Liepos 30 d. grupė Seimo narių iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos uždavė klausimus Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriui. Šie klausimai skirti padėti išsiaiškinti detales, vis dar nežinomas po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo. Nors keletą mėnesių trukęs tyrimas atskleidė daug iki šiol nutylėtų faktų apie verslo grupių įtaką politikams, kartu iškilo ir naujų rimtų klausimų.
„Po tyrimo liko daug neatsakytų klausimų, susijusių su „MG Baltic“ įtaka politikams, taip pat su „Rosatom“ Rusijos valstybine atominės energetikos korporacija ir kitų. Pavyzdžiui, lieka neaišku, kodėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nebuvo informuotas apie Gintaro Urbono, kaip galimo Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinčio asmens, veiklą Lietuvoje ir galimą įtaką Seimo NSGK pirmininko pavaduotojai Rasai Juknevičienei.
Seimo NSGK taip pat nebuvo pateikta informacija apie M. Katkaus įtaką sprendžiant „Vilniaus prekybos“ akcininkų konflikto klausimus. Dėl to mes norime žinoti, ar tam tikri veiksmai buvo vykdomi žinant, kokie žmonės, jėgos ir interesai už to slepiasi. Juk galų gale svarbu, ar valstybinės institucijos atiduotos į patikimas rankas. Lietuvai užtenka pamokų, kai prie svarbiausių šaliai sprendimų priėmimo savo rankas gali prikišti visai ne valstybinių interesų turintys asmenys ir jų grupės“, – kalbėjo šių užklausimų iniciatorius Seimo narys Mindaugas Puidokas.
Seimo rudens sesijos pradžioje planuojama pakviesti VSD direktorių Darių Jauniškį ir kartu aiškintis svarbiausias detales, nuo kurių priklauso ne tik šalies saugumas, bet ir teisės aktų, valstybės valdymo kokybė ir interesų atsigręžimas į žmogų, o ne vienas ar kitas verslo grupes.
Seimo nariu klausimai VSD direktoriui
Ponams Algiui ir Petrui.
Noriu pastebėti, kad „valstiečiai” valdžioje yra maždaug 2 metus. Per tuos 2 metus sužinojome nemažai. Tačiau stebina kiti dalykai: jūsų abiejų totalus neraštingumas. Neraštingumas liudija apie žmogaus neišprusimą. Penkiuose sakiniuose viršininkas Petras sugeba padaryti penkias gramatinias klaidas, kurių nepadarytų patenkinamai besimokantis septintokas. Gal čia Lietuvos bėda, kad aukščiausio rango institucijų vadovai yra beraščiai. Dar baisiau, kad jie tai atvirai ir arogantiškai demonstruoja.
Ponas Algi, ar lietuvių kalba yra Jūsų gimtoji kalba? Ne veltui sakoma, kad „kuo mažesnis išsilavinimas, tuo garsesnė nuomonė”.
Pagal šį mastyma kaip gali Karbauskis likti Seime? Veik visa trašams žaliavą gauna iš Putino valdomos Rusijos, Jis tą žaliavą ES perparduoda. Jo turtas priklauso nuo Putino rankos mostelėjimo. Tačiau leidžiama jam toliau vadovauti valdančiąją partiją Seime?
Taigi ir ekonomijos raida, ir žemosios algos, ir valstybės ginybą atvira kompromitui. Gal tie nesuprantami ir žmones nuvilianti įstatymai įvykdyti pagal viršininko nurodymus.
Neraštingiems konservų gynėjams pats laikas į papečkį.
Straipsnyje konstatuoti klausimai yra smulkmeniški. Reikėtų išaiškinti ir paviešinti Valdžios narių santykius su stabiausių privačių kompanijų vadovais, pastarųjų įtaka priimti ir vykdyti jiems palankius sprendimus. Matėme, kai Valdžia keliaklupčiavo pries a.a. B. Lubį,. Kai buvau Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininku, vyr. redaktoriaus prašymu, Prezidentas A. Brazauskas nurodė nutraukti mokesčių patikrinimą „Lietuvos ryte” ir paskubinti „Respublikos” laikraščio patikrinimą. Galima tik manyti dėl ko buvo skirtingas Prezidento požiūris dėl mokesčių.