Seniai nesipiktinau dėžučių statymu istorinėje Vilniaus zonoje. Dažniausiai patyliu, kadangi tai vyksta masiškai ir nėra jokių teisinių prielaidų tam sustabdyti, o architektų tarpe vyrauja gili ideologinė nuostata, kad būtina visur statyti šiuolaikiškai, kad skirtųsi nuo aplinkos. Visgi ypač matomoje vietoje, Žygimantų gatvėje numatyti trys šiuolaikinės dėžutės estetikos namai ypatingai skaudina akis, negaliu nutylėti. Vienas jų dar ir užstojo UNESCO paveldo panoramą į senamiesčio bažnyčių bokštus, tad projektas strigo. Išsprendė! Iškirpo („įlenkė“) stogo liniją, kad bokštai nuo Žaliojo tilto matytųsi ir dabar jau „viskas gerai“. Turbūt 9/10 naujų statybų greta ikikarinių pastatų Vilniuje vyksta tokiu stiliumi (nors yra ir nuostabių išimčių).
Architektų tarpe vyrauja gili ideologinė nuostata, kad būtina visur statyti šiuolaikiškai, kad skirtųsi nuo aplinkos.
Kas domisi, žino, kad Vakaruose po truputį grįžtama prie suvokimo, kad savojo laikmečio susireikšminimas negerbiant miesto savitumo (dėžutės neturi nacionalinio savitumo, jos nors kiekviena truputį skirtinga, yra to paties stiliaus visame pasaulyje) ir istorinės architektūros konteksto yra praėjusio amžiaus dalykas. Visur Vakarų Europoje daugėja pavyzdžių naujų statybų, kai statoma to miesto vyraujančius istorinius stilius atitinkanti architektūra. Miunchenas, Berlynas, įvairūs Norvegijos, Belgijos miestai, ypatingai Budapeštas. Šįryt dėmesį atkreipė švedų Geteborgo atvejis. Ten pastatytas naujas gyvenamasis namas laimėjo konkursą prieš šiuolaikinę dėžutę ir ne tik gavo teisę atsirasti, bet ir laimėjo miesto metų geriausiojo apdovanojimą. Vadinasi įmanoma?
Nenustoju svajojęs, kas būtų, jeigu vieną dieną ne ekspertams, o vilniečiams būtų leista pasirinkti iš ekspertų atrinkto geriausio šiuolaikinės architektūros ir alternatyvaus istoriškai derančio su aplinka stiliaus projekto. Rezultatai galėtų nustebinti, ką geriausiai rodo banali NT rinka – visame pasaulyje už istorinės architektūros pastatus ar butus juose pirkėjai moka daugiau nei už modernistinius.
Kadangi miesto vaizdas yra tikrai ne visiems miestiečiams, o penkiasdešimčiai šiandienos madomis išauklėtų ekspertų žiūrėti ir gyventi, galime būti ramūs, kad taip mūsuose greitu laiku nenutiks.
Bet nuotraukas palyginti galima. Viršuje naujas (ne atstatytas, o būtent naujas) gyvenamasis namas Geteborge. Apačioje leidimą gavę nauji namai Žygimantų gatvėje, Neries pakrantėje.
Jeigu pagausite save galvojant, kad „ne taip ir blogai, juk būna daug blogiau“ (man taip būdavo), vykite tą mintį šalin. Tai su žemiausia kartele susitaikiusios sąmonės mąstymas. Mes nusipelnėme ne „ne tokios ir baisios“, o gražios architektūros, kuri būtų graži ir suprantama (beveik) kiekvienam, nepriklausomai nuo specifinio išsilavinimo. Nes taip, o siaube, grožis, kaip mokė klasikai, yra objektyvus dalykas, pažinus ir vaikui, ir bobutei.
Tai ne šiaip dėžutės. Jos paverčia senąjį Vilnių šiuolaikiniu sandėliu, kur dėžėse sandėliuojami „darbo ištekliai”.