VU TSPMI alumnai sukritikavo politizuotą studentų skundą prieš profesorių Radžvilą

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) Europos studijų programos magistrantams pateikus prašymą administracijai priimtas sprendimas šioje programoje profesoriaus Vytauto Radžvilo dėstomą kursą „Europos idėja: tapatumai ir reprezentacijos“ iš privalomojo padaryti pasirenkamu. V. Radžvilo teigimu, raštas buvo politiškai motyvuotas, o jo patenkinimas reiškia politinį susidorojimą dėl jo politinių pažiūrų. Pati instituto administracija, komentuodama savo sprendimą, patvirtino, kad jis priimtas atsižvelgiant į studentų prašymą. Tačiau su prašymu susipažinę 22 buvę ir esami VU TSPMI studentai, lankę Europos idėjos kursą, instituto direktoriui šiandien įteikė alternatyvų prašymą, kuriame paneigia profesoriui mestus kaltinimus ir teigia, jog nėra pagrindo keisti kurso statusą.

„Prašymas, kuriuo rėmėsi administracija, teigė, kad profesoriaus Radžvilo kursas yra nesusijęs su Europos studijomis, dėstomas labai plačiomis temomis, o dėstytojo „euroskeptiškos pažiūros“ ir „subjektyvus požiūris“ esą iškreipia supratimą apie Europos Sąjungą ir neleidžia susipažinti su esamu platesniu akademiniu diskursu. Motyvuojant šiais keturiais argumentais prašyta kursą pakeisti iš privalomojo į pasirenkamą. Kaip vėliau komentavo jo iniciatorė, „kad jį galėtų lankyti tie, kam priimtinos profesoriaus pažiūros“. Visi lankėme šį profesoriaus kursą ir esame įsitikinę, kad visi paminėti argumentai neatitinka tikrovės, todėl nepagrįstas yra ir jais paremtas prašymas keisti esamą privalomo kurso statusą“, – teigia prašymą pasirašęs VU TSPMI alumnas Isandrijus Linkus.

Buvę kurso studentai savo rašte teigia, kad Filosofijos istorija yra reikalinga suprasti dabartinę Europą ir Europos Sąjungą, jas formavusias idėjas, o „Europos idėja: tapatumai ir reprezentacijos“ yra iš esmės vienintelis filosofinis kursas Europos studijų magistro programoje. Įvardintos minėto kurso temos yra plačios, kadangi apima filosofinius, kultūrinius, politinius ir ekonominius aspektus, kurie visi yra būtini, norint suprasti, kodėl pasiekta būtent tokia Europos Sąjungos raidos būklė. Jų teigimu, dėstytojo „euroskeptiškos pažiūros” netrukdo su juo diskutuoti, klausti klausimų ar jam nepritarti, jei tai yra daroma argumentuotai. Kurso programoje numatyta literatūra nėra vienpusiška, priešingai, joje gausu įvairių laikotarpių, pasaulėžiūrų ir požiūrio į Europos Sąjungą autorių, kas užtikrina galimybę susipažinti su įvairiais akademiniais diskursais ir perspektyvomis.

„Dėl šių priežasčių manome, kad prof. V. Radžvilo dėstomam kursui „Europos idėja: tapatumai ir reprezentacijos” studentų pareikšta kritika ir ja paremtas prašymas padaryti kursą pasirenkamuoju yra visiškai nepagrįsti, todėl šis kursas turi likti privalomuoju dalyku VU TSPMI Europos studijų magistro programoje“, – apibendrinamas buvusių kurso studentų prašymas.

„Keista skaityti VU TSPMI administracijos komentarus, kad jų sprendimo kritikai neva politizuoja studijų procesą. Studijų procesą politizuoja jau pats pirmasis studentų prašymas. Jame aiškiai teigiama, kad dėstytojas turi neteisingas „euroskeptiškas pažiūras“, kurios iškreipia supratimą apie Europos Sąjungą. Jeigu iškreipia, vadinasi yra kažkoks teisingas požiūris – kitoks nei profesoriaus. Toks skundas dėl dėstytojo pažiūrų ir manymas, kad yra viena tiesa, kuri turėtų būti dėstoma universitete, jau savaime yra studijų politizavimas. Tačiau administracija dėl to nesipiktino, priėmė prašymą ir net į jį atsižvelgė. Kadangi tai nėra pirmas kartas, kai skundžiamasi dėstytojo „neteisingomis“ pažiūromis, apie politizavimą galėtų kalbėti nebent profesorius Radžvilas“, – kritiškai situaciją vertino I. Linkus.