Vytautas Sinica. Teismai prieš demokratiją

Visoje Europoje (kol kas dar ne Lietuvoje) vyriausybes vis dažniau formuoja arba pirmaujančias vietas rinkimuose pasiekia nacionalistinės partijos. Švedija, Suomija, Italija, Olandija, Lenkija, Estija ir t.t. Kai kur jos geopolitiškai kreivos, kai kur teisingos. Visų jų programoje centrinis yra sienų apsaugos ir kitataučių srautų stabdymo, o kiek jau jų esama – integracijos klausimas.

Visur tokios partijos, piliečių palaikymo dėka pasiekusios valdžią, susiduria su ta pačia kliūtimi. Politizuoti teismai neleidžia įgyvendinti programų, pažadų, valstybei objektyviai naudingos politikos. Tas skirtingomis formomis vis įvyksta visur nuo Jungtinės Karalystės iki Italijos.

Kaip tik Italijoje naujas to pavyzdys. Truputis konteksto. Meloni vyriausybė vykdo sudėtingą, bet net Europos Komisiją pritildžiusį planą perkelti nelegalų prašymų svarstymą ir jų pačių laikymo centrus į Albaniją. Savaime tai būtų tik atidėjimas (juk ir Albanija užsipildys), bet esmė – Afrikai siunčiama žinia, kad nelegaliai į Italiją kaip iki šiol nepateksite, tik jeigu paaiškės, kad turite pagrindą prieglobsčiui gauti. Tai svarbu ir vertinga. Albanijos teismas tam pritarė.

Tuo pačiu Italija siekia sulaikytus ar iš jūros išgelbėtus nelegalus siųsti atgal į Libiją ar kitas Šiaurės Afrikos šalis, siekia su jomis atitinkamų susitarimų. Kas neleidžia? Italijos Aukščiausiasis teismas. Jis aiškina, kad grąžinti išgelbėtus nelegalus į jų pastarąją žinomą atvykimo šalį būtų neteisėta.

Iš esmės aukščiausieji arba konstituciniai teismai visur tapo politizuotomis institucijomis, saugančiomis globalistinę tvarką nuo kitokios nacionalinės valdžios krypties. Kad ir kas išrenkama kokioje šalyje, teismai prižiūri, kad bet kokia politika būtų vykdoma išimtinai tik siaurose leistinose ribose, nenukrypstant nuo globalizmo. Tie leistini rėmai visur turėtų būti tos konkrečios šalies konstitucija, bet nėra. Vietoje to rėmus nustato abstrakčios europinės vertybės.

KT pats sau išaiškino, kad viską būtina aiškinti vadovaujantis ne tik ES teise, bet dar ir europinėmis vertybėmis, kad ir kas tai būtų.

Lietuvos Konstitucinis Teismas yra tobulas to pavyzdys. Su Mizaru ir Šedbaru priešakyje jis vieną po kito laužo ankstesnius savo paties precedentus, aiškina priešingai ir „pagrindžia“ sprendimus kuo nori, tik ne Konstitucijos tekstu. Priešingai, pagrindu tampa miglotos europinės vertybės. Prof. Birmontienė, pati buvusi KT teisėja, yra paskelbusi mokslinį straipsnį, kuriame labai aiškiai išdėsto, kaip Lietuvos konstitucinė doktrina ES teisės atžvilgiu tvarkingai trimis pakopomis pasiekė dabartinį absurdą: iš pradžių buvome ES nariai, tačiau vadovavomės savo Konstitucijos viršenybe ES teisei, vėliau vadovavomės nuostata, kad jas būtina interpretuoti taip, kad suderintume, o nuo 2018 metų Žalimo vadovaujamo teismo nebėra net to, nes KT pats sau išaiškino, kad viską būtina aiškinti vadovaujantis ne tik ES teise, bet dar ir europinėmis vertybėmis, kad ir kas tai būtų.

Ir prasidėjo: ir vienalytės šeimos galimybę, ir paso įrašus nevalstybine kalba, ir daug kitų nebūtų dalykų atrado – vis pasiremiant europinėmis vertybėmis ir tarp nerašyta įvairove. Šis procesas tik radikalėja, nėra abejonių, kad KT ir toliau aiškins viską prieš Konstitucijos tekstą, bet pagal europines vertybes (tiksliau leftistinę jų interpretaciją).

Aukščiausieji teismai todėl yra brangus Europos Komisijos įrankis užtikrinant, kad šalys eitų įvairovės ir atvirumo, o ne savo tapatybės ir normų saugojimo keliu. Ne veltui Lenkija dėl esą teisės viršenybės pažeidimų buvo terorizuojama lygiai tol, kol vyriausybės nesuformavo Komisijai paklusnus Tuskas. O tada staiga jokių finansų šaldyti nebereikėjo. ES kova už teisės viršenybę yra tiesiog politiškai neparankių, nes savarankiškai spręsti drįstančių vyriausybių spaudimo įrankis. Ir teismai tam esminė dalis.

Tik tokiame kontekste galima suprasti įvairiausius iš pažiūros keistus parlamentų ir teismų, vyriausybių ir Europos Komisijos ginčus. Tai ginčai dėl tautų suverenumo.

Pridedu nuorodą į kiek senesnę LRT laidą, kur diskutuojame būtent šia valstybių ir ES teisės viršenybės tema.

Politinė reklama.