A. Bačiulis: „Lidl“ įžeidė tris ketvirtadalius Lietuvos žmonių

„Lidl“ įžeidė tris ketvirtadalius Lietuvos žmonių, Kaune atidaromos parduotuvės vaizdu pasirinkę senamiestį, kuriame bažnyčios yra be kryžių, ir į tai turi būti reaguojama politiniu lygiu, LRT.lt sako politikos apžvalgininkas Audrius Bačiulis. Savo ruožtu Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto (KF) dekanas profesorius Andrius Vaišnys tvirtina, kad vartotojas laikomas mulkiu, nes jo kultūrinė aplinka tiesiog negerbiama. Tuo metu „Lidl“ kartoja, kad jie tiesiog neapsižiūrėjo.
Naujienų portalas Bernardinai.lt praėjusią savaitę paskelbė, jog Lietuvoje veikiančio „Lidl“ prekybos tinklo svetainėje pasirodžiusioje reklamoje retušuoti religiniai objektai. Skelbime apie naują parduotuvę Kauno senamiesčio bažnyčios stogai neteko kryžių.

Kaip rašė Bernardinai.lt, prekybos tinklas „Lidl“ parduodamų maisto prekių pakuotėse nevengia vaizduoti religinio paveldo objektų, bažnyčių, tačiau minėti pastatai, deklaruojant „religinį neutralumą“, vaizduojami be tikėjimo simbolių, užtušuojant kryžius.
„Lidl“ padaliniai Graikijoje, Italijoje, Belgijoje, Vokietijoje susidūrė su pasipiktinimu pastebėjus, kad maisto prekių pakuotėse naudojamose bažnyčių ir vienuolynų nuotraukose nelieka religinių simbolių.

Pavyzdžiui, Graikijos maisto prekių produktų linija puošiama garsiosios Anastasis (Prisikėlimo) bažnyčios, esančios Santorino mieste, mėlynojo kupolo atvaizdu. Praėjusį mėnesį akylūs „Lidl“ pirkėjai pastebėjo, kad pakuotėje neliko įprastai šį kupolą bei aplinkinius pastatus puošiančių kryžių, pranešė „Reuters“.

Naujausias kryžių trynimo atvejis pastebėtas Italijoje. „La Stampa“ pranešė juos dingus nuo Ligūrijos regione esančios Sant`Antonio Abate bažnyčios fasado ir varpinės, kurie vaizduojami prekybos tinklo reklamoje. Vietiniams gyventojams pasipiktinus, „Lidl“ atsiprašė ir pažadėjo atvaizdą netrukus pašalinti iš reklamos.

Nusivylę pirkėjai aplankė „Lidl.UK“ socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą, kurioje nesibodėjo reikšti savo nusivylimo dėl pasirinktos reklamos strategijos. Vartotojas Danielas Novakas rašė: „Esu labai nusivylęs kompanija. Kodėl jūs siekiate pasislėpti nuo istorijos?“ Kiti pirkėjai teiravosi, kodėl prekybos tinklas siekia ištrinti tikrovę, retušuodamas religinius simbolius. Vartotojas iš Graikijos tvirtino daugiau nebesinaudosiantis prekybos tinklu tol, kol nebus pasiaiškinta dėl tokios kompanijos politikos.

Lidl.UK“ atstovas klientus patikino, kad tai nėra tyčinis sprendimas siekiant diskriminuoti įsitikinimus. Tačiau Belgijos „European TV“ ir RTL radijo stotis pranešė, jog, pirmajam vartotojui pastebėjus retušuotas nuotraukas, prekybos tinklo atstovai Belgijoje pateikė kitokį pasiaiškinimą: „Mes vengiame religinių simbolių naudojimo, nes nenorime išskirti jokių religinių įsitikinimų.“

A. Bačiulis: ar nėra pasityčiota iš lietuvių religinių jausmų?

Analizuodamas „Lidl“ situaciją, politikos apžvalgininkas A. Bačiulis pastebi, kad čia tikėtini du variantai.

„Gali būti tas agresyvusis politkorektiškumas, kuris iš esmės virsta visos krikščioniškosios europinės tapatybės naikinimu. Bet tai gali būti sąmoningas skandalo kėlimas, siekiant atkreipti į save dėmesį. Ar tai jiems naudinga? Kaip pažiūrėsi. Čia tokie dalykai, dėl kurių reklamos specialistai paprastai diskutuoja su psichologais, sociologais, kiek lietuviams svarbūs krikščioniškieji simboliai. Mano supratimu, jie svarbūs, bet galbūt tam pirkėjų segmentui, į kurį „Lidl“ orientuojasi, galbūt pasidarę kokius tyrimus, nesvarbūs. Mes to nežinome“, – LRT.lt komentavo A. Bačiulis.

Politikos apžvalgininkas mano, kad į tokį „Lidl“ žingsnį turėtų būti reaguojama politiniu lygiu, nes Lietuva yra krikščioniškas katalikiškas kraštas.

„Jei neklystu, trys ketvirtadaliai lietuvių save įvardija Romos katalikais. Atsiminkime, kad yra ir stačiatikiai, ir liuteronai, kurie taip pat krikščionys. Iš esmės mes kalbame apie visiškai krikščionišką kraštą, o bažnyčia nėra tik kunigai ir pastatai, kaip pas mus kartais bandoma aiškinti – bažnyčia yra visi žmonės, kurie save priskiria kažkuriam tikėjimui. Iš esmės, „Lidl“ įžeidė tris ketvirtadalius Lietuvos žmonių. Į tai turėtų reaguoti politikai. Nežinau, kokiu lygiu – Užsienio reikalų ministerijos, kadangi veikia Lietuvoje, ar Ūkio ministerijos, gal Kultūros ministerijos. Galime dėl to ginčytis, bet reikia oficialaus užklausimo, ar Lietuva tai turi suprasti kaip pasityčiojimą iš lietuvių religinių jausmų“, – kalbėjo A. Bačiulis.

2011 m. gyventojų surašyme užfiksuota 11 tikybų, kurias išpažino daugiau kaip po 1 tūkst. gyventojų. Romos katalikams save priskyrė 2 mln. 350 tūkst. (77,2 proc.) gyventojų, stačiatikiams (ortodoksams) – 125,2 tūkst. (4,1 proc.), sentikiams – 23,3 tūkst. (0,8 proc.), evangelikams liuteronams – 18,4 tūkst. (0,6 proc.), evangelikams reformatams – 6,7 tūkst. (0,2 proc.), kitiems tikėjimams – 24,9 tūkst. (0,8 proc.)

A. Vaišnys: kitaip žiūrėsime į savo paveldą?

VU KF dekanas profesorius A. Vaišnys teigia, jog „Lidl“ parduotuvių tinklas, kaip matyti, „nesuderino net savo pasiaiškinimų visuomenei dėl miesto atvaizdų klastojimo skirtingose šalyse ir „apsinuogino“…

Daugiau skaitykite ČIA