Šiandien pajūrio pliaže tėtis pakeltu balsu auklėjo mažiuką vaiką, kad tas blogai padarė pripylęs smėlio į vežimėlį.
Visiškai nekreipiau dėmesio, absoliučiai buitinė situacija, šimtus ar tūkstančius kartú pasitaikanti auginantiems vaikus.
Bet viena ”gelbėtoja” per nedidelį atstumą vis stebėjo tą situaciją. Priėjau paklausti ar ji stebi dėl ”vaiko teisių”. Patvirtino, kad taip ir manęs paklausė, ar čia ne pirmas kartas su šiais žmonėmis.
Pasirodo, jie yra instruktuoti stebėti tėvus ir vaikus ir pranešti, jei kas ne taip.
Tada mandagiai, kultūringai pasakiau, kad jeigu ji bandys kviesti vaiko teisių tarnybą dėl va tokios situacijos, tai priėjęs nokautuosiu ją ar bet kurį kitą ”gelbėtoją”. Žinoma, perdėjau, bet norėjosi parodyti pilietinį nepasitenkinimą.
Šakalienės/Majausko įstatymas įgalino beprecedentį, absurdišką, totalitarinį, iškrypėlišką kišimasi į privatų žmogaus gyvenimą.
Kažkoks atsitiktinis žmogus, kažkoks ”gelbėtojas” gavo galią spręsti, kaip tėvams auklėti savo vaikus. Kaip kokioje fantastinėje utopijoje ”JIE STEBI”.
Išties tai yra visiško absurdo riba. Bijai sudrausminti vaiką. Tėvai stebimi ir, beje, visai neaiškių tipų. Ar jau nebeveikia mūsų Konstitucija? Ar. Neliko Šeimos ir santuokos kodekso? Žinot kokios mintys man dažnai kyla? Ogi, jeigu vėl kažkas tremtų į Sibirą, išvežta būtų pusė, o gal ir daugiau lietuvių, nes tuo pasirūpintų tie, kurių labai ploni ir ilgi liežuviai, žiauri ir nepaaiškinama neapykanta viskam. Man jau baisu šioje Marijos žemėje.
Ar Majauskas, gaudamas milijoninį finansavimą ruošti stebėtojus esą įželgsiančius žmogaus ketinimą nusižudyti, tokiu būdu neparuošė “stukačių” jo ir Šakalienės pseudoįstatymų įgyvendinimo stebėsenai?!