Žlunga žydiški stereotipai: vienybės nerasta! Pilietinis karas tarp Lietuvos žydų perėjo iš pokiliminių imtynių fazės į PR atakas viešojoje erdvėje
Broliai lietuviai mėgsta pavydžiai padūsauti, kalbėdami apie žydų susitelkimą ir vieningumą. Tai jau yra tapę tvirtai įsišaknijusiu žydišku stereotipu. Kurio žlugimą tautiečiai gali stebėti savo akimis online režimu.
Dėl Vilniaus ir Lietuvos žydų bendruomenės vadovo postų verda įnirtingos kovos. Lietuviakalbiai žydai litvakai bando atsilaikyti prieš gerokai gausesnius rusakalbius atvykėlių iš Rytų palikuonis.
Fainą Kukliansky su visais sąjungininkais verčiama iš sosto Hitererių-Ceitlinų klanų pastangomis, pasitelkiant plačią ir pagrinde rusakalbių žydų bendruomenės dalį.
Greta kurių sukinėjasi tokie įdomūs personažai, kaip Mero Šimašiaus jewish adviseris Danielius Lupšicas bei skandalingasis profesorius Dovidas Kacas (Dovid Katz) su savo sėbrais.
Nežinia, kuo baigsis tos žydų šaltojo pilietinio karo kovos, aišku tik viena – kompensacijų pavidalu Lietuvos biudžeto žydams išmokami milijonai eurų be šeimininko neliks. Ar vienas ar kitas klanas juos tikrai įsisavins.
Žinoma, būtų gerai, jei tai būtų žmonės, lojalūs ir linkintys gero Lietuvai ir lietuvių tautai. Nors žvelgiant į ekranuose šmėsčiojančius kai kurių liūdnai pagarsėjusių aktyvistų-užsieniečių susivėlusius gaurus kyla minčių, jog nutikti gali visaip.
Bet gal žydai susitvarkys išmintingai? Nepraraskime vilties.
O dėl to žydiško monolitinio vieningumo stereotipo, tai tiems, kas domisi žydų klausimu, seniai žinoma, kad ši etnoreliginė savybė pasireiškia situacijose, kuomet reikia ginti bendrą interesą nuo išorės jėgų. Pavyzdžiui, išpešti iš Lietuvos valdžios kuo daugiau biudžeto pinigų savo labui. Tuomet nuomonių skirtumo nerasta – granito monolitas!
Ir visai kitas reikalas, kai reikia nuspręsti – tai kas, kaip ir kieno naudai tuos pinigus įsisavins bei dalins savųjų tarpe. Va tada visas vieningumas baigiasi ir prasideda šaltasis, bet aršus Lietuvos žydų pilietinis karas.
Kuriame virtualiai, reputaciškai ir administraciškai kritusias aukas dar skaičiuosime netolimoje ateityje.
O kol kas turime pirmąją auką – žlugusį žydiškos vienybės stereotipą!
Raimundas Navickas
