Aloyzas Kvedaras. Jeigu ši Vyriausybė ir Prezidentas nesustabdys švietimo, sveikatos apsaugos, regionų žlugimo, neskatins grįžimo prie lietuviškų krikščioniškų tradicijų – greitai ne tik nebus ką ginti, bet ir kam ginti

Reikia džiaugtis, kad į mus, tiksliau į mūsų Prezidentą, rimti užsienio šalių vadovai ir politikai neberodo jokio dėmesio. Kitaip pareiškus, kad Pekine susirinko blogio jėgos, būtų sekę eilė pareiškimų su tam tikromis pasekmėmis.

Mes esam kinams smulkmė, bet jie niekada nieko nepamiršta, todėl ir galėjo pademonstruoti savo karinę galybę pagrindinėje Pekino aikštėje.

Xi per paradą švelniai davė suprasti, kad nenumušamos super raketos gali ne tik iki Vašingtono, bet esant reikalui, ir iki Maskvos ar Delio nuskristi. O ant pavadėlio laikomas Š. Korėjos diktatorius yra pitbulis, galintis, bet kuriam kaimynui įkąsti, aišku, šeimininkui įsakius.

D. Trampui dabar galvos skausmas – kaip su kapitalu, nors ir Kinijai iš paskos, įlįsti į Rusijos rinką. Manau, intensyvios derybos tarp Maskvos ir Vašingtono jau vyksta. JAV Valstybės departamentui pareiškus, kad finansiškai neberems Baltijos šalių, reiškia ir amerikiečių karių išvedimą iš mūsų šalies, tad gal paskutinį kartą pasigrožėsime šauniais amerikiečiais kariais per būsimus manevrus.

Dabar jau tikrai mums per gerklę išlys tankų, transporto lėktuvų, kurortų vokiečiams statybos, nes gintis, kol ateis pagalba įmanoma tik atsitvėrus dronų siena ir turint gerai paruoštas pėstininkų, ginkluotų priešdroniniais, priešlėktuviniais ginklais, tais pačiais dronais ir judančiais ne be reikalo pripirktais šarvuočiais, o moto technika.

„Norinčiųjų“ susitikimas Paryžiuje dar kartą įrodė, kad europiečiai nori karo Ukrainoje tęsimo, erzindami Rusiją su Ukrainos saugumo užtikrinimu. Šie ponai puikiai supranta, kad rusai nesutiks, kad jų pašonėje būtų dislokuotos bent 5 NATO divizijos.

Praktiškai po šio susitikimo D. Trampo atsakymas Europos vadovams buvo – aš nusiplaunu, žinokitės sau. Kad daryti spaudimą Europai jis paliks karius Lenkijoje, Rumunijoje, gal dar šiek tiek Vokietijoje.

Kas laukia mūsų? Jeigu ši Vyriausybė ir Prezidentas nesustabdys švietimo, sveikatos apsaugos, regionų žlugimo, neskatins grįžimo prie lietuviškų krikščioniškų tradicijų – greitai ne tik nebus ką ginti, bet ir kam ginti. Dabar mes gyvenam skolon, bet tai – laikina. Skolas reikia atlyginti, o balon išmesti, išvogti valstybės pinigai žlugdo šalį tiek fiziškai, tiek dvasiškai.

Apie moralę mūsų politikoje nebėra ko kalbėti. Kiek Seime surinktumėte sąžiningų, tarnaujančių tik bendram interesui narių… 10… 20… Vyriausybė bus nepilnavertė, nes bent du ministrai (KAM ir URM) bus visiškai nepavaldūs premjerei. Jų sprendimams Ruginienės įtaka bus 0.

Ką kalbės ir dėl ko tarsis mūsų JE su atvyksiančiu Lenkijos Prezidentu. Neįsivaizduoju. Lyg tai pirmiausia turėtų būti aptarti (sutarti?) bendri gynybiniai reikalai, bet jeigu Nausėda vėl pirmiausia užtrauks dainelę apie Ukrainos rėmimą iki „teisingos“ taikos ir apie Kinijos pavojų – nieko doro iš susitikimo neišeis. K. Nawrockiui visų pirma – Lenkijos interesai.

Yra ant Lietuvos ir du malonūs įvykiai: Šiluvos konferencija ir Lietuviškos žurnalistikos sąjungos įkūrimas. Gerbiami smulkių tikrų dešiniųjų darinių vadai – geresnio pvz. nebus…