Žiūrėdama į artėjančius Prezidento rinkimus ir suprasdama, kad LVŽS remtas kandidatas į antrą turą nepateko, jau kuris laikas bandau įsivaizduoti, kokia Lietuva būtų valdant Prezidentui ar Prezidentei ir kokioje Lietuvoje aš norėčiau gyventi.
Ir čia į rankas pateko straipsnis, kurį, neslėpsiu, perskaičiau kelis kartus. Pirmą kartą – su susidomėjimu, o paskui – su nevilties ir kartėlio prieskoniu. Apie konservatorių buvimą valdžioje ir galios siekimą.
Trumpai, bet išraiškingai:
„Anot A. Paulausko, jie iš karto ėmėsi radikalių permainų Prokuratūroje – įdarbino savus žmones, bandė apriboti prezidento galias skirti generalinį prokurorą, ėmėsi keisti įstatymus. „Sakyčiau, buvo visiškas teisinis nihilizmas ne tik mano, Prokuratūros, bet ir visos Lietuvos viešojo administravimo sistemos atžvilgiu. Buvo keičiami įstatymai, žmonės „kišami“ pagal partinę priklausomybę ir panašiai“, – prisiminė jis..“
Aš vis tik nenoriu gyventi būtent tokioje, kaip aprašyta, Lietuvoje.
