Maršas už mokslą Lietuvoje prasmingas galėtų būti tiktai tuomet, kai jis būtų nukreiptas prieš falsifikacinę valdžios politiką mokslą traktuoti kaip valstybės biudžeto parazitą, prieš biurokratinį prievartinį universitetų jungimą prie rinkos. T.y. tuomet, kai jis nutoltų nuo originalios iniciatorių JAV maršo idėjos, kuri yra politizuota (prieš D.Trumpą) ir formuluojama kaip už abstrakčią Mokslo Reikšmę „visuomenei ir politikai“.
Lietuviškų realijų kokretumas prieš kažkokį konjunktūrinį pasiseiliojimą „už Mokslą“. Lietuviškas solidarumas prieš idėją „davai einam už Mokslą!“. Be konkretaus idėjos formulavimo Lietuvoje prieš anti-konstitucinį valdžios veikimą aukštojo mokslo adresu, šis maršas niekuo nesiskirs nuo šūkių-maršų „už pilietinę visuomenę!”, „už socialinį teisingumą!”, “ “už demokratiją!”. Visi šie simuliakrai gali būti ir yra “plečiami” korupciniu, biurokratiniu, nedemokratiniu, anti-pilietiniu būdu.
Šūkis be turinio.
Veidaknygė
