Sąskaitų už šilumą tema pastumta į šoną, nes vasara. Tačiau jeigu norime žiemą vėl nebūti šokiruoti sąskaitomis už šilumą, pokyčius būtina daryti vasarą.
Besibaigiant šių metų šildymo sezonui atkreipiau dėmesį į tai, kad šilumos kaina Šiaulių mieste yra mažesnė negu Vilniuje, nors turėtų būti priešingai. Daugiau apie tai mano tekste.
Nei Vilniaus m. savivaldybė nei Vilniaus šilumos ūkį valdančios AB „Miesto gijos“ neparodė noro išsiaiškinti kodėl taip yra.
Tada kreipiausi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) ir gavau iš jos atsakymą. Ne viskas tame atsakyme man buvo aišku, todėl papildomai paprašiau VERT atsakymą pakomentuoti AB „Šiaulių Energija“ ir gavau iš jos išsamų atsakymą.
Viso mano tyrimo pagrindinė išvada yra, kad Vilniuje šilumos kainą padidina taip vadinami Nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG) – privataus kapitalo valdomi šilumos gamybos įrenginiai.
NŠG yra bandymas kompensuoti susikompromitavusį šilumos ūkio koncesijos/nuomos modelį. Šilumos tinklų koncesija buvo neoliberalizmo dogmos, kad būtina viską privatizuoti, įskaitant ir natūralias monopolijas energetikos sektoriuje, pasekmė.
Didžiausi šios dogmos propaguotojai Lietuvoje buvo Tėvynės Sąjunga, Liberalų Sąjūdis ir Rubikonui palankus Artūras Zuokas. Vėliau ją palaikė ir kitos partijos. To pasekmė visur, kur šilumos ūkis buvo išnuomotas, išaugusios šilumos kainos, vilkintos reikalingos investicijos ir teisminiai procesai. Dėl tos pačios dogmos Skvernelis įvykdė dalinį Igničio privatizavimą ir elektros rinkos liberalizavimą.
Kai šilumos ūkio koncesija skambiai susikompromitavo (nors to niekada nepripažino didžiųjų partijų politikai) į šilumos ūkį buvo pradėta stumti NŠG koncepcija – toks dalinis šilumos tinklų privatizavimas.
Vilnius skaudžiai nudegė su šilumos ūkio koncesija. Nepaisant to Vilniaus politikai toliau prioritetą teikė privataus kapitalo dalyvavimui šilumos ūkyje – NŠG tapo pagrindiniai šilumos gamintojai Vilniuje.
Tuo tarpu Šiaulių šilumos ūkis niekada nepatyrė eksperimentų su koncesija ir taip pat neįsileido NŠG. Už tai Šiaulių savivaldybės vadovai buvo puolami ir kritikuojami.
Tačiau mano tyrimas parodė, kad būtent faktas, jog Šiauliuose nėra NŠG ir visą šilumą pagamina AB „Šiaulių Energija“ valdomi gamybos įrenginiai lėmė, kad Šiauliuose šilumos kaina yra mažesnė negu Vilniuje.
Daug kam šis tyrimas ir jo išvados labai nepatiks. Tačiau negalime ignoruoti realybės.
Todėl šiandien oficialiai kreipiausi į Vilniaus m. savivaldybės ir šilumos ūkį valdančios AB „Miesto gijos“ vadovus ir paprašiau patiems įsigilinti į priežastis dėl ko Šiauliuose šiluma yra pigesnė negu Vilniuje. Taip pat pasiūliau apsvarstyti ką galima padaryti, kad būtų galima atpiginti šilumą. Tarkim, gal galima už protingą kainą savivaldybės įmonei įsigyti bent dalį NŠG? Gal tai būtų labiau vilniečių interesus atitinkanti investicija, negu NŠG įsigijimas Klaipėdoje arba kaupiklių statyba elektros sistemoje?
VERT paprašiau išnagrinėti ar galima būtų patobulinti šilumos pirkimo iš NŠG aukcionų metodiką, kad būtų sumažintos šilumos kainos ir pasiūlyti įstatyminius aktus, kurie leistų savivaldybės įmonėms lengviau įsigyti NŠG. Energetikos ministerijos ir Seimo Energetikos ir tvarios plėtros komiteto narius paprašiau geranoriškai patalkinti VERT.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos paprašiau surengti respublikinę konferenciją, kurioje galėtume aptarti šilumos ūkio valdymo aspektus ir ką galima būtų padaryti, kad šilumos vartotojai gautų pigesnę šilumą.
Nuoroda į mano laišką. Jeigu ką nors domina papildoma informacija, mielai pasidalinsiu.
Pažiūrėsime kiek iš tiesų politikams ir valdininkams rūpi atpiginti šilumą vartotojams.
Stankūnas gvildena energetikos temas ir nei žodelio apie naują Seimo priimtą fašistinį įstatymą, liečiantį pastatų energetinės klasės privalomą kėlimą net seniems pastatams. Balsavo visos partijos, net įdomu, kaip čia jos visos sutarė. Kai reikia vykdyti globalistų agendą, visos vykdo vienbalsiai.
Gėda, Almantai.