Visuomenei pasakojama kokia yra pigi vėjo ir saulės jėgainių elektra (AEŠ), lyginama investuotojų į tokius projektus siūloma kaina su dujas naudojančių elektrinių elektros kaina ir postringaujama apie tai kaip tolimesnė AEŠ plėtra atpigins elektrą vartotojams.
Tačiau paprastai nutylimi keli svarbūs dalykai:
- AEŠ pilną kainą reikia lyginti tik su kintamais elektros gamybos naudojant dujas kaštais – iš esmės tik su kuro kainos dedamąja. Taip yra todėl, kad bet kuriuo atveju maksimali sistemai reikalinga galia turi būti rezervuota nuo oro sąlygų nepriklausančiais elektros gamybos generatoriais. Šiuo metu dujų kaina yra apie 3 ct/kWh neįskaitant PVM ir CO2 mokesčių ir tada kintami elektros gamybos kaštai sudarys apie 7 ct/kWh. Tai konkurencinga kaina lyginant su sausumos vėjo jėgainių ir saulės elektrinių gaminamos elektros kaina. Jūroje planuojamų vėjo jėgainių kaina apie 12 ct/kWh yra nekonkurencinga ir akivaizdžiai didintų elektros kainą vartotojams.
- Saulės ir vėjo jėgainių plėtrai būtinos investicijos į elektros tinklų stiprinimą. Už visa tai elektros vartotojai turės sumokėti.
- AEŠ vidutinė elektros gamyba artėja prie 50 proc. Lietuvos poreikių. Tačiau momentinė AEŠ gamyba, paleidžiant vis naujus AEŠ pajėgumus vis dažniau viršys 100 proc. Jos eksporto galimybės bus ribotos, nes tuo metu bus didelė AEŠ gamyba ir kaimyninėse šalyse. Pigių perteklinės energijos kaupimo technologijų nėra. Nors kiek sveikos nuovokos turintys specialistai jau nekalba apie vandenilio gamybą, naudojant perteklinę energiją, nes tai pareikalautų kosminių išlaidų. Todėl vis dažniau AEŠ teks riboti gamybą, o tai reiškia, kad AEŠ investuotojams bus reikalinga didesnė elektros pardavimo kaina, nes kitaip jie nepadengs investicinių kaštų. Todėl vis dažniau rašoma apie būtinybę remti AEŠ plėtrą. Taigi AEŠ elektros kaina, toliau vystant AEŠ, didės.
- Didėjant AEŠ daliai, bus didesni ir gamybos svyravimai, įtakojami oro sąlygų. Mažės energetinės sistemos stabilumas ir didės visiško sistemos subyrėjimo, kai būtina stabdyti visus generatorius dėl rizikos, kad jie bus sugadinti dėl elektros dažnio nukrypimo nuo nominalaus daugiau negu leistina. Tai įvyko Ispanijoje ir Portugalijoje 2025 m. pavasarį. Kad to išvengti būtina papildomai investuoti į sistemos stabilumą palaikančias priemones. Už visa tai sumokės elektros vartotojai.
- Norint bent iš dalies suvaldyti dėl augančios AEŠ dalies didėjantį elektros generavimo ir elektros kainų biržoje svyravimą reikia vis daugiau elektros kaupiklių. Plečiama Kruonio HAE. Už tai sumokėsime. Tačiau to nepakanka. Štai paskutinė žinia, kad Litgrid naujiems kaupiklių projektams rezervavo 1,1 GW galios (nuoroda į ją čia). Tokios galios instaliavimas kainuos apie 200 milijonų eurų. Už tai irgi sumokės elektros vartotojai.
Toliau didinant AEŠ dalį visos minėtos papildomos investicijos didės.
Tai kaip tolimesnė AEŠ plėtra gali atpiginti elektrą? Visa logika sako, kad ji elektrą pabrangins.
Nei energetikai, nei įtakingi politikai nekalba apie tai, nepateikia būsimų visų investicijų apžvalgos ir jų įtakos elektros kainai.
Tuo tarpu toliau primenama apie Europos Komisijos Lietuvai nuleistus tikslus sumažinti CO2 emisijas. Vyksta bukas ideologinių tikslų įgyvendinimas, nevertinant jo pasekmių ekonomikai ir ES valstybių stabilumui.
Ar vis dar esame nepriklausoma valstybė, jeigu neišdrįstame Briuseliui pasakyti, kad jo žalioji politika turi būti skubiai iš esmės peržiūrėta ir bijome stabdyti AEŠ plėtros?
Geras straipsnis. Reikia dar priminti, kad po 20 metų pradės byrėti vėjo jėgainės ir saulės moduliai. Ką Lietuva darys, perdirbti neturės priemonių.
Kuo ypatingas liberalkomunizmas? Nuostolius apmoka mokesčių mokėtojai, o pelną gauna verslo planų įgyvendintojai.
Žmonjos, taigi ir lietuvių tautos, ateitis nesusideda vien iš artimiausios ateities, kurioje išties geriausiai gaudosi ekonomistai ir politikai