Gal ne visi pastebėjote, kada NeRedaguota kanale nutrūko laidos su Nacionalinio susivienijimo pirmininku profesorium Vytautu Radžvilu. Tai įvyko 2024 m. vasarą. Iš karto po to, kai po karštų diskusijų partijos taryboje paaiškėjo, kad Šarūnas Jasiukevičius nebus įtrauktas į Nacionalinio susivienijimo Seimo rinkimų sąrašo penketuką. Jis atsidūrė antrame dešimtuke.
Profesoriaus laidų įrašai kanalui surinko apie 0,5 milijono peržiūrų ir todėl buvo itin komerciškai naudingi. Apie jų turinio išskirtinumą neverta net kalbėti. Todėl toks auditorijos ir pajamų švaistymas, neįvykus jokiam viešam, o greičiausiai ir privačiam, Vytauto Radžvilo ir E. Jusio konfliktui, gali turėti politinę priežastį.
Ši priežastis pradėjo aiškėti po šių metų gegužės 18 d. paskelbtos E. Jusio laidos su buvusiu NS nariu Š. Jasiukevičium. Dalis jų pokalbio skirta Nacionaliniam susivienijimui. Pagrindinė tos dalies žinia yra, kad L. Kasčiūnui tapus TS-LKD Pirmininku, partija tapo konservatyvi ir patriotinė. Dviejų konservatyvių partijų Lietuvai nereikia. Todėl Nacionalinis susivienijimas turi būti arba sunaikintas arba, pakeitus vadovybę, jam teks prisijungti prie konservatorių. Taip pat dosniai atseikėta ir patyčių Vytauto Radžvilo adresu, išvadinant jį kalbėtoju su dvasiomis.
E. Jusiui po tos laidos buvo pasiūlyta išklausyti ir kitą nuomonę apie TS-LKD ir NS, tačiau jis kategoriškai atmetė tokią galimybę. NeRedaguota kanalas, iš pradžių bandytas pristatyti kaip nuo politikų nepriklausoma laisvų pašnekesių erdvė, pagaliau atsiskleidė kaip angažuotas ir objektyviai tarnaujantis vienintelei politinei grupuotei – kasčiūniškajam TS-LKD sparnui.
Beprasmiška įrodinėti, kad pašnekesio metu išpiltos ant NS purvo upės tik pratęsia ir užbaigia E. Jusio praėjusią vasarą priimtą sprendimą nutraukti laidas su Vytautu Radžvilu savajame NeRedaguota kanale, net jeigu dėlto būtų prarasta dalis pajamų. Galima tik klausti, ar ir kaip ši paslauga konservatoriams yra atlyginama kompensuojant už prarastas pajamas.
Net abiem laidos pašnekovams atvirai išplepėjus seniai rezgamus ir nuo praėjusios vasaros kryptingai įgyvendinamus planus sugriauti sąjūdinį NS ir paversti jį TS-LKD prielipa, kai kurie partijos nariai vis dar nėra linkę patikėti tų planų realumu. Jie mėgina raminti save įtikėdami, kad toks pavojus egzistuoja tik „sąmokslo teoretikų“ vaizduotėje. Esą užvaldytas aklo įtūžio ir keršto dėl to, kad nebuvo patenkintas „Kauno šviesuolio“ įgeidis užimti NS rinkiminiame sąraše nepelnytai aukštą vietą, o vėliau turėjo palikti partiją, paprasčiausiai „išsikrovė“ ir prišnekėjo visokių dėmesio nevertų niekų.
Žinoma, nesuprantant arba norint galima neigti viską. Net akivaizdžiausius dalykus. Juoda vadinti balta, vidudienį – vidunakčiu. Atvirai dėstomo perversmo planus – emocine iškrova, o savo ausimis girdimus juos išsakančius balsus – klausos haliucinacija. Tikėtina, kad E. Jusio veidaknygėje paskelbtas neįtikėtinai ciniškas ir šlykštus memas taip pat bus mėginamas vertinti tik kaip šmaikštus pokštas. Nors iš tikrųjų jis yra tik beatodairiško NS puolimo priemonė, kai tyčiojantis iš dviejų partijos vadovų siekiama sumenkinti ir pažeminti visus nekonformistinės kovos už Lietuvos išlikimą idėjai saistomus partijos narius.
Vykstant tokioms patyčioms iš NS pirmininko labai keista atrodo NS vicepirmininko Vytauto Sinicos tyla. Ji tvyro nuo pat E. Jusio pokalbio su Š. Jasiukevičiumi publikavimo. Ta tyla ne tik keista, bet ir dviprasmiška. Vytautas Sinica negali nesuprasti, kad savo laidomis ir memais E. Jusys skelbia – būtina nužudyti NS! Taip pat žino, kad Š. Jasiukevičius įvardijo jį kaip vienintelį tai gebantį ir turintį padaryti partijos vadovą – vedlį, kuris gali nuplukdyti Nacionalinį susivienijimą į TS-LKD glėbį.
