Šiais metais Vilniaus m. savivaldybė planuoja skirti viso apie 8 mln. eurų (iš pradžių 3, o vėliau dar 5) paramai gyventojams, kad būtų remontuojami paveldosauginiai namai – pirmiausia Senamiestyje, o vėliau ir kitose miesto dalyse.
Dažniausiai lėšos skiriamos kiaurų stogų, griūvančių balkonų, fasadinių durų, langų tvarkymui ir kitoms reikmėms. Apie tai buvo pristatytas klausimas Vilniaus m. savivaldybės tarybos posėdžio metu sausio 28 d.
Tokia parama iš tiesų yra reikalinga ir svarbi. Ne tik išsaugomi svarbūs pastatai, bet miestas tampa patrauklesnis miestiečiams ir svečiams.
Tačiau neaišku ar yra užtikrinami prioritetai, kad lėšos pirmiausia būtų skiriamos avarinės būklės namams. Pranešėja man atsakė, kad tai yra prioritetas, bet vėliau, meras komentavo, kad vis dar nėra sukurti mechanizmai kaip paramą nukreipti avarinės būklės namams, jeigu būstų savininkai/namo administratorius nerodo iniciatyvos vykdyti remonto darbus.
Kita didžiulė problema – dažnai rinkos kainas viršijančios darbų kainos. Savo klausime aš paminėjau apie namo fasadines duris Šv. Stepono g. už 30 000 eurų. Man asmeniškai teko susidurti su atveju, kai buvo požymių, jog trys stogo keitimo darbams pasiūlymus pateikę rangovai ir namo administratorius yra galimai tarpusavyje susitarę, kad vienas iš jų galėtų gauti užsakymą už nepagrįstai aukštą kainą. Tą kartą aš pakėliau triukšmą ir pasiekiau, kad darbų pirkimas būtų vykdomas pakartotinai, o būstų savininkai galėtų sekti pirkimo eigą ir kviesti savo žinomus rangovus teikti pasiūlymus. Dėl to darbų kaina sumažėjo 25 proc. nors tuo metu rinkoje vyko kainų kilimas.
Nuo pat šios savivaldos kadencijos pradžios Vilniaus m. savivaldybės vadovams keliu klausimą apie būtinybę keisti daugiabučių administratorių vykdomų darbų pirkimų tvarką, kad pirkimus galėtų sekti ir įtakoti butų savininkai. Savivaldybės vadovai nesiima jokių veiksmų. Kyla negerų įtarimų, kad tokį savivaldybės pasyvumą gali įtakoti keli dideli daugiabučių namų administratoriai, kurie paprastai nelieka skolingi už jų prašymų įvykdymą…
Ir šį kartą, man paklausus, atsakymas buvo gana abstraktus – apie būtinybę riboti administratorių taikomą darbų administravimo mokestį. Bet toks ribojimas bus mažai efektyvus, jeigu pats darbų pirkimas liks neskaidrus ir išliks grėsmė, kad administratorių proteguojami rangovai nelegaliai atsilygins administratoriams už galimybę atlikti darbus didesnėmis negu rinkos kainomis.
