Žodžio laisvė Vilniuje

Vytautas Sinica

Trisdešimt kilometrų nuo rytinės NATO sienos su jai karą skelbiančia Baltarusija yra toks didingos istorijos miestas Vilnius. Jį valdo neva vakarietiškų ir laisvę branginančių partijų koalicija. Iš tiesų laisvės priešai.

Kol JAV viceprezidentas mato reikalą net šokiruoti saugumo konferencijoje susirinkusius Europos lyderius kalbomis apie Europoje žudomą žodžio laisvę, kurią būtina ginti, Vilniuje, prie rytinės NATO. sienos, požiūris iš esmės priešingas. Čia valdantieji kartu su opozicijos socialdemokratais ir Zuoko partija balsuoja net ir prieš simbolinį žodžio laisvės apsaugos paminėjimą. Rimtai.

Praėjusią savaitę Nacionalinio susivienijimo atstovas Vilniaus taryboje Almantas Stankūnas pasiūlė miesto deklaraciją „Vilnius – žmogaus teisių miestas“ papildyti nuostata, jog Vilnius „pripažįsta ir gina žodžio, pažiūrų bei saviraiškos laisvę, užtikrindamas, kad visi gyventojai gali laisvai reikšti savo politines, religines, filosofines pažiūras ir kitus įsitikinimus“. Ar išvis begali būti mažiau kontraversiškas teiginys?

Pasirodo gali. Prieš balsavo ir dauguma valdančiųjų, ir dauguma opozicijos. Tiesa, keli TS-LKD atstovai siūlymą palaikė ir tai savaime pergalė, nes taip būna labai retai.

Kodėl demokratijos ir žmogaus teisių šalininkais besiskelbiantys žmonės balsuoja prieš žodžio laisvę, nors labai lengvai toje pačioje deklaracijoje palaiko įvairių mažumų papildomą apsaugą? Benkunskas gal dar paaiškins savo motyvus, bet vienas iš balsavusių prieš žodžio laisvę yra tiesiog nuoseklus.

Kovo 11-ąją Vilniuje vyko šventinė eisena, kurioje prie Lietuvos vėliavos rikiavosi ir šalies partijos. Nacionalinį susivienijimą iš vietos už vėliavos sumanė išstumti LSDP atstovai. Iš pradžių kažką dar neigęs, vėliau jų frakcijos Vilniaus taryboje toks kaip ir lyderis Povilas Pinelis paaiškino savo veiksmus atvirai:

„Todėl, kad mes manome, jog iš tiesų šiose eitynėse iš viso neturėtų būti vietos radikalioms pažiūroms, diskriminacinėms pažiūroms. Čia turėtų būti žmonės, kurie myli Lietuvą, kurie nediskriminuoja kitų nei dėl tautybės, nei dėl rasės, nei dėl lyties“, – BNS teigė P. Pinelis.

Taigi ne visiems turi būti vietos Nepriklausomybės dienos minėjime. Jeigu kažkam vaizduojasi diskriminacija ir neapykanta, galima ir neprileisti. Ir ne visų įsitikinimų bei žodžio laisvę reikia saugoti. Geriau ją išvis nutylėti. Toks tas vakarietiškas Vilnius 30 kilometrų nuo rytinės NATO sienos.

Nuorodoje – naujiena apie NS ir LSDP atstovų susidūrimą Kovo 11-ąją.