Jūsų dėmesiui – protesto prieš lietuvių kalbos menkinimą ir stūmimą iš viešosios erdvės įrašas: https://youtu.be/X2tl79ObgQc
Tai buvo visiškai sąjūdinio stiliaus piketas – lygiai toks, kokie būdavo organizuojami Gedimino prospekte per pietų pertraukas prie okupacinės administracijos įstaigų. Taip ir išsireikalavome, kad lietuvių kalba būtų paskelbta valstybine.
Dabar reikia apginti kadaise iškovotą jos statusą. Jis bus galutinai panaikintas tą akimirką, kai Lietuvos pilietis praras teisę savo šalyje PAREIKALAUTI, kad būtų aptarnaujamas tos šalies vienintele valstybine lietuvių kalba. Jeigu tai įvyks – vėl teks paslaugiai prisitaikyti prie lietuvių kalbos ne(si)mokančių ir ją niekinančių „vyresniųjų brolių“ pageidavimų ir, šiems pareikalavus, šnekėti, kaip jiems pasirodys patogiau.
Būtent tokia perspektyva brėžiama valdančiųjų parengtame Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projekte. Svarbiausias jo tikslas akivaizdus – įtvirtinti teisę gyvenant Lietuvoje nemokėti ir nekalbėti lietuviškai, faktiškai priverčiant lietuviakalbius gyventojus šnekėti kokia nors „oficialaus bendravimo“ kalba.
Sąjūdžio laikais savo teisę į valstybinę kalbą atsikovojome piketais ir gausiais mitingais. Jos neprarasti galime tik veikdami panašiai. Liksime abejingi ir nepakilsime nuo sofų – tikrai prarasime. Taigi dabar jau tik nuo mūsų pačių priklauso, išliks lietuvių kalba valstybinė iš tiesų, ar tik popieriuje.
Įrašą paskelbęs Youtube kanalas man nežinomas, bet šiuo atveju tai neturi reikšmės.
Tada ir parašus rinkome dėl Lietuvių kalbos paskelbimo Valstybine kalba. . Ar tai nebuvo pirmas Sąjūdžio organizuotas parašų rinkimas? Vežiausi parašų rinkimo lapą ir kai traukiniu pas tėvelius važiavau. Tai buvo Druskininkų ar Klaipėdos traukinys. Žodžiu, vienas iš tų, kuriais čia į mūsų kurortus suvažiuodavo Maskva ir Leningradas. Grupelė vyrų jau žinojo apie mūsų „akiplėšiškumą” ir, didžiai užsirūstinę, mojavo rankomis ir šūkaliojo „Ne pozvolit’! Zapretit’!