Kitakalbės valstybinės mokyklos negali egzistuoti

Vytautas Sinica: Antrą savaitę netyla svarstymai, kad reikia uždaryti rusakalbes mokyklas ir kaip visam civilizuotam pasaulyje leisti vaikus į mokyklas valstybine kalba. Dar atsiranda ir abejojančių, ar reikia ir ar galima taip daryti.

Nacionalinis susivienijimas nuo įsikūrimo, nuo 2020 metų, o atskiri žmonės jame (aš tarp jų) nuo seniausiai kartoja tą patį – ne tik rusakalbės, bet apskritai kitakalbės valstybinės mokyklos negali egzistuoti, tai getų kūrimas vietoje visavertės integracijos į Lietuvos visuomenę.

Mokyklų uždarymas negali tapti Rusijos propagandos koziriu, nes Rusijos propagandai nereikia faktų – ji vienodai sėkmingai skelbia, kad Lietuvoje persekiojami rusakalbiai, nors niekas jų nepersekioja. Juo labiau mokymas valstybine kalba nebūtų joks persekiojimas – tai įprasta normali demokratinio Vakarų pasaulio praktika. Ir priešingai, kitakalbės mokyklos yra posovietinis reliktas.

Galima pradėti nuo rusakalbių, bet logiškai mąstant ir elgiantis nuosekliai, tas pats galioja ir lenkakalbėms mokykloms. Visiškai klaidingas mąstymas, kad tai kažkoks veikimas prieš lenkus, kiršinimasis su partnere Lenkija. Mokytis valstybine kalba yra pirmiausia pačių Lietuvoje gyvenančių vaikų interesas, nauda jiems, geresnės perspektyvos darbo rinkoje ir kitose srityse. Tą supranta visi tėvai ir dabar leidžiantys vaikus į lietuviškas mokyklas. Vėlgi, visų Vakarų šalių pavyzdys rodo, kad mažumų tapatybė gali būti gerbiama ir išlaikoma it be paralelinių švietimo sistemų. Tai tiesiog faktas.

Padėjus į šalį politikavimą ir įtampų kurstymą, tai gal ne kiekvienam iš karto malonus, bet kiekvienam individualiai ilgoje perspektyvoje naudingas sprendimas.

*********

Incidentas su šaudynėmis iš pneumatinio ginklo tarp rusakalbio Lietuvoje gyvenančio jaunimo nesutapus nuomonėms dėl karo Ukrainoje, privertė švietimo ministrą pagaliau iškelti į viešumą seniai jau ne švietimo ar tautinio identiteto išsaugojimo srities, o nacionalinio saugumo klausimą.

Apie 45 000 mokinių ugdosi tautinių mažumų kalbomis Lietuvoje. Taip vis dar puoselėjmas sovietinis palikimas – mokyklos nevalstybine kalba. „Švietimas viena kalba yra geriausia priemonė gyventojams susivienyti ilgam ir negrįžtamai“, – teigia švietimo ministras. Deja, ne Lietuvos, o Latvijos. Latviai ir estai supranta akivaizdžią būtinybę ugdymui valstybine kalba ir be skrupulų atsisako sovietinių rudimentų.

Verta prisiminti ir neperseniausiai atlikto statistinio tyrimo duomenis, kurie rodo, jog kitakalbiai yra mažiau nusiteikę ginti Tėvynę. „Lietuvos rusų pasiryžimas ginti šalį pakankamas mažas – 52 proc. rusų nusiteikę gana tvirtai neginti Lietuvos, o 34,5 proc. lenkų tautybės gyventojų taip pat atsakė, kad tikrai negintų Lietuvos.“

Lietuvoje neturi likti valstybinių mokyklų ne tik rusų, bet ir lenkų kalba. Tautinis identitetas visame vakarų pasaulyje puoselėjamas savaitgalio mokyklų formatu. Valstybine kalba didinamas gyventojų bendrumas, ugdomas lojalumas kraštui ir mažinama kultūrinė atskirtis. Kitaip sakant, didinamas valstybės atsparumas išorės grėsmėms. Tai naudinga ir patiems tautinių mažumų atstovams – metai iš metų jų vaikų mokymosi rezultatai yra prastesni, ko pasėkoje žemesni patekimo į aukštąsias mokyklas rodikliai, mažesnės geresnio darbo perspektyvos.

Tema tampa dar aktualiau šiuo metu vykstančios masinės imigracijos iš posovietinių šalių kontekste (vien baltarusių priėmėme jau 60 000, šiais metais jų skaičius padidės dar apie 17 000).

Ar G. Jakšto pasvarstymai taps svarbių parengiamųjų darbų pradžia? Manau taip ir liks tik pasvarstymas pakišos forma patriotiškam TS-LKD elektoratui artėjant rinkimams.