Andrius Balsevičius. Žmogaus teisės, europietiškos vertybės, migracija ir islamas

Kaune vyko debatai į Europos Parlamentą tema „Žmogaus teisės ir europietiškos vertybės“.

Tikėjausi, kad bus arši diskusija apie LGBT ir prigimtines žmogaus teises, bet debatai pasisuko į žmogaus teisių susiejimą su migracija į Europą. Ir kaip pasisuko, taip ir išliko diskusijos fokuse. Gal taip netgi įdomiau, nes iš karto sugalvojau, ko norėsiu paklausti diskusijos dalyvių.

Sugalvot sugalvojau, bet „Žinau, ką renku“ kaip Nacionalinio susivienijimo nariui (o tiksliau – vien dėl to, kad pasisakiau priklausantis partijai), klausimo užduoti neleido. Nelabai suprantu, kokia logika jie vadovaujasi, nes debatuose bet kuriuo atveju savo pozicijos aštriais klausimais niekas neslepia, tad klausimas gali būti koks tik nori, o visų teisės į jį atsakyti yra vienodos.

O paklausti aš norėjau štai ko: Ar kandidatai į EP žino apie tokią Kairo žmogaus teisių deklaraciją, priimtą 1990 m. ir ar nemano, kad islamas yra nesuderinamas su europietiškomis vertybėmis, kaip jie jas įsivaizduoja?




Taigi, kas yra Kairo žmogaus teisių deklaracija ir kokiu tikslu ji buvo priimta? Na, ji buvo priimta todėl, kad 1948 m. Vakarų paskelbta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija netenkino musulmoniškų šalių. Ji neatitiko islamo šariato teisės. Kokie konkrečiai punktai – čia jau mus ne taip domina. Svarbu tai, kad ne mes, vakariečiai, nubrėžėme tą skirtį, bet patys musulmonai oficialiu lygmeniu atsiribojo nuo vakarietiškų vertybių / žmogaus teisių, kurios tiems laikams dar buvo labai konservatyvios. Apie transgenderizmą tada kalbos dar nebuvo – nebent H. Markuzės permanentinės seksualinės perversijos strategijoje, kuri buvo reikalinga sugriauti toms nekenčiamoms buržuazinei šeimai, religijai ir valstybėms.

Paskutiniai du tos Kairo žmogaus teisių deklaracijos punktai skamba taip:

„24 STRAIPSNIS:

Visoms teisėms ir laisvėms, numatytoms šioje Deklaracijoje, taikoma islamo šariato teisė.

25 STRAIPSNIS:

Islamo šariatas yra vienintelis šaltinis, kuriuo galima remtis aiškinant ar patikslinant bet kurį šios Deklaracijos straipsnį.“

Visiems viskas aišku? Manau, kad net diskusijos pašnekovams turėtų būti aišku. O gal ir neaišku, nes panašu, kad dauguma diskusijose priešingai nei Nacionalinis susivienijimas pasisakiusių kandidatų islamo grėsmės visiškai nesuvokia ir gyvena kažkokiuose burbuluose. Arba, kas būtų dar blogiau – nutyli ją dėl politkorektiškumo ir ES politinės valios prisivežti X milijonų imigrantų, kurių dauguma yra iš islamiškų šalių.

P.S. 2021 m. Kairo žmogaus teisių deklaracija buvo atnaujinta pašalinant iš jos paskutiniuosius punktus, mininčius šariato teisę, bet reikėtų būti naivuoliu, kad nematytum, jog Europoje musulmonai panieką bet kokioms tikroms ar tariamoms europinėms vertybėms ir žmogaus teisėms įrodo savo praktiniu elgesiu, kuris kyla iš paniekos tiems, kurie netiki vieną tikrą dievą – Alahą. Raymond Ibrahim tinklaraštyje rasite paaiškintą islamo taqiya doktriną – mokymą, kuris leidžia musulmonui netgi viešai išsižadėti savo tikėjimo, jei tik galima apgaule pastūmėti islamo reikalą į priekį.

Tai gero žiūrėjimo ir klausymo visiems.

https://www.facebook.com/zinaukarenku/videos/430819689693959/

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Misija: pristatyti ES Tarybai pirmininkauti pradėsiančią Lietuvą garsiausiose žemyno koncertų salėse

Sausį, kai Lietuva perims pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, atsiskleis ne tik diplomatinis ir politinis šalies svoris, bet ir...

Jonas Vaiškūnas. Konstitucijos dieną – ar valdžia Lietuvoje iš tiesų priklauso Tautai?

Prieš 34 metus, 1992 m. spalio 25-ąją, Lietuvos piliečiai referendumu priėmė Konstituciją. Tai buvo ne vien svarbiausio valstybės...

Valdas Sutkus. Verktinių vyriausybė Kanadoje

Kanados ministrų kabineto posėdžiams reikėdavo ne tik įvairių dokumentų, patarėjų parengtų pažymų, bet ir didelio kiekio popierinių nosinaičių....

Prof. Jonas Grigas. Ką mokslas sako apie sielą?

Artėjančių Vėlinių proga prisiminkime vieną seniausių klausimų, persekiojančių žmones nuo pat mūsų egzistencijos aušros: „Kas mums nutinka po...