Vytautas Sinica:
„Neredaguota“ kanale pasirodė laida, kurioje, bent mano kuklia nuomone, iki šiol geriausiai ir aiškiausiai išdėstyta, kaip ir kodėl brandinamas separatizmas ir etniniai konfliktai Vilniuje ir Pietryčių Lietuvoje. Aiškiau niekur nemačiau. Laida ilga, bet nekantresniems ypač rekomenduoju antrąją pokalbio pusę. Ten esencija.
„Jeigu Vilnius yra visų, kaip dabar įrodinėjama, tai jis yra niekieno ir tik laiko klausimas, kada ir kas pirmas prisistatys ir pareikš į jį teises“
„Mėginama įtvirtinti supratimą, kad tai yra ne lietuvių tautos valstybė“
„Projektuojama vizija, kad Vilniuje lietuvių liks geriausiu atveju trečdalis. Lietuvos politinė klasė projektuoja tautinės Lietuvos išnykimą“
„Lietuvos ištautinimo ir išvalstybinimo politika tinka ir laikoma net būtina sąlyga centralizuotos Europos projektui, bet jeigu grįžtų Putinas, globalistai lygiai taip pat galėtų pasakyti: „mes gi ruošėmės“. Lietuva, kitaip nei Latvija ar Estija, ruošiama ne susitelkti ir stiprinti valstybės gynimą, o kaip patiekalas būsimam šeimininkui, kad ir kas juo bebūtų. Bet kuriam šeimininkui reikia tų pačių dalykų: kuo mažiau lietuvių, kuo mažiau tautinės savimonės ir kuo mažiau supratimo apie tai, kas apskritai vyksta pasaulyje.“
Viskas yra nelemtai susiję. Valstybinės mokyklos nevalstybine kalba, nuolatinės nuolaidos imigrantams dirbti nesimokant valstybinės kalbos, daugiau nei dukart išaugę atvykėlių iš posovietinių šalių srautai, abejingumas istoriniam ir kalbiniam separatizmui, o šalia to tarytum nesusijusi, bet viską pagrindžianti globalios Lietuvos vizija, kurioje nesvarbu nei tai, kur gyvena lietuviai, nei kas gyvena Lietuvoje. Galima būti tikriems, kad visos įprastos valdžios nuo „konservatorių“ iki „socialdemokratų“ stosis piestu prieš bet kokius bandymus šitą sovietmečiu užmaišytą daugiakultūrinę košę atmaišyti atgal.
Kviečiu žiūrėti ar klausytis. O kam profesoriaus Radžvilo norėtųsi ir gyvai, o ne tik internetu, šiandien 17.30 val. Vilniuje kviečiu į Adomo Mickevičiaus biblioteką, kur aptarsime knygą „Neofeodalizmo atėjimas“ ir naujosios socialinės atskirties bei žmonių finansinės kontrolės klausimus.
