Akis traukia tapyba dygsneliu

Parodos eksponatai

Vilniaus Marijos ir Jurgio Šlapelių name – muziejuje neseniai duris atvėrė Milos Gorun – Kudinos meninio siuvinėjimo darbų paroda, skirta Lietuvos rumunų kultūros bendrijos „Dacia“ 35-mečiui paminėti.

Lietuvos rumunų kultūros bendrija „Dacia“, vienijanti išeivius iš Moldovos Respublikos ir Rumunijos, buvo įkurta 1989 metais. Mila Gorun – Kudina į šios bendrijos veiklą įsitraukė nuo pat pirmosios jos įsteigimo dienos. Mat prieš tai ji aktyviai dalyvavo Lietuvos tarpnacionalinės koordinacinės asociacijos, Sąjūdžio įtakoje veikusios nuo 1988 metų ir vienijusios įvairių tautų atstovus, darbe.

Tai – aktyvi, iniciatyvi, kūrybinga visuomenininkė, pelniusi didelį autoritetą įvairių tautybių bendrijų narių tarpe. Ypač daug dėmesio Mila Gorun – Kudina skiria Lietuvos moldavų – rumunų tautinio tapatumo išsaugojimui. Jos siuvinėtų paveikslų kolekcija jau daug kartų eksponuota Marijos ir Jurgio Šlapelių namų muziejuje, Tautinių bendrijų namuose, taip pat Moldovos Respublikoje organizuojamame Gustar festivalyje, Liuksemburgo ART PRIZE konkurse.

Pripažinimas pelnytas liaudies kūrybos mugėse, vykusiose Danijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. Menininkės siuvinėti paveikslai eksponuoti 2018 m. liepos 1 d. Vilniaus rotušės aikštėje surengtoje parodoje „100 Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“. Už aktyvią pilietinę poziciją, prisidedančią prie tolerancijos ir tarpusavio supratimo ugdymo visuomenėje, Mila Gorun – Kudina ne kartą buvo apdovanota. 2019 metų gegužės 21 dieną jai pareikšta Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės padėka, o tų pačių metų lapkričio 16-ąją įteiktas jubiliejinis medalis, skirtas Departamento 30-mečio sukakčiai paminėti.




Po trejų metų, 2022-ųjų gruodžio 9-ąją, aktyvi menininkė apdovanota vardiniu laikrodžiu. Ši atminimo dovana – gražus jos indėlio, supažindinančio Lietuvos gyventojus su moldavų tautodaile, pripažinimas. Menininkė nes sykį mokė visus norinčiuosius įgyti tradicinio moldaviško siuvinėjimo pagrindų: jos organizuoti meistriškumo kursai vyko ir Įvairių tautų kultūrų centre Kaune, ir Vilniaus dizaino kolegijoje, ir čia, Šlapelių name-muziejuje.

Milos paroda Dacia

Lietuvoje moldavė Mila Gorun – Kudina gyvena jau 40 metų, čia išaugo jos vaikai ir auga anūkai. Nors ir baigusi matematikos mokslus, sieloje visada buvo menininkė. Ji siuvinėja savo pačios pieštus paveikslus. Lietuvos gyventojams menininkės darbai pirmąsyk buvo pristatyti 2005-ųjų metų balandžio 22-ąją. Simboliška, kad tą pačią dieną tuometinis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus lankėsi Moldovos sostinėje Kišiniove.

Mila gimė vaizdingame Moldovos Čioburčiu kaime, Štefan Voda rajone. Jos gimtasis kaimas įsikūręs ant skardingų Nistru upės krantų. Čioburčiu vietovardis rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1528 metų. Ši poetiška vietovė savo grožiu pavergė Milos širdį nuo mažų dienų. Vynuogynai, sodai, kaime auginami fazanai, povai ir kiti švelnūs augalijos ir gyvūnijos pasaulio siužetai, matyti vaikystėje, visam laikui įsikūnijo jos kūryboje.

Milos menas patraukia savo dekoratyvumu, pavergia spalvų gausa ir optimizmu. Moteris sako, jog siuvinėti pradėjo būdama penkerių metų. Siuvinėdavo kartu su vyresne seserimi Elena ir su mama Irina, kuri buvo tikra šio meno meistrė. Jų namuose visos užuolaidos, staltiesės, užvalkalai buvo siuvinėti Irinos rankomis. „Kol mano amžiaus mergaitės žaidė kieme, aš su savo sese lenktyniavau, kurios išsiuvinėtas paveikslas gražesnis. Vėliau mano darbai pradėjo patikti ir kitiems. Tada susidomėjau piešimu“, – sako Mila. – Na, o man brangiausias paveikslas – tas, kurį pradėjau siuvinėti prieš 20 metų. Jo rožiniame fone puikuojasi povas. Apskritai paveiksluose atsispindi mano vaikystės prisiminimai: tie saulėlydžiai, žydintys sodai ir fazanai, tupintys ant trešnių medelių, – iš ten, iš gimtųjų namų aplinkos… Tiesa, kad kuriami darbai skleistų šilumą, turiu pati pasisemti energijos. Jos teikia apsilankymai tėvynėje Moldovoje, į kurią nuvykstu kasmet“.

Rengti parodas – menininkės sūnaus architekto idėja. Milai taip pat padeda dukra ir vyras.

Meno žinovai sako, jog menininkės darbai yra unikalūs – juk siuvinėja ji pagal savo pačios originalius piešinius.

Parodos atidaryme dalyvavo daug garbingų svečių: Moldovos Respublikos ambasadorius Emil Druc, Moldovos Respublikos Garbės konsulas, prof. Valdemaras Razumas, LR Seimo narė, Tarpparlamentinių ryšių su Moldovos Respublika ir Rumunija narė Rimantė Šalaševičiūtė, Tautinių bendrijų namų darbuotojai, mūsų šalyje veikiančių tautinių bendrijų vadovai ir kt.

Lucia Bartkienė

Lietuvos rumunų kultūros bendrijos „Dacia“ pirmininkė

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Edvardas Čiuldė. Pasisveikinimai su Gintaru Beresnevičiumi

Daugybę metų prieš Vėlines paprastai sulaukdavome Gintaro Beresnevičiaus straipsnio arba kokios nors studijos, nes svarbiausias jo tyrinėjimo objektas...

Misija: pristatyti ES Tarybai pirmininkauti pradėsiančią Lietuvą garsiausiose žemyno koncertų salėse

Sausį, kai Lietuva perims pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, atsiskleis ne tik diplomatinis ir politinis šalies svoris, bet ir...

Švenčionių rajone vėl pilami pilkapiai – atgaivinamas senovinis protėvių laidosenos paprotys

Spalio 25 d. Švenčionių rajone, netoli Aidukų kaimo, lietuvių prigimtinio tikėjimo puoselėtojai pradėjo kurti naują Romuvos pilkapyną, pavadintą...

Pasaulinio garso pianistas ir kompozitorius Fazilas Say sukūrė įspūdingą Koncertą akordeono žvaigždei Ksenijai Sidorovai, kuri netrukus jį atliks Vilniuje

Jau kitą savaitę Vilniuje nuskambės ypatingas kūrinys – pasaulio publikos simpatijas užkariavęs garsusis pianistas ir kompozitorius Fazilas Say...