Norėčiau sureaguoti į Jūsų portale pasirodžiusį Jono Narsučio straipsnį „Europos pramonės kryžkelė“.
Labai džiaugiuosi, kad šiuo klausimu žiniasklaidoje jau prasideda diskusija. Jai tikrai atėjo metas – juk buvo susidaręs įspūdis, jog pasisakyti šiuo klausimu ilgą laiką tarsi buvo uždrausta.
Iš tiesų Lietuvos strateginiai pasirinkimai iki šiol sunkiai suvokiami – peršasi mintis, kad yra tiesiog pataikaujama kažkieno privatiems interesams. O neseni įvykiai apskritai sudarė įspūdį, jog visas mūsų valstybės aparatas bandė atstovauti vienos įmonės, žadėjusios savo srityje tapti vos ne visos Europos lydere, interesus.
Deja, Taivano žadėtos milijoninės investicijos kažkur „užstrigo“ ir apskritai jau pasimiršo, kas kokias investicijas buvo žadėjęs.
Tuo tarpu Lietuvos pramonė ir žemės ūkis jau susimokėjo brangią kainą už paaukotus prekybinius santykius su Kinija.
Susimokėjo, tikėdamiesi sulaukti investicinės paramos už diplomatinių santykių užmezgimą su Taivanu ir ryšių su žemynine Kinija nutraukimą.
Deja, pasitvirtino, kad tai buvo nedovanotina klaida, eliminavusi Lietuvą iš tiesioginės pramoninės grandinės ir sukėlusi grėsmę mūsų šalies ekonominiam stabilumui.
Buvo ne investicijų žadėjimas,- už kitus žadėti negali,- bet kvietimas sudaryti joms galimybes čia, Lietuvoje.. Deja, kas turėjo ir galėjo sudaryti , pasirinko didžiąją raudonąją milžinę, o ne mažą laisvą salą. Maža sala suprato – ir atidėjo investavimus
Nustokit kišti tą Kiniją, nereikia jų investicijų, nes ten kur kinai „investuoja” vietinė pramonė lenkiasi…Taivanis irgi Kinija todėl nematau čia didelio nuostolio ir nereikia laikyti visų durniais…žinom kaip daromas verslas Lietuvoje ir investuojama….Valkatas vežasi iš viso pasaulio pakraščių, o svaus toliau skurdina ir gena iš šalies…