Vytautas Radžvilas. Lietuva – tai sąžinė
Mūsų bendražygio Almanto Stankūno straipsnis kaip reta autentiškai ir įtaigiai prikelia ir gaivina smarkiai primirštą ir prisnūdusią, o jaunesniosios kartos žmonėms tiesiogiai nepatirtą ir nelengvai suvokiamą Sąjūdžio dvasią.
Ją suprasti ir juo labiau į ją įsigyventi iš tiesų sunku. Tą dvasią primiršti galėjo net patriotiškiausi Sąjūdyje dalyvavę Lietuvos piliečiai. Juk bent jau nuo 1992 m. jie nemato nieko, išskyrus patriotinius šūkius skelbiančių, bet iš tikrųjų tik begalinį valdžios troškulį jais dangstančių partijų grumtynes dėl galios ir įtakos.
Straipsnis primena, kad Sąjūdis visų pirmą buvo Lietuvos sąžinės sąjūdis. Čia glūdėjo jo neįtikėtinos jėgos šaltinis. Pradinis ir galingiausias Sąjūdžio impulsas buvo moralinis. Šūkis Mes nebenorime ir nesutinkame toliau gyventi Melu ir Mele! buvo absoliučiai vyraujantis didžiųjų Sąjūdžio mitingų leitmotyvas.
Gyvenimas tada nebuvo lengvas. Bet šiuose mitinguose buvo kalbama ne apie kasdienius nepriteklius, ne apie eiles prie „deficito“ parduotuvėse, nebuvo dalijami lengvabūdiški geresnio gyvenimo pažadai. Juose buvo kalbama apie esmę ir visų pradžių pradžią – raginama prisiminti ir susigrąžinti savo moralinį, tautinį ir valstybinį orumą.
Buvo kalbama apie mūsų kultūros, papročių ir kalbos griovimą, minties ir žodžio laisvės gniaužimą, istorijos klastojimą ir istorinės atminties trynimą, gamtos naikinimą, valdžios privilegijas ir savivalę.
Kitas vyraujantis šių buriančių ir įkvepiančių mitingų motyvas buvo raginimas telktis geros valios žmonėms. Tik todėl, kad kalbėjo apie šiuos vienijančius, o ne skaldančius dalykus, Sąjūdis, dar net neturėdamas valdžios, įgijo milžinišką politinę galią – jo būstinė Gedimino pr. 1 tapo realiu alternatyvios okupacinei administracijai valdžios centru.
Bet šios niekada vėliau neregėtos galios šaltinis buvo šiandien jau sunkiai įsivaizduojama moralinė jėga: Lietuvos žmonės būrėsi į Sąjūdį, nes tikėjo, kad tai tautos sąžinės balsas. Iš straipsnio sklinda ta pati – TIESOS ILGESIO IR REIKALAVIMO – dvasia, kuri kadaise galingai prasiveržė šiais iš pačių sielos gelmių sklidusiais ir dainavusiais laisvę Sąjūdžio poeto ir šauklio K. Genio žodžiais:
Ko verkiam ir dejuojame, ko slapstomės pakampėmis?
Aušra įsidienojusi – pabudome ir kelkimės!
Į Lietuvą sugrįžtame čiabuvėliais, pražuvėliais,
Namų nebepažįstame, lietuviai – nelietuviai mes?
Per skaistyklas, per pragarus, iš nežinios į nežinią,
Mes pagaliau atradome, kad Lietuva – tai sąžinė.
Va, ir išlenda kėgėbistinis mąstymas tokių kaip antai “Anonimas 2020-04-15 at 00:10”! Spjaudosi apsiputojęs – gal kas išsigąs jo nuodingų kėgėbistinių spjaudulių! Tokių kvailybių pripliurpė kaip tikra sovietmėšlio portorgas “…nestojo į sąjūdį…” lygiai kai partsekretutkos sakydavo: “stokite į partiją!”, o priverstas “įstoti” į partiją, lietuvis parėjęs namo pasiguosdavo žmonelei – “Vakar į karvašūdį įstojau, šiandien į partiją”, taip ir tas “anonimas kaip įstojo į karvašūdį , taip įstojo ir į “sąjūdį”!
