Vakar, Vilniaus m. tarybos posėdyje mero buvo klausiama ar koncesininkas – labai glaudžiai su Liberalų sąjunga ir Laisvės partija (o iš dalies ir TS-LKD) susijęs BaltCap, nestabdo stadiono statybos, nes nori papildomo užmokesčio?
Atsakymas buvo – neturime apie tai informacijos.
Praėjus kelioms valandoms po posėdžio pabaigos viešai paskelbiama, kad koncesininkas sustabdė statybas nes nori indeksuoti sutarties kainą.
Nei savivaldybė, nei koncesininkas nesiteikia atsakyti ar kainos indeksavimas yra numatytas sutartyje.
Apie tai, kad numatytas, praneša su BaltCap susipykęs buvęs partneris.
Kam tada slėpti jeigu numatytas?
Tuo tarpu buvęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius, kuris buvo atsakingas už derybas dėl sutarties sąlygų su BaltCap, praeitų metų liepos mėn. viešai džiaugėsi sutarties dėl Nacionalinio stadiono statybos pasirašymu ir tvirtino, kad sutartie kaina fiksuota, t. y. klaidino visuomenę.
Pranešime minima, kad sutarties kainos indeksavimo klausimą rengiamasi pristatyti Vilniaus m. tarybai.
Kodėl taryba turi srėbti košę, kurią privirė p. Šimašius?
Jeigu savivaldybė pripažįsta, kad indeksavimo nuostata buvo klaida, tegu prisiima visas pasekmes ir galvoja kaip išsisukti.
Jeigu nepripažįsta, kad tai buvo klaida, tegu tai įrodo.
Taryba galėtų spręsti klausimą, jeigu reikėtų svarstyti sutarties nutraukimą su BaltCap ir galimas to nutraukimo teigiamas ir neigiamas pasekmes.
Ar p. Šimašius teisėtai sutiko su sutarties kainos indeksavimu? – atskiras klausimas. Jeigu derybose dalyvavo tik vienas dalyvis, tai bet kokios nuolaidos tam dalyviui nėra teisėtos. Konkursas turėjo būti stabdomas ir pertvarkomas taip, kad vyktų reali dalyvių konkurencija. Bet gi tada būtų apkartintos senos ir galimai labai pelningos politikų draugystės su verslu…
