Sulaukėme laikų, kai per 38 proc. Lietuvos gali pasakyti „Buvau Sąjūdyje, dabar esu jedinstva“.
Pamenu, koks buvo skandalas, kai po antialkoholinės reformos pakilo alkoholio kainos, neblogiau pamenu ir tai, kaip konservatoriais su liberalais šūkavo, kad Lietuva baigia išvažiuoti ir pinigus išvežti į Lenkiją, kur alkoholis pigesnis. Buvo daromas didžiulis šou ir netgi surengtas mitingas prie Seimo.
Dabar konservatoriai su liberalais tyli, kaip vandens į burną prisisėmę.
O važiavimas į Lenkiją tapo didelės dalies lietuvių rutina, nes kainos taip nevaldomai pakilo, kad apsipirkti važiuoja jau ne tik pasienis, ir ne tik alkoholio – žmonės perka viską. Elektros ir dujų kainų augimas pjauna ir verslus. Net tuos, kurie atsilaikė ilgalaikiam uždarymui per karantiną.
Laukia bankrotų eilė. O valdantieji net nerado laiko sušaukti neeilinę sesiją ir priimti infliacijos pasekmes bent kažkiek amortizuojančiu sprendimus. Tokia realybė, kai atostogos ir mėgavimasis valdžia bei žmonių skirstymas į „gerus”, mylinčius valdžią, ir blogus, jos nemylinčius, svarbiau, nei patys žmonės, jų gerovė ar santarvė valstybėje.
Kaip jaučiasi valdžios palikti žmonės (ir jų ne vienetai, kaip atskleidė neseniai paskelbtas tyrimas, o per 38 proc. Lietuvos) geriausiai atspindi vakarykščiame susibūrime pasirodęs žmogus su plakatu „Buvau Sąjūdyje, tapau jedinstva“.
Darius Kuolys rašė, kad tai ne tik idėjinis Sąjūdietis, Parlamento gynėjas, bet ir buvęs konservatorių partijos narys. Dabar demonstruojantis prieš buvusius „savus” ir negalintis atsistebėti pokyčiais valstybėje.
Dabar jį, žmogų gynusį Parlamentą, stovintį su ašaromis akyse profilaktiniam pokalbiui į policijos automobilį kviečiasi taip pat “savi”, ne kokia Baltarusijos milicija sučiupusi proteste prieš Lukašenką.
Taip kartu, jo asmenyje, prevenciniam pokalbiui pakviesdami ir tuos daugiau kaip 38 proc. Lietuvos.