Mums nereikėjo įstoti nei į karvašūdį, nei į partiją, nei į “sąjūdį”! Sąjūdis buvo visos Tautos, trokštančios laisvės lygybės ir sąžiningumo judėjimas, bruzdėjimas! O “Persitvarkymo (komunistų) sąjūdis” buvo sukurtas komunistų ir dalies idealistų ir kai susiformavo sąjūdistinė nomenklatūra daugumai idealistų nebeliko jame postų, o kita dalis pamačiusi kur link einama, patys patyliukais pasitraukė! O ką jau bekalbėti apie visaliaudinė meilę sąjūdistams parodė 1992 m. rinkimai, kai sąjūdistai patyrė triuškinantį pralaimėjimą prieš komunistų revanšą! Taigi, užslaptintieji agentėliai, nekvaršinkit žmonėms smegenų, nes žmonės jau sugeba atskirti grūdus nuo pelų!
Na, ir vėl profesoriaus kliedesiai apie buvusį “TSKP persitvarkymo sąjūdį”! Kai JAV Prezidentas R.Reiganas palaužė sovietų imperijos ekonominę galią ir privertė TSKP ieškoti naujų vadų po nusibodusių senienų laidojimo maratono, iškilo M. Gorbačiovas su savo žmonele žydaite ir truputį įpūtė naujų vėjų, Maskvoje, Piteryje prasidėjo TSKP persitvarkymas, o Lietuvoje vis dar bujojo gili stagnacija. Estijoje ir Latvijoje, nac.komunistams vadovaujant pradėjo kurtis “Liaudies frontai”, o Lietuvoje vis dar bujojo gili stagnacija, tik Lietuvos laisvės Lyga jau marširuodavo su trispalvėmis, atgijo kai kurie katalikų kunigėliai. Tam, kad visiškai neprarastų valdžios Lietuvos komunistai V.Petkevičius, D.Prunskienė, B.Genzelis, K.Motieka, R.Rajecku ir kt, kartu su NKVD oper.darbuotoju J.Minkevičiumi ir kt. KGB ir GRU agentais gavo nurodymą neleisti LLL perimti iniciatyvą iš sovietų nomenklatūros ir įkurti komunistų ir agentų vadovaujamą organizaciją, kuri vykdytų M.Gorbačiovo paskelbta “glastnost” ir “perestroika”. Todėl pasikvietę populiarius ir žinomus rašytojus ir aktorius taip ir padarė ir sugalvojo pavadintis “Persitvarkymo sąjūdis”! Savo tikslui pasiekti sąjūdistai gavo leidimą skelbti anksčiau cenzūruotas žinias. Žmonėms pavargusiems nuo talonizacijos ir apytuščių parduotuvių lentynų privilioti buvo rengiami 100-tūkstantiniai mitingai. Dabartiniu metu keikiami kolchozų pirmininkai autobusais į tuos mitingus suveždavo kolūkiečius. Bet tada mes daug ko nežinojome ir atrodė, kad tuoj bus visko pilna, kad nušluosim kyšininkus ir niekadėjus, kad galėsim gyventi žmoniškai. Kažko pasiekėm (atvirų sienų, kelionių į vakarus, kūrybos ir melo bei aferų laisvės), kažką praradom (okupantų pančius, pasitikėjimą, nuoširdumą, vienybę).
Liudvikas komentuoja Profesoriaus mintis apie Sąjūdį, tačiau Liudvikas neturi teisės komentuoti kadangi jis – nebuvo Sąjūdyje ir jame nedalyvavo. Iš kur mes žinome kad jis nedalyvavo ten, – kadangi Sąjūdį jis apibūdina kaip išorinių jėgų apspręstą ir organizuotą suvežant pasyvius žmones autobusais kuomet kolchozų pirmininkai juos sugrūdę į tuos autobusus suvežė į Sąjūdį. Matomai vienam tų autobusų buvo įgrūstas ir Liudvikas. Ir įgrūdo jį ten arba TSKP, arba kolchozo pirmininkas arba Reiganas… Todėl Liudvikas dabar ir kliedi. O visai kitaip Sąjūdyje dalyvavo sąmoninga visuomenė, ir aš ir Profesorius, – mes ten dalyvavom ir daugelis kitų visiškai sąmoningai ir aiškiai suvokdami ko mums ten reikia. Šitais savo veiksmais mes buvome ne pasyvūs kliedėtojai kaip L:iudvikas bet aiškia mintimi vieni kitiems teigėme save, – mes tapome istorijos subjektai ir jau nebe objektai tokie kaip andai komentatorius Liudvikas, kuris ir šiandien pasilieka istorijos objektu kurį vėl galima stumdyti iš kampo į kampa , įgrūsti į kokį nors avtobusą ir nueksportuoti į vakarus ar rytus ir apie ką nors pakliedėti.
