Kaunas – Kačerginė, 1940-ieji.
Žmonės irstosi valtimi Nemune prie Kačerginės 1940 m. birželio 16, kitą dieną po okupacijos pradžios.
O štai jie vėl Kačerginėje – linksmai pietauja terasoje. Štai visa šeima prie stalo Kaune.
Jie jauni, laimingi ir gražūs, moterų akys šviečia ir mergaitės kasos su meile supintos. Tik pagyvenusios moters žvilgsnis tarsi ateitį matytų.
Dar nieko neatsitiko. Tik laukais nuburzgė smirdantys dūmais tankai, dangum pradūzgė spiečiai bombonešių ir vėl tik kregždės aukštai. Rytiniai laikraščiai rašo, kad įžengė Raudonoji Armija.
Prezidentas kažkur išvyko. Bet juk viskas gal gerai, niekas nešaudo, Vyriausybė veikia? Nors neramu, bet gal kaip nors. Juk čia nekariauja – tai gal taip ir karas iš Europos pas mus neateis?
Toks pat sekmadienis, kaip dabar už lango, nuostabus oras. Paskutinis normalus savaitgalis prieš pradedant griūti jų pasauliui.
Po to laukė karas, ilgi pabėgėlių metai perkeltųjų asmenų stovyklose Vokietijoje, naujas gyvenimas Kanadoje. Ir visam gyvenimui likusius gyvus nusmelkęs Tėvynės ilgesys.
Kur dabar šitie žmonės, kaip susiklostė jų likimai?
Pažiūrėkim ilgiau į šias nuotraukas ir pajusim tikrąją „paprastų žmonių” istoriją, kurios vadovėliuose nerasi:
Daugiau nuotraukų ČIA.
