2024 m. pabaigoje Lietuvoje kilus aštrioms diskusijoms dėl Holokausto atminimo ženklų turinio keitimo, Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras (LŽTKC) viešai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su raginimu pradėti tyrimą dėl, jų vertinimu, provokacinio pobūdžio veiksmų Radviliškio rajone.
Nustatyta, kad be visuomenės žinios ir atsakingų institucijų sutikimo, buvo pakeisti istoriniai įrašai ant Šeduvos ir Baisogalos seniūnijose esančių paminklų žydų tautybės Holokausto aukoms atminti. Naujuose įrašuose nebeliko ankstesnių nuorodų į nacių vykdyto genocido organizatorius ir jų vietinius talkininkus – vietoje to atsirado formuluotės, kaltinančios „lietuvius kaimynus“.
LŽTKC nuomone, šie pakeitimai ne tik pažeidė kultūros paveldo tvarkymo procedūras, bet ir kėlė pavojų visuomenės darnai, kurstė nesantaiką bei žeidė lietuvių tautos istorinį orumą. Be to buvo įžvelgta galimai sąmoninga provokacija, nukreipta į Lietuvos destabilizavimą ir jos reputacijos menkinimą tarptautinėje bendruomenėje. LŽTKC teigė, kad tuo gali būti sąmoningai kuriama įtampa, kurią išnaudoja nedraugiškos jėgos, siekiančios pakirsti pasitikėjimą Lietuvos teisine valstybe ir jos istorinės atminties politika.
Prokuratūra tyrimą pradėjo ir nutraukė
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2024 m. vasarą vykdant trijų paminklų, esančių žydų žudynių vietose Radviliškio rajone (Pakutenių ir Liaudiškių kaimuose), rekonstrukciją, be techninių atnaujinimų, taip pat buvo pakeisti įrašai, žymintys Holokausto aukas. Šiuos užrašus pakeitė VšĮ „Dingęs Štetlas“ – Šeduvos žydų istorijos muziejus, neinformavęs apie tai Kultūros paveldo departamento, architekto, rangovų ar kitų su projektu susijusių institucijų.
Pagal su Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritoriniu skyriumi 2023 m. suderintus projektinius sprendinius, paminklų užrašų turinys turėjo būti atkurtas naudojant originalius šablonus, išsaugant istorinį tekstą. Šio reikalavimo nesilaikyta.
Naujų įrašų turinys – frazės, nurodančios „lietuviai kaimynai“ kaip žudynių vykdytojai – sukėlė prieštaringas visuomenės reakcijas ir buvo įvertintas kaip galintis žeisti lietuvių tautybės žmonių orumą.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertų išvadoje pažymėta, kad nors tai negali būti prilyginama tiesioginiam tautinės neapykantos kurstymui, išsakytos mintys išreiškia stipriai neigiamą nuomonę apie lietuvius ir gali būti laikomos netiesioginiu tautinės neapykantos skatinimu.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išvadose pažymėta, kad naujieji įrašai neatitinka istorinės tiesos, yra antiistoriografinio pobūdžio, ignoruoja tyrimų Holokausto tema rezultatus ir kelia pavojų objektyviam istorijos vertinimui. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad užrašai suformuluoti taip, lyg visa lietuvių tauta būtų kolektyviai atsakinga už Holokaustą, kas neatitinka nei istorinės, nei teisinės atsakomybės principų.
Nepaisant šių aplinkybių, Kultūros paveldo departamentas konstatavo, kad objektų vertingosios savybės dėl įrašų pakeitimo nebuvo pažeistos, o padarytas sprendinių neatitikimas laikytinas mažareikšmiu.
Departamento teigimu, šį pažeidimą galima ištaisyti atkuriant buvusius, su institucijomis suderintus užrašus. Administracinė teisena dėl šio pažeidimo pradėta nebuvo. Tokiu būdu VšĮ „Dingęs Štetlas“ oficialiu raštu įsipareigojo grąžinti pradinius įrašus, buvusius iki 2024 m., ir ėmėsi jų atkūrimo darbų. Iki tyrimo pabaigos paminklų įrašai buvo laikinai uždengti, o užbaigti darbai planuojami artimiausiu metu, kai tik leis oro sąlygos.
Dėl to 2025 m. balandžio 14 d. Šiaulių apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal LŽTKC pranešimą dėl galimo tautinės neapykantos kurstymo. Tyrimo metu buvo analizuojamos aplinkybės, susijusios su paminklų įrašų keitimu.
Įvertinusi visa aplinkybes, prokuratūra konstatavo, kad:
• nebuvo nustatyta, jog įrašai buvo pakeisti turint tikslą kurstyti neapykantą;
• užrašų pakeitimai nelaikytini nusikalstama veika, o veikiau nuomonės raiška, kuri, net jei ir klaidinga, nėra baudžiamai atsakinga pagal susiformavusią teismų praktiką;
• padarytas pažeidimas dėl nesuderinto įrašų keitimo pripažintas mažareikšmiu ir pataisomu paveldosaugos kontekste;
• paminklų savininkas įsipareigojo grąžinti ankstesnius užrašus, o darbai šiuo metu vykdomi.
Remdamasi visomis nustatytomis aplinkybėmis, prokuratūra nusprendė, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje, ir nutraukė ikiteisminį tyrimą.
Reikėtų tai „dingusio š.“ kontorai skirti tokio dydžio pabaudą, kad ir jiems, ir kitiems būtų gera pamoka.