Masinė emigraciją Lietuvai didžiausias blogis. Žmonės išvažiuoja, nes algos Lietuvoje kelis kartus žemesnės nei ES šalyse.
Ką tik po Trišalės tarybos svarstymų Vyriausybė paskelbė pakelianti minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) iki 430 Eur senuoju skaičiavimu (555 naujuoju). Klausimas: ar MMA skirtas vytis tik vidutines Lietuvos algas, ar jis naudotinas pasivyti ir ES algas?
Klausimas: kaip Lietuvos atlyginimai galėtų pasivyti atlyginimus ES, esant ES ekonomikos dalimi, kai prekių kainos jau beveik susilygino? Ar tikrai nebėra iš ko kelti mažas algas?
Dažnai girdime atsakymą – nėra iš ko.
Pasižiūrėkime kokia dalis sukurtos pridėtinės vertės valstybėje patenka į darbuotojų rankas kaip atlygimas už darbą, ir palyginkime, koks užmokestis lieka inventoriams vien užtai, kad šie kažką investuoja.
Lietuvos statistika rodo, jog viso krašto investuotojams 2016 metų gamyba pasiskirsto taip: viso krašto produktai ir paslaugos 2016 metams vadinasi „Bendrasis vidaus produktas“ (BVP) yra 38668 milijonai eurų = atlygis darbuotojams 16929 mln. EUR+ Bendrasis likutinis perteklius 15240 mln. EUR + Bendrosios mišriosios pajamos namų ūkių 2492 mln. EUR + Gamybos ir importo mokesčiai 4636 mln. EUR – Valdžios subsidijos 629 mln.EUR.
Daugiausia – atlyginimai darbuotojams 16929 mln. EUR ir likutinis perteklius 15240 mln. EUR. Kiti skaičiai – Bendrosios mišriosios pajamos namų ūkių, Gamybos ir importo mokesčiai ir Valdžios subsidijos žymiai mažesni.
Palikime juos neaptarę. Didžiosios dalys valstybės produkto BVP – tai atlyginimai ir likutis. Šie dydžiai beveik lygūs. Tačiau darbuotojų yra 1,364 mln., o investuotojų, gaunančių likutį, yra žymiai mažiau.
Vadinasi, yra iš ko didinti žemąsias pajamas. MMA dabar tik 400.
Ar negalėtų šiuo metu didesnė Lietuvos gamybos sukurta dalis atitekti darbuotojams, o ne investuotojams ir priartinti atlyginimus prie Europos atlyginimų vidurkio?
Kylant MMA, kiltų ir kitos pajamos. Kiltų ir BVP. Lietuva iš to gautų daug naudos. Gyventojai daugiau pirktų. Būtų daugiau progų verslui steigtis ir klestėti. Kiltų optimizmas ir pasitikėjimas ateitimi. Didėtų noras modernioms įmonėms persikelti į mūsų kraštą.
Įmonių vadovai turi gaminti ir teikti paslaugas sumokėdami darbuotojams bent vidutinę ES algą, o ne ¼, kaip dabar.
Bet koks darbdavys tinginys rinkoje gali konkuruoti mokėdamas darbuotojams tik ¼ to ką moka aplinkiniai kraštai. Todėl negalime sėdėti sudėję rankas ir džiaugtis savo „uždirbtu“ pelnu.
Dabar tai opiausia problema Lietuvoje. Nuo atlyginimų dydžio priklauso daugumos žmonių gyvenimo gerbūvis. Paskelbus MMA greito kėlimo kalendorių visiems suteiktume viltį. MMA yra įrankis pasivyti pragyvenimo lygį ES.
Kai kurie Seimo nariai laukė Trišalės tarybos susitarimo. Bet valdžia vienašališkai nustatė kiek ir kada MMA didinti. Vyriausybė neturėtų ignoruoti Seimo ir krašto žmonių ekonominių poreikių.
Trišalės tarybos nesutarimai vyko dėl MMA pakėlimo iki 40% Lietuvoje nustatytos vidutinės algos. MMA galima kelti žymiai sparčiau siekiant pasivyti ES vidurkį.
Kiti nelaukia ir masiškai palieka kraštą. Euras sieja mus su bendra Europos ekonomika. Tačiau algos pačios nepajėgia kilti adekvačiai. Vidurkis tik 1/4 ES, o gamyba 78%. Daug kur pasaulyje algos palaikomos balanse su krašto gamybą keliant MMA. Pvz. Australijoje ir Pietų Korėjoje. Turime įsisąmoninti,kad Lietuvos ekonomika yra dalis ES erdvės.
Žemi atlyginimai žlugdo Lietuvą. Apie keturiasdešimt tūkstančių gyventojų kasmet palieka šalį ir tuščius namus. Tai negyjanti ir mirtinai kraujuojanti Lietuvos žaizda.
2017 m. gamyboje, statyboje ir aptarnavime (neįskaitant dirbančius valdiškus darbus ir krašto gynyboje) darbdaviui darbuotojas vidutiniškai kainavo: ES (28 nariai) 28,8/val.
Lietuvoje – 8,0/val. Taigi Lietuvoje darbdavys moka 28,8/8,0 = 3,4 kartus mažiau už ES darbdavių vidurkį.
Darbuotojų vidutinės valandos kainos Europos statistikoje (ČIA). Kiek reiktu kas šešis mėnesius kelti atlyginimus, kad jų vidurkis pasiektu ES vidurkį per 5 metus? Atsakymas: 12%. O jei per 10 metų, tuomet reikėtų kelti tai kas 12 mėnesių.
Sausį sukaks metai, kaip atlyginimai nebuvo kelti (pakėlė tik iki 430 Eur.) Vadinasi, MMA turėtume kelti po 7.5% per 12 mėnesių. Tokiu greičiu keliant reikėtų 20 metų, kad algos pasiektu ES vidurkį.
Suprantama, toks ilgas laikotarpis žmonėms nepriimtinas. MMA yra tiesioginis valdžios įrankis pasivyti pragyvenimo lygį ES.
Tačiau be visuomenės protestų politinės partijos šiam žingsniui nesiryžta.
MMA didinimai ir datos nuo 1996 iki dabar yra svetainėje ČIA.
Tiesiogiai MMA buvo didinami 43% ir net vos 3,5%, O metinis išvestinis vidurkis būtų nuo 64% iki 2%.
Lietuvoje 2017 metais gamybos vidurkis eurais sudarė 50% ES vidurkio. Bet atsižvelgiant į Lietuvoje produktų ir paslaugų žemesnes kainas, mūsų šalies gamybos lygis realiai siekia 78% ES vidurkio.
ES valstybių kiekvienam gyventojui tenkantis BVP eurais nurodomas ČIA.
Realios gamybos palyginimą galime rasti ČIA .
Dalis tautos atstovų jaučia pareigą sustabdyti dabartinį Lietuvos išsivaikščiojimą. Kiti dėl to ginčijasi. Vyriausybei elgiantis neryžtingai, šios užduoties turi imtis visuomenė. Ji turi viešai kalbėti apie šią Lietuvai žalingą ekonomikos problemą ir laukti paramos iš ekonomistų.
Tepasiūlo kas nors geresnį būdą spartesniam Lietuvos klestėjimui.
