Žmogaus teisių organizacijos: T. V. Raskevičiaus netinkamas ŽTK pirmininko pareigoms, jo elgesį turi vertinti Seimo etikos komisija

Penktadienį Žmogaus teisių organizacijos išplatino kreipimąsi į Seimo pirmininkę, Seimo frakcijas ir Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl nevyriausybinių organizacijų (NVO) diskriminavimo organizuojant konsultacijas su visuomene Žmogaus teisių komitete. Jame nurodoma, kad vadinamos Laisvės partijos atstovo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Artūro Žukausko atsisakymas kviesti į posėdį jam nepriimtinų pažiūrų visuomenines organizacijas yra žymiai platesnio pobūdžio problema.

Pasirodo, A. Žukausko kolega Tomas Vytautas Raskevičius sistemingai organizuoja Žmogaus teisių komitete (ŽTK) posėdžiuose svarsto klausimus, kviesdamas ir leisdamas pasisakyti juose tik pačiam komiteto vadovui priimtinų pažiūrų organizacijų atstovus. Ir tai vyksta nuo pat naujosios kadencijos Seimo darbo pradžios.

Pernai gruodžio 9 dieną ŽTK posėdžio darbotvarkėje buvo numatytas klausimas – parlamentinė kontrolė „Dėl aktualiausių klausimų vaiko teisių apsaugos srityje“. Į virtualų posėdį buvo kviesti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos ir NVO konfederacijos vaikams atstovai. Bet apie tai nebuvo informuota ar kviesta pasisakyti nė viena šeimų ar tėvų organizacija, ar apskritai žmogaus teisių organizacija, kuri kritikavo praėjusios kadencijos Seimo vykdytą vaiko teisių apsaugos reformą.

Toks T.V. Raskevičiaus elgesys kartojosi ir šiais metais. Vasario 4 dieną ŽTK organizavo klausymus bendra žmogaus teisių padėties Lietuvoje tema. Jie nebuvo iš anksto viešinami, apie šiuos klausymus žmogaus teisių organizacijos sužinojo iš žiniasklaidos jau po fakto. Klausymuose dalyvavo ir vienpusišką požiūrį pristatė Žmogaus teisių koalicijos nariai. Šios koalicijos nariais tapo organizacijos, pritariančios žmogaus teisių tapatinimui išimtinai su mažumų teisėmis, ir savo veikloje faktiškai ignoruojančios visiems piliečiams aktualių pilietinių, politinių ir kitų Konstitucijoje užtikrintų žmogaus teisių faktinio įgyvendinimo problemas.

Vasario 10 d. komitete organizuoti dar vieni klausymai žmogaus teisių padėties Lietuvoje tema. Informacijos apie juos ir viešo organizacijų kvietimo į susitikimą taip pat nebuvo. Dalyvavo selektyviai kviestos feministinių teisių stiprinimo organizacijos Posėdyje dalyvavo tik tos moterų teisių organizacijos, kurios palaiko Stambulo konvenciją, turi ideologizuotą požiūrį į smurto prieš moteris priežastis ir siekia, kad į Lietuvos teisinę sistemą būtų įdiegta vyrus diskriminuojanti ir juos viktimizuojanti smurto dėl lyties sąvoka. O Lietuvos Caritas, Krizinio nėštumo centrai, teikiantys realią pagalbą nuo smurto nukentėjusioms moterims, prekybos žmonėmis aukomis, pakviestos nebuvo.

Tokiu būdu ŽTK darbas turi aiškias neigiamas pasekmes demokratijai, visuomenės informavimui ir skaidriam sprendimų priėmimui Lietuvoje. ŽTK nariai susipažįsta tik vien tik su komiteto vadovo atrinktomis pozicijomis. Posėdžius nušvietus žiniasklaidai, plačiajai visuomenei taip pat formuojamas iškreiptas padėties vaizdas, kuriamas įspūdis, jog egzistuoja ar bent vyrauja tik komiteto pirmininko T.V. Raskevičiaus atrinktų organizacijų atstovaujamas požiūris į žmogaus teises.

Toks posėdžių ir klausymų organizavimo būdas tiesiogiai prieštarauja Seimo narių darbą reglamentuojantiems konstituciniams, Seimo statuto ir Valstybės politikos elgesio kodekso principams. Seimo statutas neleidžia į klausymus selektyviai atrinkti suinteresuotų asmenų. Statutas nustato prievolę viešai paskelbti būsimų klausymų rengimo planą, kad suinteresuotos organizacijos galėtų pasinaudoti joms suteikta teise.

Kreipimosi autoriai prašo Seimo valdybą svarstyti klausimą dėl T. V. Raskevičiaus tinkamumo eiti Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigas. Taip pat užtikrinti, kad tiek į ŽTK tiek ir į kitų Seimo komitetų posėdžius būtų kviečiamos visos suinteresuotos organizacijos.

Kartu prašo Seimo etikos ir procedūrų komisiją inicijuoti tyrimą dėl ŽTK pirmininko T. V. Raskevičiaus galimai padarytų Seimo statuto, kitų teisės aktų bei etikos pažeidimų.

Kreipimąsi pasirašė: Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Lietuvos Helsinkio grupė, Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Nepartinis demokratinis judėjimas, Lietuvos nacionalinė vartotojų teisių federacija, Piliečių gynybos paramos fondas, Lietuvos tėvų forumas, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija ir Laisvos visuomenės institutas.

Kreipimasis ČIA