Atsakant į Monika Garbačiauskaitė Budrienė retorinį klausimą „Ar ir į naujai sugalvotą LRT valdybą bus deleguoti „valstiečių“ atstovai, kaip ir į „Jonavos grūdus“? Pirma, ribojimus partijų nariams užimti vienas ar kitas pareigas gali nustatyti tik Konstitucija. Tą jau yra pasakęs ir Konstitucinis Teismas. Tokio ribojimo, kad partijos narys negalėtų užimti vietos įmonės valdyboje, Konstitucijoje nėra.
Antra, duomenys, kuriuos surinko LRT veiklą tyrusi komisija, rodo, kad LRT Taryba anksčiau buvo formuojama į Tarybos nario pareigas deleguojant partinius žmones, net priklausančius partijų valdymo organams – partijų taryboms. Galimai tie žmonės partijose narystės nėra nutraukę ir dabar. Tikiuosi, kad į tokias galimas politines priklausomybes LRT taryboje LRT direktorė pažiūrės taip pat principingai.
Trečia, dėl LRT Valdybos ir Tarybos. Taip, Valdyba bus ir tikimės – jau kitąmet. Valdyba bus sudaryta iš savo srities specialistų, skirtų Tarybos, kurie žinos, kaip atrodo įmonių sąskaitos. Vargu, ar 40 milijonų biudžetą valdančios įmonės valdymą gali patikėti subjektui, kurio atstovas LRT Komisijai per apklausas prisipažįsta, kad Taryba yra sudaryta iš humanitarų ir sąskaitų skaityti bei jų vertinti šie žmonės nemoka. Jau nekalbu apie LRT padalinius, kurie metų metais nevykdė jiems įstatyme nustatytų prievolių ir nevertino planuojamų investicijų – dėl to, kad tokiais veiksmais galėjo būti padaryta žala valstybės interesams, šiandien LRT komisijos pirmininkas A. Nekrošius kreipėsi į prokuratūrą. Tuo tarpu Taryba pagal naująją tvarką bus pradėta formuoti tik pasibaigus joje esančių narių kadencijoms – t. y. ne anksčiau kaip po 2020 rinkimų, laikantis to paties pozicijos ir opozicijos proporcinio atstovavimo.
Sakote, kad “Planų šią įmonę privatizuoti buvo ir anksčiau. Jų realizuoti nepavyko, tačiau dabar įmonės valdyboje atsidūrė daugiau R. Karbauskiui palankių žmonių, pavyzdžiui, nepriklausomų narių, kurie priklauso būtent „valstiečių“ partijai.“
Nežinau, kas buvo anksčiau, iki 2016 m. rinkimų, tačiau žinau, kad nuo 2018 m. sausio antrojo sąrašo nacionaliniam saugumui svarbių įmonių (sąraše yra ir AB Jonavos grūdai) akcijų pardavimo klausimus, kada jau galima kalbėti apie įmonės valdymo pakeitimą ir privatizavimą, sprendžia ne tokių įmonių valdybos, o Seimas. Tokį saugiklį numato Seimo priimtas įstatymas. LVŽS balsais tokių įmonių akcijų pardavimo tvarka netgi buvo sugriežtinta: nuo ½ iki 2/3 pakelta valstybės valdomo akcijų paketo riba nacionaliniam saugumui svarbių įmonių, kuriai priklauso ir AB „Jonavos grūdai“, kategorijoje. Taigi, net akcijas parduoti tapo sunkiau.
Gaila, kad to nepastebi arba ignoruoja profesionalūs žurnalistai. Ir gimsta istorijos, kurios panašios į tiesą, bet tokios nėra.
