Kiekvienas sprendžia pagal save ir pasaulį mato taip, kaip pats gyvena. Melagiui atrodo, kad visi meluoja, vagiui visi yra vagys, šliundrai ar paleistuviui neištikimybė – už kiekvieno krūmo.
Aršiausiai seilėmis taškosi ir dėl kitų nepatriotizmo loja patriotai, kurie pirmieji išduos. Kuo daugiau tikro patriotizmo gyvenime, tuo jo mažiau viešumoj. Niekas nei dėl moters, nei dėl tėvynės meilės nevaikšto gatvėmis ir apie tai nerėkauja.
Tikrumas ir meilė yra tylūs ir nemėgsta minios. Kuo mažiau patriotizmo gyvenime, tuo daugiau baimės ir pykčio valdžios ruporuose. Kai patriotizmo lygis pasiekia pavojingas žemumas, aukštybėse prasideda isterija.
Valdžia įsivaizduoja, kad ji ir yra valstybė ir pajutusi pavojų sau apkaltina nepatenkintuosius nemeile Tėvynei. Ir paradoksas – dažniausiai būna teisi.
Nes nepatenkintieji valdžia priima jos taisykles ir įsivaizduoja, kad valstybė ir yra jos valdžia. Ir savo neigimą ir neapykantą nukreipia į valstybę. Masės myli šią primityvią emociją, ja gyvena ir praktinių būdų tam pakeisti nematau.
Valdžia irgi niekada nieko nenori keisti, ta tema beveik niekas nekalba. Labai patogu savo veiksmais ir neveikimu sukeltą įtampą nukreipti į nepatenkintuosius ir apkaltinti nelojalumu savo valstybei. Taip tavo oponentai tampa valstybės nekentėjais, bejėgiais, neturinčiais ir negirdinčiais argumentų, tik pyktį.
Valdžiai reikia valstybės priešų. Primityvus lengviau valdyti, jie lengviau patiki naujais gelbėtojais, tuščiais gudrių idiotų pažadais, apsirengusių partijomis grupuočių pliurpalais, revoliucionieriais apsimetančių milijonierių vaidyba ir kitais pigiais triukais su jūros kiaulytėmis.
Sukėlus pseudopatriotinę isteriją ir skatinant prisitaikėlių kvazipilietiškumo imitacijas, išvalius viešąją erdvę nuo nepageidautinų temų ir asmenų, pasitelkus „pozityviąją” savanoriškų pataikūnų žurnalistiką įmanoma nepatenkintuosius priversti pasijusti vienišais ir kontroliuoti situaciją.
Tačiau palaikyti šią dirbtiną valstybės apsvaigimo būseną reikia vis didesnės dozės patriotinių isterijų, nutylėjimų ir veidmainystės. Kas, kad tai silpnina valstybę – tarakonų lenktynėse tai niekam neįdomu.
Dėmesiui nukreipti nuo tikrovės niekada nepritrūks vidaus priešų ir antipatriotiškų bokso kriaušių. Pavargusius nuramins galingas, gražus ir tuščias blizgaus gyvenimo būdo ir bukinančio pramogų verslo tvarstis. Kaip reikia teisingai galvoti – jums bus paaiškinta.
Kas bus? Nusiramink, mano meile, viskas bus gerai – sako tau mielasis iš TV ekrano.