Autobusais vežė, tik ne į Sąjūdžio mitingus, o į jedinstvininkų – autonomininkų mitingus. Tai gal kai kas ir painiojasi ir sąvokose ir tiksluose….
Beje, aš “Sąjūdžiu” vadinu tą nomenklatūrą, kuri susiformavo po I-ojo suvažiavimo, ir neturiu omeny to visuotinio sujūdėjimo, kuri paskatino Gorbačiovo “perestroika” ir įkvėpė Lietuvos Laisvės Lyga su Antanu Terlecku, su Nijole Sadūnaite ir kitais gerbtinais!!!
…niekšai kaip tas Ludvikas ir tegali niekinti Sąjūdį vadindami įvairiais vardais kaip Gorbačiovo nomenklatūrą ir taip toliau, kadangi jie – tokie kaip Liudvikas – nestojo į Sąjūdžio kelią bet tyliai laukė ar negalės tapti nomenklaturininku. Nesulaukė. Šiandien tenka loti, nes neprisidėjo ir NEŽADA. Tokių išgamų buvo labai daug., jie ir šiandien kliedi apie tai kur jie nedalyvavo.
Atsakau visiems susireikšminusiems sąjūdistams Vyteniams, sodininkams ir šiaip tešlagalviams! Aš, kai ir bet kuris iš jūsų turime teisę ir komentuoti ir kritikuoti, ir pasisakyti savo nuomonę! Ponas Vytenis, kaip koks dabar užslaptintas agentėlis svajojantis apie revanša jau diktuoja kas ką turi, kas ką gali – lygiai kaip sovietinė nomenklatūra ir jos paveldėtoja sąjūdistinė nomenklatūra! Tuo metu kai buvo pradėtas Lietuvos komunistų persitvarkymo sąjūdis, gyvenau Sostinėje ir dalyvaudavau tose mitinguose ir mačiau savo akimis tuos atobusus ir provincijos žmones mitinguose! Jedinsttininkams nereikėjo jokių autobusų – jie į savo sbrodus suvažiuodavo troleibusais! Tuomet Lietuvos sostinėje buvo tiek gamyklų, į kurias privežta tiek ruskakalbių, buvo tiek pristeigta rusiškų mokyklų, buvo tiek sovietinės kariuomenės ir tų saldafonų šeimų, kad Vilniuje jie sudarė apie 50 ptoc.. Pirmoji Gorbačiovo perestroiką pasinaudojo Lietuvos Laisvės Lyga, kuri ir įkvėpė lietuvius sostinėje burtis, o dabar klastojant istorija, “banabo baliaus” mitingo, kuri organizavo LLL ir kuriame nebuvo jokių sąjūdistų, nuotrauką pašto ženkluose ir monetose imta priskirti “Sąjūdžio” jubiliejams!!! Ir neatsirado nei vieno sąžiningo sąjūdisto prochfesoriaus, kuris atsiprašytų už sukaidinimą, stengtųsi ištaisyti klaidą. Štai jums ir są-Jud_istina!
Sunku tokiems, kurie nemoka iš perspektyvos pasižiūrėti, palyginti faktų, analizuoti ir pan,. išaiškinti, kad buvot siaubingai apgauti, arba, jei suprantat, tai patys apgaudinėjate ir save ir kitus! Gal ten, kažurioje provincijoje ir buvo kitaip – nežinau ir nerašau, o sostinėje buvo taip!
koks dar reiganas pedofilas? jie suplanave socializma per cccp buvo tik 70 metu ir patys susigriove ji