Valdas Vižinis: Apie gėdingą „Gėdos“ mitingo pusę

Kiekvienas valdžios pasikeitimas jau tradiciškai „praturtinamas“ išsviestųjų iš valdžios mitingu. Niūriu politiniu faktu.

Organizuojamas aktyviai besireiškiančių vienos politinės krypties pusėje žurnalistų koncentrato, per politikų užtikrintus viešos erdvės kanalus, kuriuose laisvai reiškiamas! tik vienai politinei jėgai priimtina linkme. Ar tai būtų įvykių vertinimas, ar mitingų organizavimas.

Nuo 2014 metų prasidėjęs konservatorių ir jų sąjungininkų vykdomas Lietuvos viešosios erdvės „užgrobimas“ vienos politinės partijos palankumui konstruoti, šiandien yra virtęs ne tik palankumui, bet jau ir masiškoms politinėms akcijoms rengti. Lietuvos viešojoje erdvėje dominuojant milžinei LRT, šiuo metu esmingai veikia tik vienas kolektyvinis politinis požiūris, o kiti nors ir bando, bet neturi galimybės prasimušti, ypač „valstietiškasis“ ar socialdemokratinis.

Po to, kai 2018 metais į LRT generalinės direktorės vietą buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės buvo įsodinta Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, socialdemokratų partija neteko turėtos įtakos, o televizija pasisuko vienos politinės jėgos „iškėlimo ir palaikymo“ keliu.

Nuo to laiko visuomenininkų akcijos, mitingai prie LRT reikalaujant grąžinti visuomeninį transliuotoją Lietuvos žmonėms vyksta be pasekmių, o nuo objektyvaus informavimo į vienai politinei jėgai palankaus visuomenės nuomonės formavimo kelią pasukusi visų Lietuvos žmonių lėšomis išlaikoma televizija pradėjo dirbti ir šiuo metu dirba tik daliai Lietuvos žmonių.

Todėl nebeverta stebėtis LRT žiniasklaidos erdvėje žmonių požiūrį „formuojančiomis“ antraštėmis, kaip ir skelbiamu turiniu.

Pakalbėkime apie akivaizdų dalyką – vykęs vadinamasis „Gėdos“ mitingas neatspindi didžiosios dalies žmonių nuotaikų ir situacijos vertinimų. Laisvės TV organizuojamos akcijos išties nieko bendra neturi su viešojo visuomenės intereso reiškimu. Visuomeninio viešojo intereso pagrindinė sąlyga – objektyvumas – yra tik tada, kai jis visuotinas. Tad „Gėdos“ mitingo pagrindinė ypatybė – aiškus palankumas ant atsargos suolelio sėdinčioms politinėms jėgoms – nuima viešojo intereso žymę.

Juolab „visuomeniniu“ save vadinančio Andriaus mitingų organizavimo iniciatyvose konservatorių/liberalų valdymo laikotarpiu lietuviai taip ir neteko galimybių dalyvauti, nors „kalčių ir gėdų“ mitingams progų būta kur kas įtikinamesnių.

A. Tapinas žmonių prie Seimo kažkodėl nei Bartoševičiaus atveju – identifikuoto pedofilo konservatorių partijoje, nei buvusios ministrės A. Navickienės, dirbusios sukčių grupuotei, kurios galva iki šiol areštinėje, juk nerinko. Tiesiog dabar aktyvavęsis politinės srovės žurnalistinis koncentratas keturis metus leido „atostogose“, nes valdžia buvo TA.

Jei prisiminsime „čekiukų skandalą“, tai ši akcija ilgam suardė priešrinkiminę socialdemokratų ramybę, rinkiminius sąrašus, rinkiminės kovos dvasią. Kai į tokių įvykių sūkurį pateko tik keli žymesni konservatoriai, o „nelaimėlių“ liberalų – atmintis tiesiog nefiksavo. Ši partija nėra gausiai atstovaujama vietose, o socialdemokratai vadovauja daugumos Lietuvos regionų savivaldoms. Todėl „čekiukų“ smūgis atrodė lyg gerai apskaičiuotas politinis veiksmas.

Jei anksčiau buvo sunkiau suvokti pagrindines „visuomenininkų“, dirbančių politinėms jėgoms, priežastis, tai prie šio mitingo prijungus A.Tapino žymųjį „aš kaltinu“, kurio pagrindinę oficialią mitingo priežastį vargu ar kas ir atsimena, tačiau G.Landsbergio hitas „Šitas Seimas turi eiti lauk“, skamba iki šiol, tad perprasti Laisvės TV rengiamų mitingų fenomeną kur kas paprasčiau.

„Gėdos“ mitingas išskirtinumu nuo kitų A. Tapino akcijų nepasižymėjo. Jei kaltinti „valstiečius“ konservatorių skyriai iš visos Lietuvos rinkosi autobusais, traukdami dainas – socialiniai tinklai buvo pilni šios partijos aktyvistų filmuotų vaizdo įrašų, tai „gėdinti“ socialdemokratų darbo dieną, darbo valandomis rinkosi išskirtinai Vilniaus konservatorių ir liberalų aktyvas, jų kontroliuojamuose fonduose dirbantys „visuomenininkai“, šių partijų simpatikai ar tiesiog partijų nariai „privalomos drausmės“ tvarka. Ir „kaltės“ „valstiečiams“, ir „gėdos“ socialdemokratams mitinguose pakiliai skambėjo apokaliptinės Lietuvos politikos nuotaikos.

Apie mitingo „visuotinę reikšmę“ Lietuvai kalbėti nereikia jau vien dėl mitingo organizatorių reputacijos. Jie pernelyg toli nuo visuotinumo ir visuomenės viešojo intereso gynėjo aureolės.

Beje, Lietuvoje televizijos, regis, mitingų neturėtų organizuoti. Ar klystu?

respublika.lt