poste (ne vieną kartą) ir ministrėmis. Nemato problemos, kai moterys ekspertės komentuoja valstybės gyvenimą viešojoje erdvėje, užima verslo įmonių, NVO vadovių, institutų pareigas.
Gal partiniams aktyvistams, visur regintiems priešus ir norintiems prastumti savus kandidatus, vertėtų kartais išeiti iš Facebook’o ir pasižiūrėti į realų gyvenimą?
Ta pati partija rinkimuose užėmė pirmą vietą nemaža dalimi dėl to, kad sąrašą vedė moteris! Be 5 min. premjerė.
Pagrindinis priekaištas kandidatams yra dėl kompetencijos, o ne dėl lyties (Visuomenėje egzistuojantis seksizmas, homofobija, neapykanta, agresija yra daugmaž pastovi konstanta visose valstybėse, svarbu ar ji nenulemia platesnių socialinių, kultūrinių ir politinių tendencijų).
Jaunas amžius nėra joks privalumas, greičiau trūkumas dėl tos pačios kompetencijos (patirties). Tuomet yra papildomas standartas jauniems – perspektyvumas, vizija, programa, siekiai.
”Padaryti auditą ir sužinoti” －nėra nei vizija, nei programa. Juolab, tai nėra Prezidento nurodytas neatidėliotinų darbų algoritmas.
W ir translytiškamas irgi nėra vienareikšmė politikos darbotvarkė －greičiau priešingai, tai itin kontraversiška ir daugumos lietuvių lūkesčių neatitinkanti nuostata.
Tad ar A. Navicko triukšmingas teiginys nėra daugiau šventeiviška poza, surasti ”nuskriaustuosius” ir iškilmingai, oficialiai juos paremti?, kas jau ne kartą buvo būdinga šiam politikui.
Progresyviosios, Kairiosios (komunistuojančios) krikščionybės bruožas yra tas, kad ji gina ne tikrovėje egzistuojančią nelygybę ir juolabiau ne krikščioniškas sampratas, bet politinėje madoje pirmaujančias ideologines sampratas.
Kur didžiausias rūpestis sulyginti žemasias algas su mūsų vakarų ekonomiką?