Žodžio laisvė ar NATO? Švedijos policija uždraudė deginti Koraną
Švedijos policija, uždrausdama Korano deginimo demonstraciją šio mėnesio pradžioje, pažeidė įstatymus, rodo Švedijos laikraščio “Dagens Nyheter” gauti dokumentai. Policijos sprendimas, priimtas pasikonsultavus su Švedijos saugumo tarnyba SÄPO, yra apskųstas ir vargu ar gali būti paliktas galioti Švedijos teismuose. Tai vyksta tuo metu, kai Švedija susiduria su konfliktu tarp savo liberalių žodžio laisvės ir teisinės valstybės principų ir Turkijos ultimatumų patvirtinti Švedijos paraišką dėl narystės NATO.
Trečiadienį, vasario 8 d., Švedijos policija paskutinę minutę nusprendė uždrausti Korano deginimo mitingą, motyvuodama tuo, kad tokie mitingai kelia grėsmę “visai Švedijos visuomenei”. Atsakydama į organizatorių – kultūros asociacijos “Apallarkerna” – elektroninį laišką, policija atmetė prašymą išduoti leidimą.
Tą pačią dieną policijos teisės departamentas parengė vidaus dokumentą, pagrindžiantį šį sprendimą. Policija teigė, kad knygų deginimo mitingai kelia pavojų “Švedijai, Švedijos interesams užsienyje ir švedams užsienyje”. Pasak “Dagens Nyheter”, dokumente teigiama, kad draudimas taikomas tik Koranui.
Kitiems religiniams tekstams policijos apsauga netaikoma.
Duodamas interviu Apallarkerna kultūros asociacijos vadovas Chrisas Makoundulas sakė, kad jis ir jo organizacija nepritaria narystei NATO. Skirtingai nei Paludanas, griežtosios linijos šalininkas prieš migraciją, kuris sausio mėn. pirmą kartą sudegino Koraną, Makoundulas nejaučia jokio ypatingo priešiškumo islamui. Korano sudeginimu jis siekia išprovokuoti Turkiją vetuoti Švedijos paraišką dėl narystės NATO.
Tai darydamas Makoundulas sąmoningai naudojasi rimta Švedijos dilema – Turkijos reikalavimai prieštarauja liberalioms vertybėms, kurias Švedija siekia puoselėti savo teisiniais sprendimais ir teisinės valstybės principais.
Lundo universiteto viešosios teisės profesorius Henrikas Wenanderis (Henrik Wenander), kalbėdamas dienraščiui “Dagens Nyheter”, teigė, kad policijos sprendimas ir argumentai teisme nepasitvirtins. Teisinis precedentas numato, kad policija gali uždrausti demonstraciją, jei mano, kad gali kilti grėsmė pačios demonstracijos saugumui. “Šiuo atveju buvo pateiktas platesnis argumentas ir tai yra neįprasta. Įstatymas neleidžia tokių abstrakčių pavojų”, – sakė jis, – “[grėsmė] turi kilti vietoje arba artimoje aplinkoje”.
Tačiau šventosios islamo knygos apsaugos gali nepakakti, kad būtų nuraminta Turkija, kurios reikalavimai neapsiriboja vien Korano deginimu. Dar iki Paludano sausio mėnesio protesto Erdoganas blokavo Švedijos paraišką, reikalaudamas uždrausti kurdų organizacijas ir išduoti kurdų aktyvistus, motyvuodamas tuo, kad jie susiję su Kurdistano darbininkų partija (PKK), kurią ES ir JAV yra įtraukusios į teroristinių organizacijų sąrašą.
Prašymuose išduoti asmenis taip pat buvo prašoma Turkijos aktyvistų, kovojančių prieš Erdoganą, kurie, Turkijos vyriausybės teigimu, yra susiję su 2016 m. mėginimu įvykdyti valstybės perversmą. Ryškiausias ekstradicijos taikinys buvo žurnalistas Bülentas Keneşas. Tačiau Švedijos vyriausybė negalėjo patenkinti prašymų, nes Švedijos Aukščiausiojo Teismo sprendimu buvo užblokuotas bet koks toks išdavimas. Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pareiškė, kad negali patenkinti šių reikalavimų, nes ekstradicija pažeistų šalies valdžių atskyrimo principą.
Pritardamas Kristerssono pareiškimams, Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billströmas pareiškė, kad nebus jokių kompromisų dėl Švedijos žodžio laisvės.
Švedijos demokratų parlamento narys Ričardas Jomshofas (Richard Jomshof) sakė, kad jei Turkija negali toleruoti “nuomonės ir žodžio laisvės”, tuomet žmonės turėtų “sudeginti dar šimtą [Koranų]”. R. Jomshofas tai komentavo socialiniame tinkle “Twitter”: J. Jomshofas: “Tai, kad piliečiui neleidžiama naudotis savo demokratinėmis laisvėmis ir teisėmis, yra rimta. Jokiu būdu negalime leisti, kad islamistai ir teroristai nustatytų mūsų saviraiškos laisvės ribas.”
Att en medborgare nekas att utöva sina demokratiska fri- och rättigheter är allvarligt. Vi kan inte under några som helst omständigheter låta islamister och terrorister sätta gränserna för vår yttrandefrihet. https://t.co/3FEcChwnUX
— Richard Jomshof (@RichardJomshof) February 16, 2023
Šaltinis: europeanconservative.com
Visiškai pritariu V. Šapalui. Korano deginimas nėra susijęs su laisve. Tai Putlerio agentų provokacijos.
Laisvė nėra kažkoks tai absoliutas. Todėl akivaizdu, kad ir Švedijoje yra asmenų, kurie veikia prieš Švedijos valstybę ir Švedijos interesus. Tai Putino talkininkai, nors gal ir netiesioginiai. Kaip patys rusai sako “polieznyje idioty”. Ir dar, kokia čia laisvė deginti kitos religijos šventraštį? kokia iš to nauda Švedijai ar laisvės plėtrai? Toks elgesys yra elementariai barbariškas. Kaip mes reaguotume, jei pvz. koks nors musulmonas ir kitoks kitatikis imtų ir viešai degintų katalikų šventraštį, viešai tyčiotųsi iš katalikų vadovų ir pan. Ar tai būtų demokratiškas ir laisvę išreiškiantis elgesys? Manau, kad ne, tai kodėl mes, vadindami save demokratais ir laisvės mylėtojais tai darome? Barbariška. Taip besielgiantys švedų parlamentai ar kitų org. nariai patys viešai pripažįsta, kad jie nenori, kad Švedija taptų NATO org. nare. Štai kur šuva pakastas ir čia kalbėti apie laisvę ir ją priešpastatyti NATO yra visiškas absurdas. Tokių laisvės mylėtojų pilna ir Lietuvoje. Tai Putino draugeliai.