Telieka sužinoti, ar ir po šių naujų patyčių iš Nacionalinio susivienijimo pirmininko Vytauto Radžvilo, partijos vicepirmininkas Vytautas Sinica toliau, lyg nieko nebūtų įvykę, tylės ir bus NeRedaguota kanalo svečias. Tą tylą pradeda pastebėti net politika menkai besidomintys žmonės. Ilgai slapstytis užkulisiuose nebepavyks. Ar ne laikas išeiti iš šešėlio ir aiškiai atsakyti į paprastą ir tiesų klausimą: su kuo jūs, Vytautai Sinica – su Nacionaliniu susivienijimu ir Vytautu Radžvilu ar su L. Kasčiūnu ir konservatoriais?
Suprantu kad gėbistų ir informatorių, susimetusių į Sąjūdį , paskui į TS, nekenčia Lietuvos patriotai. Bet kodėl jų nekenčia ir komunistai? Gali pamanyti kad KGB, ar NKVD, trėmė be skirtumo į Sibirą tuos ir tuos
Is kur tu ištraukei, kad komunistai konservatos nekencia? Paluckas – jaunasis konservatorius, o socdemai konservu idejas dabar realizuoja, ir kai balsuoti reikia – tai i vienus vartus varo.
I DARBUS, ne i zodzius ziureti reikia.
O gal pradžiai pasidomėkit, kas yra E. Jusio tėvas? Labai įdomi biografija. Gal čia viso šaknys?
Cia sitas?
Tėvas: Zenonas Jusys (g. 1930 m.) – pedagogas, valstybės tarnautojas, vadovas.
1961–1972 m. mokėsi Troškūnų (Anykščių r.) vidurinėje mokykloje. 1972–1977 m. studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete, įgijo teisininko išsilavinimą.
1977–1978 m. O. Jusys dirbo Vilniaus universiteto Teisės fakultete asistentu.
1978–1981 m. jis tęsė studijas Maskvos (Rusija) M. Lomonosovo universiteto Teisės fakulteto aspirantūroje, 1981 m. ten apsigynė kandidatinę disertaciją „Tarybinių piliečių paveldėjimo teisių gynimas kapitalistinėse šalyse”, 1993 m. nostrifikuotas socialinių mokslų, teisės daktaras.
1981–1985 m. O. Jusys buvo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto vyresnysis dėstytojas, o 1986–1990 m. – docentas. 1985–1986 m. jis stažavosi Kolumbijos (Niujorkas, JAV) universiteto Teisės fakultete pagal IREX studentų mainų programą.
Taip šitas.
Bet parodei tik sovietinę dalį. Dar yra tautinė-patriotinė biografijos dalis. Visos vadovaujančios pareigos, išskyrus ministro, Užsienio reikalų ministerijoje, ambasadorius Jungtinėse Tautose ir kt. globalūs postai. Ir daba advokatų kontoros Glimsted patarėjas. Šita advokatų kontora irgi labai įdomi, verta pasigooglinti.
Dar yra Oskaro brolis Zenonas, kuris sugebėjo kiek vėliau, 1991 m. Vokietijoje pasistažuoti. Ir dabar jis TS-LKD narys.
Sovietine dalis ir įdomiausia. I Teises fakultata be KGB patikrinimo bet ko nepriimdavo. O teises doktorantura Maskvoje – tai tikrai ne uz grazias akis.
Beje ir KT dvasiu zinovo tevelio sovietine biografija ne ka blogesne. Kaip ir pacio dvasiu zinovo 🙂
https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2014/10/21/news/prancuzu-tyrime-apie-a-lukasenkos-pinigus-ir-lietuvos-vardas-4390537
Kažkada Aristotelis į apyvartą paleido skrają frazę: Platonas – draugas, bet tiesa yra dar didesnis draugas. Lotyniškasis pasaulis išsivertė taip: amicus Plato, sed magis amica veritas. Prabėgus krūvai amžių, žiūrint iš šiandienos perspektyvos vis tik nesame tikri, kad Aristotelio tiesa yra didesnė už Platono tiesą, ar tikrai mokinys praaugo mokytoją?
Nesakau, kad šis posakis yra klaidinantis, ydingas, netinkamas jokiu atveju. Išties, neduok Dieve tokios situacijos, kai reikėtų rinktis tarp draugo ir tiesos. Tačiau dažniausiai ši frazė visgi yra vartojama siekiant pateisinti savo abejingumą, nusisukimą nuo draugo, priesakų užmiršimą.
Be to, ši tezė negali būti laikoma taisykle, nes paprastai tiesa kaip tik žmones jungia, o išskiria – melas. Todėl leiskite pasiūlyti tokią senosios ištaros modifikaciją, kad draugystė yra besąlyginis gėris, o tai, ką taip drąsiai esame linkę vadinti tiesa, dar turi būti patikrinta – ar po iškilmingu vardu nesislepia tik įnoris, ne iki galo pagrįsta nuomonė?
