Prieš kelerius metus žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose virė karšti ginčai dėl Vilniaus savivaldybės priimtų sprendimų: Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos nuėmimo ir Kazio Škirpos alėjos pervadinimo į Trispalvės.
Šiuo atveju lemiamas žodis įvertinant J. Noreikos ir K. Škirpos veiklą turėjo priklausyti istorikams ir už tai atsakingoms institucijoms, bet lemiamą sprendimą priėmė Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaujama mero Remigijaus Šimašiaus.
Reikia viską itin kruopščiai ir išsamiai išanalizuoti ir tuomet pateikti verdiktą. Negalima minėtų asmenybių istorinių atminimo ženklų nuimti be plačios specialistų diskusijos ir skubotai, būtent taip, kaip buvo pasielgta.
Bet kaip dabar lengva teisti J. Noreiką-Generolą Vėtrą bei pulkininką ir diplomatą K.Škirpą, kurių nuopelnai Lietuvos valstybei ir tautai nėra nei kiek abejotini. Tokie „teisėjai” teigia, kad minėti asmenys yra prisidėję prie Lietuvos žydų padėties pabloginimo praeityje, ir prisimenami galbūt antisemitiniai jų pasisakymai, bet pamirštama, kokiomis itin sudėtingomis istorinėmis sąlygomis jie veikė.
Atsakykime į klausimą: kam labiausiai naudingas Generolo Vėtros ir K.Škirpos juodinimas ir kas tuo labiausiai džiaugiasi?
Ilgai spėlioti ir vargti nereikia, nes atsakymas paprastas kaip du kart du – Rusijai, kuri seniai ne tik šiuos, bet ir kitus mūsų tautai nusipelniusius asmenis vadina fašistais, beje, kaip ir visą mūsų tautą.
Galima net neabejoti, kad, nuėmus Generolo Vėtros atminimo lentą ir pervadinus K.Škirpos vardo alėją, Rusijos ambasadoje Vilniuje, Latvių gatvėje, visi plojo atsistoję ir maukė vodką iš litrinių butelių kakliukų, o Kremlius juokėsi susiėmęs už pilvo – jiems nereikėjo per daug stengtis, nes lietuviai patys išpildė Kremliaus svajonę ir paniekino savo istorines asmenybes.
Kažkodėl rašant šias eilutes darosi kraupu ir baisu pagalvoti, kad lietuvių tautos išdavikų, kurie 1940 metais važiavo į Maskvą parvežti Stalino saulės, atminimas lyg niekur nieko paliekamas ramybėje, kai mūsų tautos tikrųjų didvyrių atminimas beatodairiškai niokojamas ir trypiamas.
Štai pačiame Vilniaus centre stovi S.Nėries vardu pavadinta mokykla, įsteigta jos vardo literatūrinė premija. Reiškia, S.Nėris ir P.Cvirka už savo išdavikišką veiklą yra nepasmerkti ar net garbinami, kai tuo tarpu J.Noreika ir K.Škirpa smerkiami?! Tas prakeiktas ir nelemtas lietuvių politkorektiškumas, nuolankumas ir bestuburiškumas!
Mindomas ir trypiamas Lietuvos laisvei ir valstybei nusipelniusių asmenų atminimas, o kai kurie populiarūs visuomenės veikėjai net tam pritaria.
Laisvę reikia ne tik iškovoti, bet sugebėti ją išsaugoti ir apginti. Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos nuėmimas ir K.Škirpos vardo alėjos pervadinimas yra tiesus ir itin skausmingas smūgis mūsų istorijai. Kas skaudžiausia, jį sudavė patys lietuviai!
