spot_img
2026-01-27, Antradienis
Tautos Forumas

Vygantas Malinauskas apie naująjį KT teisėją V.Mizarą: nuo šiol Konstituciją aiškins ir tam tikros interesų grupės aktyvus proteguotojas

Seimas slaptu balsavimu teisininką V. Mizarą, kuris iki šiol Lietuvoje buvo vienas aktyviausių ir įtakingiausių LGBT interesų atstovų, patvirtino Konstitucinio Teismo teisėju. Tiesa, tai ne pirmas kartas, kai Konstitucinio Teismo teisėju paskiriamas su tam tikra interesu grupe susijęs teisininkas. Tačiau tai, ko gero, pirmasis kartas, kai Konstitucinio Teismo teisėju paskiriamas tam tikros interesų grupės aktyvus proteguotojas, pats asmeniškai suinteresuotas atitinkamu Konstitucijos nuostatų aiškinimu.

Nereikia būti pranašu, kad numanytum, jog tokių suinteresuotų asmenų skyrimas Konstitucinio Teismo teisėjais dar labiau pakirs Lietuvos gyventojų pasitikėjimą teisine valstybe. Ir už tai atsakomybė pirmiausiai tenka valdančiajai daugumai.

Senas konstitucinės demokratijos tradicijas turinčiose šalyse skiriant konstitucinių teismų teisėjus ypač atidžiai vertinama, ar kandidatas nėra kokios nors interesų grupės atstovas. Patys kandidatai taip pat stengiasi susilaikyti nuo išankstinių nuostatų deklaravimo klausimais, kurie gali tapti Konstitucinio Teismo nagrinėjimo dalyku. Tačiau V. Mizarui ir už jį balsavusiai valdančiai daugumai tai jokia problema.

Pats V. Mizaras ne tik nematė problemos, kad iki šiol jis LGBT interesus atstovavo ne tik kaip advokatas, bet ir kaip influenceris. Jis nematė problemos ir viešai pareikšti savo žinojimą dėl partnerystės įstatymo projekto suderinamumo su Lietuvos Konstitucija.




Paskirtasis teisėjas V. Mizaras viešai pareiškė iš anksto žinąs, kad partnerystės projektu „niekaip nesikėsinama į konstitucinę vyro ir moters šeimos sampratą“. Nors to projekto plačioji visuomenė net nėra mačiusi. Natūraliai kyla klausimas – ar tik pats V. Mizaras nebuvo vienas iš to projekto rengėjų konsultantų? Pasak paskirtojo teisėjo V. Mizaro „Konstitucija dabar gina vienos lyties partnerystę“. Įdomu, nuo kada pradėjo? Iki šiol Lietuvoje vienos lyties partnerystė nėra įteisinta. Ir Lietuva jos neįteisindama nepažeidžia jokių tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintų žmogaus teisių. Tačiau paskirtasis teisėjas iš anksto viešai deklaruoja, kad vienalyčių partnerystė yra „ginama Konstitucijos“.

Kad ir ką reikštų toks paskirtojo teisėjo pasisakymas, akivaizdu, kad jis jau turi išankstinę nuomonę šiuo klausimu. Konstitucinio Teismo įstatymo 48 straipsnis numato, kad Konstitucinio Teismo teisėjai turi nusišalinti, jeigu „yra kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu“.

Akivaizdu, kad dėl paskirtojo teisėjo nešališkumo šeimos sampratos atžvilgiu tikrai yra pagrįstų abejonių.

Įdomu tik, ar jis nusišalins, kai Konstituciniame Teisme bus nagrinėjami klausimai, susiję su šeimos samprata? Tačiau net jei ir nusišalins, niekas jam nesutrukdys ir toliau būti LGBT influenceriu. Tik dabar ne tik žiniasklaidoje ar valdžios koridoriuose, bet ir Konstitucinio Teismo viduje.

2 KOMENTARAI

  1. Naš adres ni dom i ni ylica, naš adres evrosojuz. Tokia yra pedofilų, pederastų, zoofilų daina. .

  2. Kodėl kritikuojate šį paskyrimą? Valdantiesiems juk tokio reikia, tokį ir skiria. Jie nekreips dėmesio į jokias taisykles ar apribojimus, o darys tai ko jiems reikia, net jeigu ir visa Lietuva rėktų, kad taip negalima. Šitą reikia įsisąmoninti.

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Edvardas Čiuldė. Kur būtų galima išsiųsti Žalimą, kad būtų apsaugota Lietuva nuo dergimo?

Lietuvoje buvo kilęs linksmas sujudimas, daugelis žmonių jau džiūgavo, nekantriai puoselėdami viltį, kad su Žalimo išsiuntimu į Europos...

Rasa Čepaitienė. Hienos ir našlaičiai

Dabartinė padėtis Lietuvoje kuo toliau, tuo labiau primena kaprizingą vaiką, krečiantį vis didesnes eibes ir stebintį, kiek dar...

Almantas Stankūnas. LGBT susirūpino Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa mokyklose ir teismų sprendimais

2026-01-19 Vilniaus m. savivaldybės tarybos Žmogaus teisių komisijos (ŽTK) posėdyje buvo svarstoma ŽTK programa ir balsų dauguma nutarta...

Prof. Algis Krupavičius. Protestai ir demokratinė diskusija: kur eina Lietuva?

Demokratinėse visuomenėse protestas yra teisėta ir svarbi politinės raiškos forma. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau matoma, kaip protestai...