Aristotelis nėra to pasakęs. Skaitykite Wikipediją.
„Paleido į apyvartą“ yra pažodžiui išverstas rusiškas posakis „pustil v oborot“.
O ar žodžiai „žmogus” arba, tarkime, „karvė” nėra rusiškų žodžių „čelovek”, „korova” pažodinis vertimas. Ir t. t. Wikopedija – nepatikimas informacijos šaltinis, netinkantis skaityti bibliotekos vaiduokliui prie veido.
Idiotiškas straipsnis. Kai partijoje vyksta vidaus nesutarimai (visose partijose jų būna), reikia tai viduje ir laikyti, o ne straipsnius internete apie tai rašyti. Ir jei straipsnio autorius nebūtų pareklamavęs tos laidos, daug kas būtų likę jos nepamatę. O už ką baramas V. Sinica, vienintelis iš visos partijos sugebėjęs laimėti rinkimus, iš viso neaišku. Tikrai idiotiškas straipsnis.
Man pasakojo, kad tamsta vaikštinėji po biblioteką, kurioje dabar dirbi, prisidurdamas prie pensijos, ir iš skirtingų kompiuterių spaudai sau patiktukus prie savo vadinamųjų komentarų. Neoru! Nesakau, kad dėl to reikėtų kviesti greitąją pagalbą į biblioteką, tačiau gal susiturėti galėtų padėti gero linkintys artimieji arba, tarkime, vidinis balsas, sveiko proto likučių reanimavimas ir pan. Net ir aš pats nuoširdžiai, kaip andai sakydavo, be pykčio linkiu neužsiiminėti tokiais niekais, nederančiais prie senolio veido ir filologijos fakulteto auklėtinių legiono gero vardo legendos.
Net sovietmeciu inteligentai kur kas drąsesni buvo. Buvo ir „Kvadratas” ir režisieriai išvaryti is teatru.
Dabar visokie jusiai tik sikna valdsiai temoka laižyti.
„L. Kasčiūnui tapus TS-LKD Pirmininku, partija tapo konservatyvi ir patriotinė” – yra eilinė runkeliokų apgaulė. Feikas, anot Ške.
Maža partija gali užimti kiek nori grynas, principingas pozicijas. Nieko baisaus neatsitiks, nebent išnyks pati partija. Kas kita su didele, realiai valdžioje būnančia partija. Jai būtinas kontaktas su rinkėjų visuma, ne tik su ištikimiausiais. O Lietuvoje po 1992 metų rinkimų išaiškėjo didelė – ir daug kam netikėta – pasitikėjimo krizė tarp tarybinės paveldėtos tvarkos ryžtingų griovėjų ir jos pagerinimo besitikėjusių dorų paprastų Lietuvos žmonių . Išsigandusių dėl prarastos padėties ir pajamų , dėl neaiškios ateities , nedarbo, dėl konkurencijos visur ir dėl visko. Ir ypač dėl konkurencijos dalinantis paveldėtą ūkiškai atsilikusios , ir dėl to ūkiškai bankrutavusios komunistinės valstybės gamybinį turtą . Kurio galimybes eilinis lietuvis naiviai perdėjo. Skirtingai ,beje, nuo tos bankrutavusios komunistinės ekonomikos vadovų, kurių nuomonė dėl paveldėto ūkio galimybių sutapo su Sąjūdžio dešiniojo aktyvo nuomone . Skyrėsi tik dėl to kas turi laimėti komunistams vadovaujant bankrutavusio ūkio dalybas.
Jo tas patas ir pokariu buvo. Dauguma okupantams užpakalį laize. Tik maža dalis kovoti i miskus isejo. Istorija kartojasi. Beje tavo mylimiems konservams ilgai vadovavo KGB stukaciaus sūnelis ir ta partija labai gerbė ir mylėjo Jedinstvos komuniste. Net i prezidentus įkišo.
O be to sūnelio kažin ar būtų buvusi Lietuvos nepriklausomybė? Nors stukačių Lietuvoje buvo arti 100 000. Dauguma stukačių buvo išprievartauti, bet tik mažuma ryžosi už tai keršyti.
Mikrofono tampytojas nepriklausomybe iškovojo? Pensinyke, gydykis nuo demencijos.
Dar ir Mikrofono tampytojas. Ką tas reiškia? Bet visas įdomumas kitur. Lietuvoje buvo ar ne 100000 įvairaus rango Kontoros bendradarbių. Iš kur , dėl ko nepriklausomoje Lietuvoje toks išskirtinis dėmesys ir pyktis VIENAM IŠ JŲ ? Netgi jei būtų teisybė dėl mikrofono ir kitko . Ar maža buvo tokių ir panašių tarp 100 000 ? Užbėgo kažkam galingam už akių?
Geras. Diedukas nezino, ka Kubilius Sajudyje veike 🙂